2018-12-18, Antradienis
En   Ru  
Kūryba. Leidyba
Leidyklos vadovas-rašytojas
Pozityvistų klubas
Medžio ir žmogaus virsmas
Įkvėpti vėjo ir dangaus
Kaip pasikrauti gyvenimo energija
Veikianti Minčių klinika
Energetiniai negatyvumo valymo kursai
Sukurk save. Egoterapija
Seminarai-diskusijos
Trečiojo amžiaus universitetai
Aleksandras Alekseičikas... Dėl savęs, tavęs, nesvetimo
Neišeik iš gyvenimo
Turi mintį – turėk knygą
Kaip Kalėdinė dovana
Plakatai
Savivaldybių vadovams
Žmogaus sauga
Visuomenės sveikatos centrams
Atsargus – tai ir saugus
Bendravimas su bibliotekomis
Pradinių klasių mokytojams
Renginiai mokyklose
Iš naujų knygų
Naujienos. Renginiai. Skelbimai
Pokemon go prizai
Įdomiausi laiškai
Lietuvai pagražinti draugijos Vilniaus skyrius
Darželių auklėtojoms, mokytojams. Seminarai
Mano svajonė
Jalsa Salana
Kontaktai
     
  Su knyga „Įkvėpti vėjo ir dangaus“ – į meilės ir aistros glėbį
Kaip pasikrauti gyvenimo energija

Sveiki kolegos – gyvenimo energijos ieškotojai,

Jei jau atkeliavote į šį skyrelį – vadinasi,  Jūsų Gyvenimo energijos akumuliatoriai jau įjungti. Belieka juos nuolat pakrauti ir naudotis ta pačia vertingiausia ir stebuklingiausia energija.

Lankykitės Pozityvistų klube, mūsų svetainėje, skaitykite nuolat papildomą šį skyrelį, susitikime asmeniškai

 

 

KAIP PASIKRAUTI IR PASINAUDOTI GYVENIMO ENERGIJA 

Gyvenimo energija lemia ne tik žmogaus pasiekimus, bet ir dvasinę sveikatą, padeda atskleisti turimus gabumus, juos tinkamai panaudoti savo tikslams.

Aš esu Jeronimas Laucius, Lietuvos „Žinijos" draugijos Pozityvistų klubo steigėjas, individualių seminarų vedėjas, lektorius, rašytojas pozityvistas, egoterapinių ir psichoterapinių knygų (Jei Tau sunku, Atsisveikinu su depresija, Minčių klinika ir kt.) autorius.

Pagal parengtus individualius praktinius pratimus, veiksmingai taikomą metodinę medžiagą „Kaip pasikrauti ir naudotis gyvenimo energija" vedu praktinius individualius, grupinius pokalbius-seminarus. Pagrindinės nagrinėjamos temos:

1. Kaip prisijungti prie Gyvenimo energijos šaltinių;

2. Gamtos energijos akumuliavimas;

3. Kas lemia Gyvenimo energijos praradimą;

4. Vizualizacijos energijos principo praktinis taikymas;

5. Pasitikėjimo savimi energijos pozityvi paieška;

5. Nakties terapijos energija;

6. Emocinės sveikatos pratimai.

Laukiu visų, kurie turi bent minimalią nuostatą keistis, tobulėti, siekti  gyvenimo pilnatvės. Plačiau www.tryszvaigzdutes.lt, el. p. JeronimasL@gmail.com, tel. 8 687 75147

Individualaus pokalbio ir metodinės medžiagos kaina 38 Eur, senjorams ir neįgaliesiems - 19 Eur, grupinis (įmonėms, organizacijoms) seminaras - 70 Eur.

 


Gyvenimo energija, kuri iš esmės lemia sėkmę, fizinę ir dvasinę sveikatą, yra tarsi gyvas pačios gamtos sukurtas ir dovanotas visiems žmonėms gyvenimo džiaugsmo variklis. Gyvas – vadinasi, nuolat augantis, jei gerai prižiūrimas, arba vystantis, jei netinkamai juo rūpinamasi.

Tik mokantys pasikrauti ir pasinaudoti ta visiems priklausančia  gyvenimo energija, gyvena sveiką, prasmingą ir sėkmingą gyvenimą. Jie lengvai įveikia visas kliūtis, jiems priklauso didžiausi laimėjimai ir atradimai. Pabandykime įeiti į tą gamtos „elektrinę" ir, gavus leidimą, prisijungti prie gyvybingos energijos kontaktų.

 

 

 

pk_skelbimas_birzelio_2018.jpgpk_skelbimas_liepos_2018.jpg

 

GYVENIMO ENERGIJOS ŠALTINIAI

Reikalingumo sau energija

Reikalingumo gamtai energija

Minčių energija

Gamtos energija

Gyvenimo meilės energija

Pasitikėjimo savimi energija

Veiklos-kūrybiškumo energija

Sužadinimo energija

Sėkmės-fortūnos rezonanso energija

Slėpingoji energija

Likimo priėmimo energija

Maldos energija

Vektorinė energija

Laiko dovanos energija

Kiekvienos energijos dydžio panaudojimas sudaro žmogaus suminę gyvenimo energiją.

 

KAS LEMIA GYVENIMO ENERGIJOS PRARADIMĄ

Emocinė tinginystė

Stereotipinis mąstymas

Negatyvios informacijos perteklius

Nemeilė sau ir gyvenimui

Tik žinant energijos praradimo priežastis, galima pradėti žengti prie Gyvenimo energijos šaltinių. Sėkmės!

 

 

EGOTERAPINĖ MEDITACIJA ARBA GYVENIMO ENERGIJOS ŽENKLAI

Šįkart Tu sugauni likimo siųstą mintį ir jos jau nebepaleidęs, kaip kitais sykiais,  lieki tik su savimi.

Tu įeini į save lyg į kokį didelį parką, kurio tyloje niekieno nedrumsčiamas gali vaikščioti, stebėti, jausti, atrasti...

Kiek tame parke daug takų, takelių! Tu gali eiti kuriuo tik panorėjęs. Tik nuo to pasirinkimo, kuris yra Tavo valioje, ir priklauso kur nueisi, ką atrasi.

Pasukęs link fontano ir stebėdamas  vandens srovių žaismą, jame atrandi gyvenimo energijos ženklą. Fontano srovės, energingai kylančios į viršų, rodos, sveikina patį Dangų, ir primena Tau taip kasryt pasveikinti prasidedančią dieną, su ryto energija siekti naujų pergalių, kurios ir priklauso tik energingiesiems, vadinasi, jau ir Tau.

Kitas takelis, kuri vėl pasirinkai, nuveda Tave prie šaltinio. Tu prisėdi ant suolelio ir apimtas parko ramybės panyri į šaltinio gaivą. Tu stebi, kaip iš dugno veržiasi ritmingai pulsuojanti vandens srovė. Juk taip pulsuoja ir Tavo širdis! Ji, kaip gyvybės šaltinis, dieną naktį, naktį ir dieną, visą Tavo gyvenimą semiasi energijos iš savęs ir visą ją atiduoda Tau per panašius šimtus, tūkstančius upių, upelių, nuo Hipokrato laikų vadinamomis kraujagyslėmis. Žvilgsniu seki ištekančias iš šaltinio tyro vandens sroveles ir jauti, kaip atlėgsta skausmas kairės krūtinės pusėje, lyg būtum išgėręs vaistų, kurių gyvybiškai graži šaknis visada ta pati – cardio.

Cardio – tai širdis, o tie lygiai, ramiai ištekantys iš šaltinio upeliai, nešantys savo skaidrias sroves į kitus upelius, sąmonėje, susitapdinę su kraujagyslėmis, jas atpalaiduoja, išlaisvina nuo kažkada sustingusios įtampos.

Tu pakyli nuo suolelio jausdamas visame kūne lengvumą, minčių skaidrumą, pasuki prie kruopščiai prižiūrėto gėlyno. Tai žmogaus rankų sukurta viso parko puošmena. Ištisa spalvų jūra, kuri pučiant vėjui tarsi žaidžia, kviečia įminti tą grožio mįslę.

Sprendimas ateina pats savaime. Tas rūpestingai išpuoselėtas gėlynas – tai Tavo rūpestis savo sveikata, kurią taip pat reikia nuolat prižiūrėti, saugoti, tuomet ji, kaip tos gėlės, teiks grožio ir jėgų, puoš visą Tavo gyvenimą.

Per parką prabėga lengvas vėjelis, kuris, rodos, Tave apkabina, glosto kojas, rankas, veidą. Tas vėjas – tai mūsų visų emocijos, mūsų visų jausmai. Jis tarsi Tau siūlo pagauti džiaugsmo, kūrybos, energijos bangas ir būti tuo, kuo gali būti, atrasti tai, kuo esi apdovanotas.

Jau pasukęs link išėjimo apsidairai ir netikėtai pats sau nustembi pamatęs, kiek parke daug medžių.  O iš pradžių jų lyg ir nepastebėjai. Juk taip ir Tavo gyvenime ne kartą yra buvę – nepastebėdavai, kas svarbiausia, kas būtiniausia, kas aiškiausiai matoma. Kartais net  nejausdavai, kad gyveni.

Tu dar ilgai neskubėdamas vaikštai savo minčių sukurtais takeliais, eini kur panorėjęs, suki, kur jauti galįs atrasti savo dvasinės ir kūno stiprybės, savo sveikatos, gyvenimo energijos šaltinius. Iš jų semiesi jėgų, kūrybiškumo, azarto ir aistros viskam, kas telpa žodyje Gyvenimas.

Jeronimas Laucius

 

 


DU GYVENIMO KELIAI. KURIUO KELIU EINI TU? 

Skaitydami sukrečiančią faktais ir įkvepiančią aistringu jų konvertavimu į gyvenimo, sėkmės atradimus Nilo Donaldo Volšo (Neale Donald Walsch) tarsi dviejų gyvenimų istoriją, kiekvienas mūsų gali pajausti analogišką jėgų antplūdį, gyvenimo energiją ir naujai nutiesti savo gyvenimo kelią.

PIRMAS MANO GYVENIMO KELIAS
Man gyvenime labai NESISEKĖ. Nesisekė nuo pat mano „pradėjimo"...
Mano tėvas, rūkantis „žolytę" bedarbis, besitenkinantis laikinais kroviko uždarbiais, dingo iš mano gyvenimo, kai tik sužinojo, kad jo nepilnametė mergina (mulatė), dažniausiai uždirbanti iš „naktinio gyvenimo", tapo nėščia. Jį iškart kaip vėjas nupūtė. Todėl aš – BETĖVIS.
Mano nesėkmės tik prasidėjo...
Jaunoji mama, nors ir išnešiojo mane, bet tik išgirdusi mano pirmą riksmą, tuoj pat manęs atsisakė. Taigi aš, silpnas ir bejėgis, tik atėjęs į šį man svetimą pasaulį ir rėkiantis ant visos Visatos nuo beviltiškumo likau VISAI VIENAS.
Toliau – dar blogiau, man viskas fatališkai nesisekė.
Aš buvau labai silpnas ir liguistas vaikas, todėl manęs kūdikystėje niekas neįsivaikino. Ir apskritai, tuo metu, gimęs iš mulatės, praktiškai neturėjau šansų būti įvaikintas, todėl iš lopšelio pakliuvau tiesiai į vaikų prieglaudą.
Na čia tai jau tikrai nepasisekė.
Tai buvo prieglauda „spalvotiesiems". Ko tik ten nebuvo. Aš savo kailiu patyriau viską: kaip mušasi kiniečiai, kaip užgaulioja meksikiečiai ir kaip skaudžiai žnaibosi juodukai.
Su mokslais taip pat nepasisekė.
Prieglaudoje mokytojai ilgai neužsibūdavo ir dažnai keitėsi. Teisybę pasakius, jų net neužtekdavo visų dalykų dėstymui. Taigi ir su mokykla man vėl nepavyko.
Kaip matote, visa mano vaikystė ir jaunystė – vientisa juodų nesėkmių grandinė.

ANTRAS MANO GYVENIMO KELIAS
Kadangi jokios pagalbos ir nieko, išskyrus nesėkmes ir vargus, aš neturėjau, man beliko visa tai konvertuoti į sėkmes ir gyvenimo dovanas. Taigi man gyvenime viskas LABAI SEKĖSI.
O pradėjo SEKTIS nuo pat mano „pradėjimo"...
Man pasisekė, kad mano nevykėlis tėvas dingo iš mano, ir ne ką geresnės mamos gyvenimo visiems laikams. Gal jis pajuto, kad negalės man duoti viso to, kas padėtų man išgyventi. Aš jam LABAI DĖKINGAS už tokį sprendimą.
Kas žino, kuo aš būčiau tapęs ir kas būtų su manimi, jei mano kūdikystė ir vaikystė būtų prabėgusi greta jo kokioje nors landynėje. Galbūt jis intuityviai pajautė, kad šis silpnas vaikelis niekada netaps stipriu būdamas šalia ir todėl tyliai dingo. Aš jam už tai DĖKINGAS.
Man ir toliau labai sekėsi...
Man pasisekė, kad jaunoji mulatė manęs iškart atsisakė. Jei ji būtų mane pasiėmusi iš gimdymo namų, tai aš labai abejoju, ar iš vis būčiau likęs gyvas. O dabar aš gavau šansą, šansą IŠGYVENTI. Aš jai už tai DĖKINGAS.
Pasisekė, nes jos atsisakymas matomai sutelkė mano vidinę energiją, nes jau su pirmuoju riksmu intuityviai supratau, kad gyvenime man nėra kuo pasikliauti, nes aš vienas, kad turiu būti stiprus ir savarankiškas.
Net pagalvoti baisu, kokia būtų buvusi mano vaikystė viešnamiuose ir kur aš būčiau gyvenęs, jei ne tas jos atsisakymas. Todėl aš LABAI DŽIAUGIUOSI.
Toliau dar geriau...
Man pasisekė, kad manęs niekas ir neįvaikino. Galbūt aš, silpnas liguistas vaikas, būčiau turėjęs „šiltnamio sąlygas" ir globą mane įvaikinusių žmonių, bet ar tai man būtų padėję tapti stipresniu ir labiau pasitikinčiu? Kažkodėl manau, kad ne...
Būtent gyvenimas prieglaudoje mane „užgrūdino". Iš kiniečių išmokau muštis, iš juodukų perėmiau „meną žnaibytis", iš meksikiečių išmokau nekreipti dėmesio į užgauliojimus, t. y. išmokau ne tik apsiginti, bet ir pakovoti už save. Ar gi tai ne pasisekimas?
O su mokslai man tai jau tikrai pavyko.
Kadangi mokytojų trūko, tai kelis dalykus mokydavo tas pats mokytojas. Vyresnėse klasėse aš susidraugavau su biologijos mokytoju, kuris mums buvo kaip „vaikščiojanti enciklopedija", nes labai mylėjo savo dalyką ir jį puikiai dėstė. O didžiausias pasisekimas, kad jis mokino ir matematikos, todėl mes galėjom bendrauti kiekvieną dieną. Iš jo dalykų turėjau aukščiausius balus. Kai atėjo laikas rinktis koledžą – net nesuabejojau rinkdamasis tą, kur reikalinga biologija ir matematika.
Vėliau buvo universitetas. Mokslinis darbas, knygos...
Aš TIKRAI gimiau po laiminga žvaigžde ir esu LABAI DĖKINGAS LIKIMUI už sėkmę, kuri gali būti ir Jūsų sėkmė.


Šią garsaus rašytojo Nilo Donaldo Volšo gyvenimo istoriją verta skaityti tiek kartų, kol atrasi savo likimo dovanas ir jomis apdovanosi save.


Kiekviena gyvenimo aplinkybė – tai dovana, o kiekvienoje patirtyje yra paslėptas lobis.
Neale Donald Walsch

 

 

 
 
     
 

UAB „Trys žvaigždutės"
Kalvarijų g. 134-42, LT-08209 Vilnius, tel. 8 687 75147
El.p. JeronimasL@gmail.com