2018-06-19, Antradienis
En   Ru  
Kūryba. Leidyba
Leidyklos vadovas-rašytojas
Pozityvistų klubas
Kaip pasikrauti gyvenimo energija
Veikianti Minčių klinika
Sukurk save. Egoterapija
Pozityvūs pokalbiai su liga
Seminarai-diskusijos
Trečiojo amžiaus universitetai
Aleksandras Alekseičikas... Dėl savęs, tavęs, nesvetimo
Neišeik iš gyvenimo
Turi mintį – turėk knygą
Tavo sėkmės Knygynėlis
Plakatai
Žmogaus sauga
Visuomenės sveikatos centrams
Atsargus – tai ir saugus
Bendravimas su bibliotekomis
Rugsėjo 1-oji
Pradinių klasių mokytojams
Renginiai mokyklose
Iš naujų knygų
Naujienos. Renginiai. Skelbimai
Pokemon go prizai
Įdomiausi laiškai
Lietuvai pagražinti draugijos Vilniaus skyrius
Darželių auklėtojoms, mokytojams. Seminarai
Mano svajonė
Internetinis pozityvistų klubas
Kontaktai
     
  Kaip pasikrauti ir pasinaudoti Gyvenimo energija (J. L. seminarai)
Kaip pasikrauti gyvenimo energija

Sveiki kolegos – gyvenimo energijos ieškotojai,

Jei jau atkeliavote į šį skyrelį – vadinasi,  Jūsų Gyvenimo energijos akumuliatoriai jau įjungti. Belieka juos nuolat pakrauti ir naudotis ta pačia vertingiausia ir stebuklingiausia energija.

Lankykitės Pozityvistų klube, mūsų svetainėje, skaitykite nuolat papildomą šį skyrelį, susitikime asmeniškai

 

 

KAIP PASIKRAUTI IR PASINAUDOTI GYVENIMO ENERGIJA 

Gyvenimo energija lemia ne tik žmogaus pasiekimus, bet ir dvasinę sveikatą, padeda atskleisti turimus gabumus, juos tinkamai panaudoti savo tikslams.

Aš esu Jeronimas Laucius, Lietuvos „Žinijos" draugijos Pozityvistų klubo steigėjas, individualių seminarų vedėjas, lektorius, rašytojas pozityvistas, egoterapinių ir psichoterapinių knygų (Jei Tau sunku, Atsisveikinu su depresija, Minčių klinika ir kt.) autorius.

Pagal parengtus individualius  praktinius pratimus,  veiksmingai taikomą metodinę medžiagą „Kaip pasikrauti ir naudotis gyvenimo energija" vedu praktinius individualius pokalbius-seminarus. Jų metu analizuojame gyvenimo energijos šaltinius, minčių, gamtos, pasitikėjimo savimi energiją, žmogaus sugebėjimą tai atrasti, priimti, akumuliuoti, praktiškai naudotis ir t. t.

Laukiu visų, kurie turi bent minimalią nuostatą keistis, tobulėti, siekti  gyvenimo pilnatvės. Kontaktai: el. p. JeronimasL@gmail.com, tel. 8 687 75147
Individualaus pokalbio ir metodinės medžiagos kaina 38 Eur. Senjorams ir neįgaliesiems – 14 Eur.

 


Vietoj įžangėlės

Gyvenimo energija, kuri iš esmės lemia sėkmę, fizinę ir dvasinę sveikatą, yra tarsi gyvas pačios gamtos sukurtas ir dovanotas visiems žmonėms gyvenimo džiaugsmo variklis. Gyvas – vadinasi, nuolat augantis, jei gerai prižiūrimas, arba vystantis, jei netinkamai juo rūpinamasi.

Tik mokantys pasikrauti ir pasinaudoti ta visiems priklausančia  gyvenimo energija, gyvena sveiką, prasmingą ir sėkmingą gyvenimą. Jie lengvai įveikia visas kliūtis, jiems priklauso didžiausi laimėjimai ir atradimai. Pabandykime įeiti į tą gamtos „elektrinę" ir, gavus leidimą, prisijungti prie gyvybingos energijos kontaktų.

 

Leidimo gavimas

Prisiminkime, ką mes darome su nebereikalingais daiktais ar nebetinkamais baldais – juos paprasčiausiai, kad neužgriozdintų mūsų būsto, išmetame. Panašiai tvarkosi savo „namuose" žemės ir dangaus šeimininkė gamta. Ji valosi nuo visko, kas nereikalinga, kas veltui užima vietą jos valdose. Vadinasi, kad prisijungti prie gamtos šaltinių, kad gauti  iš gamtos gyvenimo energijos, reikia būti jai reikalingu, būti reikalingu ne tik pačiai gamtai, bet ir sau pačiam, nes pats žmogus yra gamtos ir kūrinys, ir jos nuosavybė.

 

Reikalingumo sau energija

Būti reikalingu sau pačiam – vadinasi, jausti save, matyti save, vertinti save.

Kuo didesnis gyvenimo tempas, kuo daugiau mes norime aprėpti pasaulio vaizdų ir problemų, tuo mažiau minčių ir jausmų lieka sau ir apie save. Žmogus tampa tarsi pats sau neegzistuojantis, pats sau, tuo pačiu ir gamtai, nereikalingas. Ima veikti gamtos žmoguje sumontuotas vidinis reguliatorius, kuris palengva (vis tikintis, kad žmogus prabus, atras save) pradeda „išjunginėti" protą, jausmus, vidinę energiją. Žmogus silpsta, serga, kol galutinai „išsijungia". Amen!

Ne ne ne! Prabusk! Įkvėpk gaivaus – gyvybės – oro, pajusk save, tarsi patį didžiausią gamtos stebuklą! Kaip rašiau knygoje „Tu toks vieninteli esi", Tu gali (turi ) būti pats laimingiausias, nes:

Viską, ką turi laimingiausieji, turi ir Tu.

Tu turi rankas, kuriomis gali apkabinti mylimą.

Tu turi akis ir gali matyti saulėtą gyvenimo pusę.

Tu gali išgirsti tik gero Tau linkinčių žmonių žodžius.

Tu turi širdį, kurios kiekvienas tvinksnis yra skirtas tik Tau.

Tu turi sielą – dieviškumo ženklą, tu gali kurti, svajoti, mylėti.

Tu turi viską, ką turi patys laimingiausieji...

(Papildoma literatūra: J. Laucius. Prisijaukinti stebuklai. Įženk į uždraustą įeiti kambarį, 7 p.)

 

Reikalingumo gamtai energija

Gamta ne dramblį, ne liūtą, ne jaguarą, kurie fiziškai žymiai stipresni už žmogų apdovanojo tik jį vienintelį ypatinga ir išskirtine dovana – kūrybiškumu, mąstymo galia. Žmogus gamtai tuo ir reikalingas, kad jis realizuotų gamtos projektus, kurtų, svajotų, ieškotų, atrastų, mylėtų save, savo artimą, visa, kas telpa žodyje Gyvenimas, žmogaus-kūrėjo Gyvenimas.

Jei žmogus nepriima  gamtos jam duotų dovanų, neatlieka savo rolės, gamta, kaip mes nereikalingu baldu,  stengiasi juo atsikratyti, palikti daugiau erdvės veikliesiems, energingiesiems, kuriais rūpindamasi apdovanoja juos dar didesne energija.

Jei skaitydami Karlo Jungo mintis (Karlas Gustavas Jungas. Žvelgiant į pasąmonę. Taura, 1994 m.) pajusite, kad artėjate prie jo aprašyto individo, įjunkite ryžto energiją ir pasukite atviru gamtos kūrėjo keliu, kuriame sutiksite ir savo sėkmę, sveikatą ir viso Gyvenimo meilę:
„Mane visada stulbino, kad yra neįsivaizduojama daugybė individų, kurie niekada nesinaudoja savo protu, jei tik gali to išvengti; ir lygiai tiek pat tų, kurie naudojasi savo protu, bet labai kvailai. Dar ma­ne stebino, kad esama daug protingų ir apsukrių žmonių, kurie gyvena (tiek, kiek galima taip gyven­ti), lyg niekad nebūtų išmokę naudotis savo jutimo organais: jie nemato daiktų prieš savo akis, negirdi žodžių, skambančių ausyse, nejunta daiktų, kuriuos lyti ar ragauja. Kai kurie gyvena, nežinodami apie savo kūno būseną.

Esama ir tokių žmonių, kurie atrodo tarsi gyventų, turėdami nepaprastai keistą sąmonės būseną, lyg ta padėtis, kurią jie pasiekė šiandien, būtų galutinė, jos visiškai nebūtų galima pakeisti, arba lyg pasaulis ir siela būtų statiški ir tokie būtų visada. Atrodo, iš jų atimta vaizduotė, ir jie visiškai ir išimtinai priklauso nuo savo jutimų. Progos ir galimybės neegzistuoja jų pasaulyje, ir „šiandienoje" nėra tikro „rytoj". Ateitis tėra praeities pakartojimas."

Susitikime kūrybos, ieškojimų, meilės gamtai kelyje. Ten mūsų laukia ir visos Gamtos dovanos!

 

Pasitikėjimo savimi energija

Galima lengvai sužinoti savo ūgį, svorį, krūtinės apimtį, rankų jėgą, pulso dažnį ir t. t. Žymiai sunkiau išmatuoti savo kūrybines galias, pajausti savo emocinį pajėgumą, sugebėjimus reikštis vienoje ar kitoje veiklos srityje.

Tik laimingieji, rodos, gimsta su pasitikėjimo savimi energija, eina drąsiai pasitikti gyvenimo kliūčių ir jas viena po kitos įveikia. Kitiems tai atsiskleidžia atsitiktinai patekus į lemtingą situaciją, atėjus atsitiktinei minčiai, kartais padeda susitikimas su įkvepiančiu žmogumi ar rezonuojančia su giluminėmis mintimis knyga. Nemažai lieka tokių, kurie tarsi supančioti stumiasi visiems iš paskos, slepiasi už kitų nugarų, laiko save nevykėliais.

Mes jau ne tokie! Pradėkime nuo to išeities taško, kad nevykėlis – tai žmogus dar neatradęs savęs. Tai gali būti stiprus impulsas įgauti pasitikėjimo savimi energijos, kryptingų minčių sugeneruotas noras ieškoti naujų savivertės, saviraiškos sričių. Tai jau lemties taškas, naujo kelio į sėkmę atradimas.

Išvesti į tą kelią gali ir vitališkos energijos mintis, sakykim, NEBŪK TUO, KUO ESI – BŪK TUO, KUO TAVE SUTVĖRĖ KŪRĖJAS! Visas Gyvenimas ir yra skirtas tam tikslui – įminti Kūrėjo paslaptį, kurią jis žaismingai, kad būtų įdomu Tau gyventi, užkodavo Tavo sieloje.

Bandyk! Atrask tai kuo anksčiau! Pasitikėk savimi – išlaisvink pasitikėjimo savimi energiją ir laimėk pergalę po pergalės. Pradėk tai daryti nuo šiandien, nuo šios akimirkos.

(Papildoma literatūra: J. Laucius. Pamąstymai kartu su mąstančiu. Mintys kelia... 3, 4p.)

 

Laiko dovanos energija

Laikas begalinis, tačiau nuo pat Tavo gimimo dienos jis yra Tavo laikas. Jis ir Tavo nuosavybė, ir Tavo valdovas, karališkai siunčiantis savo dovanas: ryto prabudimo nuostabą, dienos ryžto pajautą, vakaro susimąstymo žavesį, nakties stebuklų pilnatį.

Priimk visas Jo didenybės Laiko dovanas, dalinkis jomis su kitais, pasijausk tarsi Jis Tave vežtų visu Gyvenimo keliu. Nelik Gyvenimo pakelėse, kur nepriimantys Laiko dovanų priversti klampoti per balas per brūzgynus, karstytis per tvoras. Nesuspėdami žengti kartu su laiku jie netenka Laiko paramos, gyvenimo džiaugsmo, sveikatos.

Įšok į Laiko vežimą, naudokis visais Gyvenimo džiaugsmais – nuo pat vaikystės iki senatvės, kuri, jei žmogus užsiėmęs, kantriai ir mandagiai palaukia, kol jis atsilaisvins.

Kiekviena diena gali būti pati laimingiausia, jei pamilsi savo Gyvenimo laiką, naudosiesi visomis jo dovanomis.

(Papildoma literatūra: J. Laucius. Tu toks vieninteli esi. Įsėsk į Laiko vežimą, 50 p.)

 

Gamtos energija

Gamtoje viskas juda, lekia, sukasi. Šviesos greičiu skrieja šviesa, garso virpesiais sugauname žmonių ir gamtos kalbą. Kartu su kitomis planetomis sukasi Žemė, kurioje teka upės, kyla audros, auga viskas, kas gyva. Visa tai – įvairių energijos rūšių pasireiškimai. Jautrūs mokslininkų sukurti prietaisai sugauna signalus – energijos ženklus net iš tolimiausių galaktikų. Visoje gamtoje reiškiasi energija, pati gamta, kaip ir pats žmogus, yra energija.

Rezonuojantys su ta begaline, plačiausio diapazono  gamtos energija, „nustatantys" savo vidinės energijos imtuvą pozityviąja, energingumo, kūrybiškumo, sveikatingumo banga, tampa gamtos elitu, yra nuolat jos globojami, skatinami, laiminami.

Kaip pakilti iki gamtos elito, kaip naudotis jos energijos lobiais? Gamta dosni, ji didinga, bet neišdidi, ji nereikalauja nei nusižeminimo, nei jokio mokesčio ar kompensacijos. Ji viską atiduoda tiems, kurių mintys nukreiptos į ją pačią, kurių jausmai pakilę virš žemiškų, buitinių dulkių, kurie visa siela laukia pasiruošę tai priimti.

Nustatyk save didingos gamtos bangai ir, kaip tie laimingieji, įgausi energijos, sveikatos, grožio, kūrybiškumo galią, sėkmė lydės Tave kiekviename žingsnyje! Tik atsimink – tie gamtos siunčiami signalai yra ne garsesni už širdies plakimą.

(Papildoma literatūra: J. Laucius. Tu vienintelis turi. O vis tik..., 6 p.)

 

Minčių energija

To galbūt dar niekas nėra pasakęs, tai dabar pasakykime mes: „Kas valdo minčių energiją, tas tampa nenugalimas, tam paklusta visas pasaulis."

Psichikos tyrėjai teigia, kad per dieną žmogaus galvoje praskrieja apie 40 000 minčių! Tai galingas minčių energijos srautas, kuris nevaldomas dažnai žmogų paklaidina savo paties mintyse, iškraipo savo paties galimybių pažinimą, sukuria nerealius pasaulio vaizdus, sukelia dvasines ir fizines kančias.

Norą sėsti prie minčių vairo dažniausiai stabdo tai, kad mintys yra nematomos, neapčiuopiamos, neturi jokios fizinės išraiškos, vadinasi, jos nerealios, nepaklusnios jokiems valdymo principams. Tą klaidingą nuostatą galime iš karto atmesti vien prisiminę medikų jau seniai sukurtus prietaisus, kuriais jie matuoja smegenų veiklą, užrašo minčių skleidžiamas elektromagnetines bangas. Tai ir yra vaizdus minčių energijos egzistavimo įrodymas.

Valdyti minčių energija, vadinasi, pasijusti tos energijos „dispečeriu", nukreipti minčių srautą reikalinga kryptimi – į veiklą, į kūrybą, į sveikatą. To „dispečerio" veiklūs padėjėjai – vidiniai įsitikinimai, vidinės nuostatos, veiklumu, sąmoningumu pagrįsta motyvacija. Beje, ir įsitikinimus, ir nuostatas reikia nuolatos pasitikrinti, ar tai nepasenę, ar neprimesta iš šalies.

Mintys turi dieviškos prigimties dovaną. Jos, kaip kokios karalienės, nepavaldžios niekam kitam, išskyrus mintims. Su jomis taip pat reikia elgtis karališkai pagarbiai - bendraujant su jomis nesidairyti į pašalius, į pakampes, visą dėmesį, visą sielą skirti tik joms.

Tuomet belieka laukti jų karališkų sėkmės, meilės, sveikatos dovanų. Jos visos skirtos Tau!

 

Maldos energija

Žmogus per amžių amžius maldos žodžiais išsakydavo savo norus, savo viltis, jais išreikšdavo prašymus gauti tai, ko pats savo jėgomis negalėdavo pasiekti. Malda jam padėdavo susikaupti, susimąstyti ne vien tik apie buitinius, bet ir viso gyvenimo tikslus ir jo prasmę. Tikėjimas maldos galia neretai daro tikrus stebuklus, nušviečia protą, pakelia dvasią.

Tačiau ir gavęs tiksliausius atsakymus į savo intencijas, žmogus kartais lieka be laukto rezultato, nusivylęs, kad neįvyksta tai, ko taip tikėjosi. Neretai žmogus nesupranta, kad jis sustojo tik maldos pusiaukelyje. Maldos dėka atėjusi ir pati išganingiausia mintis reikalauja veiksmo, kuris tą mintį ir tegali paversti rezultatu. Net pats stebuklingiausias proto nušvitimas gali likti nepastebėtas, neužfiksuotas proto ir sielos gilumoje.

Kad sugauti tą nušvitimo momentą, paversti jį gyvenimo būtimi reikia visu protu, visa siela būti prisijungusiam prie maldos teikiamos energijos, su kuria pačiam įvykdyti jos konkrečią užduotį – dirbti, kurti, mylėti.

 

 

 

 

 

pk_skelbimas_birzelio_2018.jpgpk_skelbimas_liepos_2018.jpg

 

GYVENIMO ENERGIJOS ŠALTINIAI

Reikalingumo sau energija

Reikalingumo gamtai energija

Minčių energija

Gamtos energija

Gyvenimo meilės energija

Pasitikėjimo savimi energija

Veiklos-kūrybiškumo energija

Sužadinimo energija

Sėkmės-fortūnos rezonanso energija

Slėpingoji energija

Likimo priėmimo energija

Maldos energija

Vektorinė energija

Laiko dovanos energija

Kiekvienos energijos dydžio panaudojimas sudaro žmogaus suminę gyvenimo energiją.

 

KAS LEMIA GYVENIMO ENERGIJOS PRARADIMĄ

Emocinė tinginystė

Stereotipinis mąstymas

Negatyvios informacijos perteklius

Nemeilė sau ir gyvenimui

Tik žinant energijos praradimo priežastis, galima pradėti žengti prie Gyvenimo energijos šaltinių. Sėkmės!

 

 

EGOTERAPINĖ MEDITACIJA ARBA GYVENIMO ENERGIJOS ŽENKLAI

Šįkart Tu sugauni likimo siųstą mintį ir jos jau nebepaleidęs, kaip kitais sykiais,  lieki tik su savimi.

Tu įeini į save lyg į kokį didelį parką, kurio tyloje niekieno nedrumsčiamas gali vaikščioti, stebėti, jausti, atrasti...

Kiek tame parke daug takų, takelių! Tu gali eiti kuriuo tik panorėjęs. Tik nuo to pasirinkimo, kuris yra Tavo valioje, ir priklauso kur nueisi, ką atrasi.

Pasukęs link fontano ir stebėdamas  vandens srovių žaismą, jame atrandi gyvenimo energijos ženklą. Fontano srovės, energingai kylančios į viršų, rodos, sveikina patį Dangų, ir primena Tau taip kasryt pasveikinti prasidedančią dieną, su ryto energija siekti naujų pergalių, kurios ir priklauso tik energingiesiems, vadinasi, jau ir Tau.

Kitas takelis, kuri vėl pasirinkai, nuveda Tave prie šaltinio. Tu prisėdi ant suolelio ir apimtas parko ramybės panyri į šaltinio gaivą. Tu stebi, kaip iš dugno veržiasi ritmingai pulsuojanti vandens srovė. Juk taip pulsuoja ir Tavo širdis! Ji, kaip gyvybės šaltinis, dieną naktį, naktį ir dieną, visą Tavo gyvenimą semiasi energijos iš savęs ir visą ją atiduoda Tau per panašius šimtus, tūkstančius upių, upelių, nuo Hipokrato laikų vadinamomis kraujagyslėmis. Žvilgsniu seki ištekančias iš šaltinio tyro vandens sroveles ir jauti, kaip atlėgsta skausmas kairės krūtinės pusėje, lyg būtum išgėręs vaistų, kurių gyvybiškai graži šaknis visada ta pati – cardio.

Cardio – tai širdis, o tie lygiai, ramiai ištekantys iš šaltinio upeliai, nešantys savo skaidrias sroves į kitus upelius, sąmonėje, susitapdinę su kraujagyslėmis, jas atpalaiduoja, išlaisvina nuo kažkada sustingusios įtampos.

Tu pakyli nuo suolelio jausdamas visame kūne lengvumą, minčių skaidrumą, pasuki prie kruopščiai prižiūrėto gėlyno. Tai žmogaus rankų sukurta viso parko puošmena. Ištisa spalvų jūra, kuri pučiant vėjui tarsi žaidžia, kviečia įminti tą grožio mįslę.

Sprendimas ateina pats savaime. Tas rūpestingai išpuoselėtas gėlynas – tai Tavo rūpestis savo sveikata, kurią taip pat reikia nuolat prižiūrėti, saugoti, tuomet ji, kaip tos gėlės, teiks grožio ir jėgų, puoš visą Tavo gyvenimą.

Per parką prabėga lengvas vėjelis, kuris, rodos, Tave apkabina, glosto kojas, rankas, veidą. Tas vėjas – tai mūsų visų emocijos, mūsų visų jausmai. Jis tarsi Tau siūlo pagauti džiaugsmo, kūrybos, energijos bangas ir būti tuo, kuo gali būti, atrasti tai, kuo esi apdovanotas.

Jau pasukęs link išėjimo apsidairai ir netikėtai pats sau nustembi pamatęs, kiek parke daug medžių.  O iš pradžių jų lyg ir nepastebėjai. Juk taip ir Tavo gyvenime ne kartą yra buvę – nepastebėdavai, kas svarbiausia, kas būtiniausia, kas aiškiausiai matoma. Kartais net  nejausdavai, kad gyveni.

Tu dar ilgai neskubėdamas vaikštai savo minčių sukurtais takeliais, eini kur panorėjęs, suki, kur jauti galįs atrasti savo dvasinės ir kūno stiprybės, savo sveikatos, gyvenimo energijos šaltinius. Iš jų semiesi jėgų, kūrybiškumo, azarto ir aistros viskam, kas telpa žodyje Gyvenimas.

Jeronimas Laucius

 

 


DU GYVENIMO KELIAI. KURIUO KELIU EINI TU? 

Skaitydami sukrečiančią faktais ir įkvepiančią aistringu jų konvertavimu į gyvenimo, sėkmės atradimus Nilo Donaldo Volšo (Neale Donald Walsch) tarsi dviejų gyvenimų istoriją, kiekvienas mūsų gali pajausti analogišką jėgų antplūdį, gyvenimo energiją ir naujai nutiesti savo gyvenimo kelią.

PIRMAS MANO GYVENIMO KELIAS
Man gyvenime labai NESISEKĖ. Nesisekė nuo pat mano „pradėjimo"...
Mano tėvas, rūkantis „žolytę" bedarbis, besitenkinantis laikinais kroviko uždarbiais, dingo iš mano gyvenimo, kai tik sužinojo, kad jo nepilnametė mergina (mulatė), dažniausiai uždirbanti iš „naktinio gyvenimo", tapo nėščia. Jį iškart kaip vėjas nupūtė. Todėl aš – BETĖVIS.
Mano nesėkmės tik prasidėjo...
Jaunoji mama, nors ir išnešiojo mane, bet tik išgirdusi mano pirmą riksmą, tuoj pat manęs atsisakė. Taigi aš, silpnas ir bejėgis, tik atėjęs į šį man svetimą pasaulį ir rėkiantis ant visos Visatos nuo beviltiškumo likau VISAI VIENAS.
Toliau – dar blogiau, man viskas fatališkai nesisekė.
Aš buvau labai silpnas ir liguistas vaikas, todėl manęs kūdikystėje niekas neįsivaikino. Ir apskritai, tuo metu, gimęs iš mulatės, praktiškai neturėjau šansų būti įvaikintas, todėl iš lopšelio pakliuvau tiesiai į vaikų prieglaudą.
Na čia tai jau tikrai nepasisekė.
Tai buvo prieglauda „spalvotiesiems". Ko tik ten nebuvo. Aš savo kailiu patyriau viską: kaip mušasi kiniečiai, kaip užgaulioja meksikiečiai ir kaip skaudžiai žnaibosi juodukai.
Su mokslais taip pat nepasisekė.
Prieglaudoje mokytojai ilgai neužsibūdavo ir dažnai keitėsi. Teisybę pasakius, jų net neužtekdavo visų dalykų dėstymui. Taigi ir su mokykla man vėl nepavyko.
Kaip matote, visa mano vaikystė ir jaunystė – vientisa juodų nesėkmių grandinė.

ANTRAS MANO GYVENIMO KELIAS
Kadangi jokios pagalbos ir nieko, išskyrus nesėkmes ir vargus, aš neturėjau, man beliko visa tai konvertuoti į sėkmes ir gyvenimo dovanas. Taigi man gyvenime viskas LABAI SEKĖSI.
O pradėjo SEKTIS nuo pat mano „pradėjimo"...
Man pasisekė, kad mano nevykėlis tėvas dingo iš mano, ir ne ką geresnės mamos gyvenimo visiems laikams. Gal jis pajuto, kad negalės man duoti viso to, kas padėtų man išgyventi. Aš jam LABAI DĖKINGAS už tokį sprendimą.
Kas žino, kuo aš būčiau tapęs ir kas būtų su manimi, jei mano kūdikystė ir vaikystė būtų prabėgusi greta jo kokioje nors landynėje. Galbūt jis intuityviai pajautė, kad šis silpnas vaikelis niekada netaps stipriu būdamas šalia ir todėl tyliai dingo. Aš jam už tai DĖKINGAS.
Man ir toliau labai sekėsi...
Man pasisekė, kad jaunoji mulatė manęs iškart atsisakė. Jei ji būtų mane pasiėmusi iš gimdymo namų, tai aš labai abejoju, ar iš vis būčiau likęs gyvas. O dabar aš gavau šansą, šansą IŠGYVENTI. Aš jai už tai DĖKINGAS.
Pasisekė, nes jos atsisakymas matomai sutelkė mano vidinę energiją, nes jau su pirmuoju riksmu intuityviai supratau, kad gyvenime man nėra kuo pasikliauti, nes aš vienas, kad turiu būti stiprus ir savarankiškas.
Net pagalvoti baisu, kokia būtų buvusi mano vaikystė viešnamiuose ir kur aš būčiau gyvenęs, jei ne tas jos atsisakymas. Todėl aš LABAI DŽIAUGIUOSI.
Toliau dar geriau...
Man pasisekė, kad manęs niekas ir neįvaikino. Galbūt aš, silpnas liguistas vaikas, būčiau turėjęs „šiltnamio sąlygas" ir globą mane įvaikinusių žmonių, bet ar tai man būtų padėję tapti stipresniu ir labiau pasitikinčiu? Kažkodėl manau, kad ne...
Būtent gyvenimas prieglaudoje mane „užgrūdino". Iš kiniečių išmokau muštis, iš juodukų perėmiau „meną žnaibytis", iš meksikiečių išmokau nekreipti dėmesio į užgauliojimus, t. y. išmokau ne tik apsiginti, bet ir pakovoti už save. Ar gi tai ne pasisekimas?
O su mokslai man tai jau tikrai pavyko.
Kadangi mokytojų trūko, tai kelis dalykus mokydavo tas pats mokytojas. Vyresnėse klasėse aš susidraugavau su biologijos mokytoju, kuris mums buvo kaip „vaikščiojanti enciklopedija", nes labai mylėjo savo dalyką ir jį puikiai dėstė. O didžiausias pasisekimas, kad jis mokino ir matematikos, todėl mes galėjom bendrauti kiekvieną dieną. Iš jo dalykų turėjau aukščiausius balus. Kai atėjo laikas rinktis koledžą – net nesuabejojau rinkdamasis tą, kur reikalinga biologija ir matematika.
Vėliau buvo universitetas. Mokslinis darbas, knygos...
Aš TIKRAI gimiau po laiminga žvaigžde ir esu LABAI DĖKINGAS LIKIMUI už sėkmę, kuri gali būti ir Jūsų sėkmė.


Šią garsaus rašytojo Nilo Donaldo Volšo gyvenimo istoriją verta skaityti tiek kartų, kol atrasi savo likimo dovanas ir jomis apdovanosi save.


Kiekviena gyvenimo aplinkybė – tai dovana, o kiekvienoje patirtyje yra paslėptas lobis.
Neale Donald Walsch

 

 

 
 
     
 

UAB „Trys žvaigždutės"
Kalvarijų g. 134-42, LT-08209 Vilnius, tel. 8 687 75147
El.p. JeronimasL@gmail.com