EGOTERAPIJA – GYVENIMAS NAUJAI
Jei
atsivertume Tarptautinių žodžių žodyną, tai atrastume, kad ego – tai reiškia aš, o terapija – tai rūpestis, slaugymas, gydymas. Pasiimdami pirmąją (kaip svarbiausią)
terapijos žodžio prasmę – rūpestis, praturtiname save prasmingu žodžiu,
keičiančiu požiūrį į gyvenimą ir save – egoterapija.
Egoterapija –
tai rūpestis savo mintimis, jausmais, visu tuo sudėtingu, reikalaujančiu
nuolatinės ir atidžios priežiūros visų mūsų minčių, jausmų ūkiu. Egoterapija – tai
rūpestis savo emociniu, dvasiniu pajėgumu, sugebėjimu pozityviu gyvenimo
vertybių vertinimu. O tai ir tik tai apsprendžia viso gyvenimo kokybę, teikia
maksimalų gyvenimo džiaugsmą ne kažkur ateityje ar kažkokiame rožiniame
pasaulyje, o būtent šiandien, čia, prie esamų gyvenimo sąlygų, prie esamos
tvarkos ar betvarkės.
Išeitų, kad
norint būti laimingu, gyventi pilnavertiškai tą vienintelį mums duotą gyvenimą,
tereikia skirti pakankamai laiko sau, savo minčių ir jausmų valdymui, savo
vidinio pasaulio puošimui. Kaip paprasta.
Deja! Gyvenimo
tempas, tikra ir pačių susikurta konkurencija, tas nuolat mirguliuojantis,
raibuliuojantis gyvenimo paviršius, visaip išmoningai trukdo gilintis į save,
pamatyti savo dvasinį turtingumą, kuri, beje, kaip ir kiekvieną turtą, reikia
užsidirbti. Užsidirbti – vadinasi, sudaryti sutartį su Laiku, su gyvenimo
balansu ir jame pirmoje gretoje įrašyti: LAIKAS, SKIRTAS MAN.
Iš esmės,
logiškai mąstant, visas gyvenimo Laikas juk ir yra skirtas tik žmogui ir tik
jam vienam. Tai gal ir trūksta mums tos logikos? Bet ji duodama nemokamai, ji
nereikalauja jokių, išskyrus laiko, investicijų. Tačiau dauguma renkasi būtent
investicijų kelią, skiria vis daugiau lėšų vaistams, antidepresantams,
gydymuisi, savanoriškas neįgalumui.
Eilę metų,
kaip rašytojas, lektorius, bendraudamas su besigydančiais nuo depresijos
Vasaros 5 psichoterapinio skyriaus pacientais, įsitikinau, kad daug tų ligonių
galėjo būti laimingais kūrėjais, mylinčiais gyvenimą žmonėmis, jei tik būtų
nenusigrįžę nuo savęs, jei būtų skyrė laiko pozityvumo paieškai. Tačiau, deja, abejingi
sau ne tik dvasiniai ligoniai, bet ir dauguma mūsų. Dėl to silpnėja ne tik
sveikata, bet ir sugebėjimas bendrauti su aplinkiniais, ir su savimi,
sugebėjimas grumtis su gyvenimo problemomis. O tai dar labiau silpnina sveikatą,
menkina savivertę ir t. t. Užburtas ratas sukasi.
Sustabdyti tą
žlugdantį negatyvumo procesą galima tik pozityvumu, pozityviomis mintimis,
egoterapiniu dėmesingumu.
Kad
pozityvumas daro stebuklus, rodo ir gyvenimiškoji patirtis, ir dvasinio sveikimo
istorijos, ir mokslininkų argumentai. Žinomas gydytojas genetikas dr. Danielius
Serapinas teigia, kad pozityvus nusiteikimas ir tinkamai sureguliuota (tai gali
kiekvienas) žmogaus vertybių sistema veikia neaktyvius genus, gali užslopinti
net vėžio genus, kad pozityvus mąstymas veikia ląstelių lygmenyje, kad pozityvaus mąstymo įtaka į sveikatą yra
didesnė nei nuo maisto ir gyvenimo aplinkos! („Žinių" radijo laida 2016 m. rugpjūčio
7 d. 7.10 val.).
Žinomu
mokslininku, genetiku netikėti, kad pozityvumas daro realius stebuklus, nėra
jokio pagrindo. Aš ir negirdėjęs šio genetiko minčių jau keletą metų pozityvumo
teikiama jėga naudojuos savo gyvenime, apie tai kalbu seminaruose, knygose,
individualiuose pokalbiuose. Dabar tai darau su dvigubu įsitikinimu, su dviguba
energija ir džiaugsmu, kad gaunu gražius atsiliepimus iš savo skaitytojų ir
klausytojų. To tikiuosi sulaukti ir iš Jūsų. Sėkmės ieškojimuose ir
atradimuose!
EGOTERAPINŲ TIKSLŲ SIEKIMO
BŪDAI
1.
Pozityvumo paieška savyje:
a) skirti Laiko sau, savo minčių analizei, savivertei;
b) mąstymas – tai dialogas su pozityvumo ženklu.
Kas
trukdo. Spartaus gyvenimo
tempo, neracionalaus laiko naudojimo, negatyvumo dominavimo žiniasklaidoje ir
gyvenimo aplinkoje poveikis, savęs eliminavimas.
2.
Bendravimas su žmonėmis:
a) atrasti pozityviai mąstančių, norinčių ir galinčių tau
padėti žmonių;
b) išsikalbėjimo pozityvioji terapija;
c) išklausyti ir įsiklausyti į kito žmogaus patarimus.
Kas
trukdo. Žmonės taip pat
užimti, užsikrėtę negatyvumu, neturi žinių, noro padėti kitam.
3. Biblioterapinės ir psichoterapinės knygos:
a) atrasti, pasirinkti pozityvumo prasmę ir energiją
turinčias knygas;
b) skaityti, analizuoti, naudotis tų knygų pozityviosiomis
mintimis ir išvadomis.
Kas
trukdo. Sunku atrasti tarp
daugelio knygų su negatyviais dirgikliais tas retas biblioterapines ir
psichoterapines knygas, sunku atprasti nuo įpročio skaityti tik „dirgiklinę"
produkciją.
Rekomenduoju:
a) biblioterapinės
knygos: „Jei Tau sunku", „Tu toks
vienintelis esi", „Tu vienintelis turi", „Tu vienintelis gali", „Prisijaukinti
stebuklai", „Ateitis – tai mintis", „Pamąstymai kartu su mąstančiu", „Flogistonas,
arba pozityvioji (ne)mistika ir (ne)tikrovė";
b)
psichoterapinės knygos (konsultantas gydytojas
psichiatras Aleksandras Alekseičikas): „Depresija – mano viešnia",
„Atsisveikinu su depresija", „Laiškai iš Vasaros 5", „Dėl savęs, tavęs, nesvetimo", „Neišeik iš savo gyvenimo. Išeik iš gyvenimų tų žmonių, kurie Tau blogi".
4. „Pozityvumo paieškos realybėje ir savyje" seminarai
Tai pozityvumo, emocinės ir dvasinės stiprybės veiklos
gairės. Net viena paveikli pozityvi mintis gali pakeisti gyvenimą.
Kas
trukdo. Retos galimybės,
koncentracijos ir motyvacijos keisti gyvenimą stoka.
5.
Individualus pokalbiai
Tai išsamus konkrečių klausimų analizavimas, tai
pozityvioji diskusija, egoterapinių principų konkretizavimas ieškant pozityvių
sprendimų.
Yra daug atvejų, kai neišsprendus bendražmogiškų
gyvenimiškų klausimų, vėliau jie tampa dvasinių pergyvenimų ir ligų
priežastimi.
Kas
trukdo. Stereotipinis
mąstymas, įsitikinimas, kad niekas negali padėti, kad tokia mano dalia.
MES JUMS
PADĖSIME IŠLEISTI SAVO KNYGĄ. TAI LABAI PAPRASTA
Vienose knygose paliekame savo mintis, kitose – profesinę informaciją, trečiose – kūrybinius bandymus. Jos visos vienaip ar
kitaip vertingos, kažkam reikalingos.
Tačiau žmogaus gyvenimo prasmės atžvilgiu pačios
vertingiausios yra paprastos knygos su savo, šeimos narių, tėvų, giminių
nuotraukomis, su trumpais jų aprašymais. Tai ir yra tarsi ŠEIMOS GYVENIMO
BIBLIJA.
Juk čia ilgiems amžiams išliks užfiksuoti jūsų visų
gyvenimo momentai, veidai. Kompiuterinėse laikmenose visa tai dingsta greitai
ir visam laikui.
Mes užgyvename tai, ką turime ir tai, ką paliksime
savo anūkams, proanūkiams, giminių giminėms...
Kai kas galvoja, kad knygos išleidimas – tai kažkoks
ypatingai sunkus darbas, kad mano gyvenimas nevertas, kad geriau liksiu niekam
nežinomas.
Knygą išleisti nei brangu, nei sunku. Ištraukite iš
spintų, komodų gal net nuo jaunystės laikų nevartytų fotonuotraukų albumų,
patogiai įsikūrę prie stalo atverskite juos, ir prieš jūsų akis atsiskleis
nuostabi praeities romantika, sugrįš netikėti prisiminimai, lyg gyvi atgis
užmiršti veidai. Mieli prisiminimai – tai minčių ir jausmų vitaminai, tai nauja
gyvenimo energija, kuri šiuo metu taip reikalinga. O atgaivinus save praeities
šaltinių gaiva daugeliui savaime kils idėja paprastais žodžiais aprašyti savo
išgyvenimus, užfiksuoti juos popieriuje ar kompiuteryje.
Tai ne tik prasmingas darbas, dvasinės energijos
sustiprinimas, bet ir pusę darbo knygos išleidimui. Belieka ateiti į leidyklą.
Mūsų leidykla „Trys žvaigždutės" padeda, pataria
visais leidybiniais, kūrybiniais klausimais, yra išleidusi jau ne vieną
knygą, vertą Šeimos gyvenimo biblijos vardo.
EGOTERAPINĖS MINTYS
• Daugelis
žmonių nepasiekia sėkmės gyvenime ne dėl to, kad taiko aukštai ir nepataiko,
bet dėl to, kad taiko žemai ir pataiko. (Hiltonas)
• Žmonės
dažnai nemato tikrosios sėkmės galimybių, nes jų tiesiog neatpažįsta, o sėkmė
dažniausiai vilki kasdieniais drabužiais ir atrodo tiesiog kaip paprastas
darbas. (T. Edisonas)
• Jei
saulėta nebūtų akis, ar ji saulę regėti galėtų?
• Iš
visų dvasinių ligų pati didžiausia yra nemeilė savo esybei. (Montenis)
• Tai,
ką mes darome, yra tik lašas vandenyje, tačiau jei to nedarytume, tai
vandenynui trūktų to lašo. (Motina Teresė)
• Jei
Tu suskaičiuotum visus žmonių nueitus žingsnius ir žengtum vieną žingsnį pats, tai
viskas, ką buvai suskaičiavęs, jau tampa netikslu. Tavo žengtas žingsnis keičia
visą skaičiuotę. (J. Laucius)
• Pozityvumas – niekieno žemė. Apgyvendink ją. (J. Laucius)
• Pagal
sinoptikų duomenys oro rytoj visiems užteks. Kvėpuokite laisvai, giliai ir
nemokamai. (J. Laucius)
• Kas
turi KAM gyventi, tas ištvers bet kokį KAIP. (F. Nyčė)
• Jei
esi sveikas ir nesijauti laimingas – vadinasi, esi nesveikas. Jei gyveni ir
nesijauti laimingas – vadinasi, negyveni.
(J. Laucius)
• Kiekviena
simfonija yra nebaigtoji.
• Galima
gyventi ir netobulam pasauly.
(Pasveikusio nuo depresijos ligonio išvada)
• Neliūdėk,
kad tai praėjo, nusišypsok, kad tai buvo. (G.
Markesas)
• Jei
tuo metu, kai ateina senatvė, žmogus yra kažkuo labai užsiėmęs, tai išmintinga
senatvė kantriai ir mandagiai laukia, pakol tas žmogus atsilaisvins. (J. Laucius)
EGOTERAPINĖ MEDITACIJA – TAI AKTYVUOTAS SUSIKAUPIMAS
IEŠKANT SAVO DVASINĖS STIPRYBĖS, KŪRYBINĖS ENERGIJOS
Kuo spartesnis gyvenimo tempas, kuo mažiau laiko
lieka pabūti pačiam su savimi, gilintis į savo mintis ir norus.
Neprižiūrimos, nevaldomos mintys sujaukia visą
vidinį pasaulį, žmogus pameta gyvenimo orientyrus, tampa silpnas dvasiškai ir
fiziškai.
Egoterapinė meditacija – tai giluminis, analitinis
susikaupimas ieškant savo dvasinių vertybių, dvasinės stiprybės, visų savo
galimybių atskleidimo.
Jau vien šio apibrėžimo, šių egoterapinių
kūrinėlių apmąstymas gali būti pirmas žingsnis į savianalizę, į naujų galimybių
paiešką.
SUSITIKIMAS SU EGOTERAPINE MEDITACIJA
Šįkart Tu sugauni likimo siųsta mintį ir jos jau
nebepaleidęs, kaip kitais sykiais, o sulaikęs, leidi sau pabūti tik su savimi.
Tu įeini į save lyg į kokį didelį parką, kurio
tyloje niekieno nedrumsčiamas, gali vaikščioti, stebėti, jausti, atrasti...
Kiek čia daug takų, takelių. Tu gali eiti kuriuo
tik panorėjęs. Pasirinkęs takelį, kuris veda link fontano, Tu suvoki, kad tie
takai – tai Tavo mintys, Tavo minčių keliai. Juk kaip tą takelį, taip ir mintį,
vieną iš daugelio galvoje lakstančių, pasirenki tą, kuri Tau mieliausia, kuri
Tau gražiausia.
Tik nuo to pasirinkimo, kuris yra Tavo valioje, ir
priklauso kur nueisi, ką gyvenime pasieksi.
Priėjęs fontaną, Tu stebi šaunančias iš žemės į
viršų vandens sroves ir jose atrandi gyvybingą energijos ženklą. Kaip fontano
srovės sveikina Dangų, taip ir Tu kasryt sveikini prasidedančią dieną, su ryto
energija sieki naujų pergalių, kurios ir priklauso tik energingiesiems.
Kitas takelis, kuri vėl
pasirinkai, nuveda Tave prie šaltinio. Tu prisėdi ant suolelio ir apimtas parko
ramybės panyri į šaltinio gaivą. Tu stebi, kaip iš dugno veržiasi, ritmingai
pulsuojanti vandens srovė. Juk taip pulsuoja ir Tavo širdis. Ji, kaip gyvybės
šaltinis, dieną naktį, naktį dieną, visą Tavo gyvenimą semiasi energijos iš
savęs ir visą ją atiduoda Tau per šimtus, tūkstančius upių, upelių, nuo
Hipokrato laikų vadinamomis kraujagyslėmis. Akys priglusta prie ištekančių iš
šaltinio mažų upelių. Juose vanduo švarus švarutėlis, upelių krantai lygūs,
gražūs saulės šviesoje.
Tu jauti, kaip atlėgsta
skausmas kairės krūtinės pusėje, lyg būtum išgėręs vaistų, kurių gyvybiškai
graži šaknis visada ta pati – cardio.
Cardio – tai širdis, o tie lygiai, ramiai ištekantys iš
šaltinio upeliai, nešantys savo skaidrias sroves į kitus upelius, sąmonėje,
susitapdinę su kraujagyslėmis, jas atpalaiduoja, išlaisvina nuo kažkada
sustingusios įtampos.
Tu pakyli nuo suolelio
jausdamas visame kūne lengvumą, minčių skaidrumą ir pasuki prie kruopščiai
prižiūrėto gėlyno. Tai žmogaus rankų sukurta viso parko puošmena. Ištisa spalvų
jūra, kuri pučiant vėjui tarsi žaidžia, kviečia įminti tą grožio mįslę.
Sprendimas ateina pats savaime.
Tas rūpestingai išpuoselėtas gėlynas – tai Tavo rūpestis savo sveikata, kurią
taip pat reikia nuolat rūpintis, saugoti, tuomet ji, kaip tos gėlės, teiks
grožio ir jėgų, puoš visą Tavo gyvenimą.
Per parką prabėga
lengvas vėjelis, kuris, rodos, Tave apkabina, glosto kojas, rankas, veidą. Tas
vėjas – tai mūsų visų emocijos, mūsų visų jausmai. Jis tarsi Tau siūlo pagauti džiaugsmo,
kūrybos, energijos bangas ir būti tuo, kuo gali būti, atrasti tai, kuo esi
apdovanotas.
Jau pasukęs link
išėjimo apsidairai ir netikėtai pats sau nustembi pamatęs, kiek parke daug
medžių. Aplink vien medžiai, medžiai, medžiai. O iš pradžių jų lyg ir
nepastebėjai. Juk taip ir Tavo gyvenime ne kartą yra buvę, kad nepastebėdavai,
kas svarbiausia, kas būtiniausia, kas aiškiausiai matoma. Kartais nejausdavai
net, kad gyveni.
Tu dar ilgai
neskubėdamas vaikštai savo minčių sukurtais takeliais, eini kur panorėjęs, suki,
kur jauti galįs atrasti savo dvasinės ir kūno stiprybės, savo sveikatos
šaltinius. Tu jautiesi vykdąs Hipokrato priesaiką – nepakenkti sau ir išnaudoti
visas gamtos duotas galimybes.
Tai tik pirmi žingsniai
link egoterapinės meditacijos, tik tai sveikatos, energijos atradimų pradžia.
Egoterapinė meditacija – jei tik su ja nesiskirsi, su ja ištikimai draugausi –
Tau padės atrasti visas Tavo vidinės kūrybiškumo galias, kurios lemia ne tik
žmogaus gyvybines jėgas, sveikatą, bet ir viso gyvenimo grožį ir džiaugsmą.
AUTOHIPNOZĖ – NE STEBUKLAS, BET DARO STEBUKLUS
Autohipnozė – tai nei jokie burtai ar kokia magija. Autohipnoze kiekvienas
naudojamės nuo pat vaikystės, valdydami norus, stengdamiesi pamiršti tai, kas
nemalonu, skatindami save įveikti gyvenimiškas problemas.
Sužinojęs (ir supratęs, įtikintas, įsitikinęs), kad žmogus tepanaudoja tik apie 10 procentų savo
prigimtinių galimybių ir atsidūręs
sudėtingoje gyvenimo situacijoje, įsigilinęs į Šarlio Latenjė praktinius
autohipnozės metodus, skubiai ėmiau
ieškoti energetinės autohipnozės pagalbos. Rezultatai pranoko visus lūkesčius.
Atradau daug man pačiam nežinomų savo energetinių fizinių bei dvasinių jėgų ir
galimybių. Tuo ne tik išgelbėjau savo leidyklą nuo bankroto, pasijutau sveikas
ir stiprus, bet ir ėmiau padėti kitiems, ieškantiems naujų gyvenimo pokyčių,
dvasinės stiprybės, savo prigimtinių galimybių atskleidimo ir realizavimo.
Jei jūs norite įgauti naujų jėgų, atskleisti savo neišnaudotą energetinį
potencialą, atrasti prigimtinius gabumus, kuo energingiau ir išmintingiau
imkitės autohipnozės. Tai nėra sudėtinga, ilgiau būkite su savimi, gilinkitės į
savo vidinį pasaulį, ieškokite patarimų internete.
Visiems, siekiantiems kuo efektyvesnių ir konkretesnių savo gyvenimo
kokybės pokyčių, dvasinės ir fizinės stiprybės, visapusiškos savirealizacijos,
pravedu individualius praktinius seminarus.
Individualaus praktinio seminaro ir metodinės medžiagos kaina 50 Eur, besiregistruojantiems pirmadieniui –
nuolaida 50%.
Kontaktai išankstiniam registravimui: JeronimasL@gmail.com, tel. 8 687
75147.
Sąskaita išankstiniam apmokėjimui: UAB „Trys žvaigždutės", įmonės kodas
122613882, AB SEB bankas, atsiskaitomoji sąskaita LT28 7044 0600 0104 8455.
AŠ – TAI TŪKSTANTIS IR VIENAS AŠ
Dabar jau ir Tau žinoma, jog
nuobodumą, kartais net depresiją sukelia bodėjimasis pačiu savimi, visu
pasauliu, viskuo, kas telpa žodyje gyvenimas. Tas jausmas prisėlina iš tylumos,
iš tamsos, iš savęs nuvertinimo, iš visų pusių.
Viskas vienoda. Viskas
nuobodu.
Tau pabosta klausytis tų pačių
žodžių, tos pačios muzikos, to paties vidinio balso, kad esi niekas. Įgrįsta
tas pats drabužis, kurį net ir pakeitus, jis lieka toks pat – lyg kokia Tavo
uniforma. Tu pats jautiesi esąs uniforma.
Ir pats pasaulis, rodos, tapęs
pilka uniforma.
Lyg uniformuotas visas Tavo
gyvenimas, Tavo elgesys.
Sunku gulėti ant vieno šono, o
kito Tu ir neturi, nes jo nesuranda seniai nustojusios ko nors ieškoti Tavo
mintys.
Tau be galo nuobodu žiūrėti į
vieną ir tą patį tašką, į kurio nelaisvę esi patekęs nuo neatmenamų laikų. Tu
neprisimeni nuo kada Tu toks tapai, kas Tave pasmerkė tai nelaisvei.
Staiga Tau kyla netikėta
mintis išsilaisvinti iš tos vienodumo vergovės ir Tu puoli bėgti. Tačiau per
skubėjimą koja užkliūna už kojos ir Tu parpuoli.
Tai ir tapo Tavo atradimų
pradžia – kojos dvi! Ir jos nevienodos, o skirtingos! Viena – kairė, o kita – dešinė!
Daug amžių žmonės vargo ir
batus siūdinosi vienodus – tiek ant kairės kojos, tiek ant dešinės. Deja, tas
netikėtas batsiuvių atradimas kairei kojai batus siūti su vienokiu išlinkimu, o
dešinei – su kitokiu, žmonėms nedavė impulso ieškoti savyje daugiau skirtingumų.
O juk – eureka! – kojos skiriasi ne vien skirtingu išlinkimu. Štai ir dabar
vieną sumuštą koją baisiai skauda, o kitai – visai nieko!
Ir rankos – dvi! Su dešine
sveikinies, keli taurę, ant dešinės – vestuvinis žiedas, o kairėje – tik
šakutė, kai dešinėje – peilis.
Ir akys mato skirtingai. Kairė
labiau pastebi debesis, o dešinė – saulę.
O koks skirtingas Tavo vidinis
pasaulis, kurio skirtingumą netikėtai atrandi turįs! Užvakar buvai visą dieną
kažko piktas, vakar – liūdnas, o šiandien – tik sunerimęs.
Vadinasi, Tu nesi vienodas,
vadinasi, Tu gali keistis, gali būti nenuobodus sau. Galbūt gali pavirsti ir įsimylėjusiu,
ir džiaugsmą reginčiu, ir galbūt – net jį kitiems ir sau dovanojančiu!
Tu atsikeli. Paglostai skaudančią
koją, kuri ir padėjo Tau atrasti, kad nesi vienodybė, nuobodybė. Padėjo
atrasti, kad nesi uniforma. Dabar Tu jau tvirtai žengi į dieną kaip į Laiką, kaip
į Gyvenimą.
Tu jau nebe tas, kas buvai. Tu – jau nebe uniforma, Tu jau niekada ja nebebūsi.
Tu gali keistis, kaip
panorėjęs.
Tu – tūkstantis ir vienas Tu.
Aš – tūkstantis ir vienas Aš.
ATSARGIAI – TAMSOS SMŪGIS!
Deja, dar daug žmonių gyvenime
nepasiekia savo sėkmės krantų, neturi nei džiaugsmo, nei laimės, nei sveikatos.
Jiems lieka tenkintis sunkia varguolių dalia, kentėti skurdą ir skausmą.
Susitaikę su savo nelemtimi jie neieško net tos nelaimės priežasties. O
priežastis paaiškėjo visai atsitiktinai.
Žmogus,
ilgai kaitinęsis saulėje, nepajuto, kada gavo Saulės smūgį. Jam ėmė svaigti
galva, mirgėti akyse, jis prarado judesių koordinaciją, ėmė net kliedėti. Toje
būsenoje vargšas nesuvokė nei ką darąs, nei ką reikėtų daryti. Gerai, kad laiku
atsirado protingas draugas. Jis kuo skubiau paguldė nelaimingąjį pavėsyje, dėjo
ant jo šaltus kompresus, davė gerti vandens ir nelaimingasis palengva atsigavo.
Dėkingas
už savo išgelbėjimą žmogus daug kartų iš naujo ir iš naujo permąstydamas tą
patirtą nelemtą įvykį, kuris galėjo baigtis ir tragiškai, netikėtai suprato
kitų žmonių daugybės nelaimių, nesėkmių priežastį. Jie ko gero buvo patyrę Tamsos
smūgį, kurio buvimą dabar jis atrado.
Tamsa
nepastebimai ir klastūniškai prisėlina prie žmogaus iš praeities, dabarties, iš
baimės dėl ateities. Ji beldžiasi iš minčių apie savo paties viso gyvenimo
tamsybes, iš pamirštos širdies. Tamsa apsupa žmogų iš visų pusių, smelkiasi į
visas kūno ląsteles, lediniu šalčiu paliečia mintis ir jausmus.
Kaip
ir Saulės smūgį lemia ne pati šviesa, o jos nešama šiluma, taip ir Tamsos smūgį
sukelia ne juoda tamsa, o joje slypintis šaltis. Tamsos smūgis yra žymiai pavojingesnis
už Saulės jau vien dėl to, kad apie Saulės smūgio pavojingumą nuo pat mažens
aiškina tėvai, mokytojai, gydytojai, o apie Tamsos smūgį, kaip jo išvengti,
kaip kiti gali padėti jį patyrusiam, niekas net neužsimena. Ir kaip jie prakalbės,
jei žmonės tarsi užsimerkę, o gal apakę nuo Saulės smūgio nenori matyti
akivaizdžių Tamsos smūgio pasekmių.
Kas
kitas gali būti kaltas dėl atšalusių santykių su kitais, su artimaisiais, net
su pačiu savimi? Kas kitas gali būti kaltas, jei ir galvoje, ir sieloje tamsuma?
Nekoordinuotos
mintys klaidžioja, išklysta iš gyvenimo kelio, nuveda į tamsias pakeles, į
nepraeinamus brūzgynus. Sušalusi siela nebedžiugina jausmų, nebekuria svajonių,
nebelaimina tuo, kad esi, kad gyveni. Visa tai įvyksta dėl patirto Tamsos
smūgio, dėl ilgo būvimo dvasinėje, emocinėje tamsoje.
„Man
bloga" – dažniausiai tepasako žmogus, patyręs Saulės smūgį, ir žmonės susipranta,
kaip jam padėti. Lygiai taip pat „man bloga" sudejuoja ir patyręs Tamsos smūgį,
sušalęs tamsoje. Bet niekas neskuba jam į pagalbą. Tarsi ir jokių išmintinguose
vadovėliuose aprašytų ligų simptomų nėra. Todėl negelbsti nei somatinių ligų profesoriai,
nei žilagalviai psichiatrai. O jei pastarieji pasiūlo kokių madingų antidepresantų,
tai, šiuo atveju, jie vargšui naudingi tik tiek, kiek raganos iš vaikystės pasakų
pasiūlymas Jonukui lįsti į karštą krosnį.
Niekas
dėl to nekaltas. Nieko kaltinti ir nereikia. Juk Tamsos smūgis iki šiol buvo
dar neatrastas. Niekas ir negalėjo padėti nuo jo kenčiančiam. Tik dabar jį
atradus, jau galime padėti ir patys sau, ir kitiems jį patyrusiems.
Kaip
gavusį Saulės smūgį reikia kuo skubiau atvėsinti, taip ir išgyvenusį Tamsos
smūgį žmogų reikia kaip galima greičiau atšildyti. Saulės smūgį patyrusį vedame
į pavėsį, o kenčiantį nuo Tamsos smūgio reikia kuo skubiau išvesti į Gyvenimo
šviesą.
Savo
žvilgsniu reikia atšildyti jo akis, kad jos imtų regėti saulėtąją gyvenimo
pusę, kuri, kaip nebūtų keista, yra nors ir ryškesnė už tamsiąją, dažnam būna
sunkiai pastebima.
Sušalusius
jausmus galima atšildyti tik savo šiltais jausmais. O pats geriausias vaistas –
karšta meilė. Meilė, kuri randa atgarsį kito sieloje, ją iškart sušildo,
sustiprina, atgaivina, pakelia žmogų naujam gyvenimui.
Sužvarbusios
nuo tamsos šalčio rankas galima atšildyti paimant jo rankas į savąsias,
priglaudžiant jas prie savo veido, prie savo širdies. Prisilietimai prie kito
žmogaus – tarsi malkų įmetimas į laužą, kurio šiluma greitai pasklinda visu
kūnu.
„Kaip
gera, kai Tau šalta, o Tu turi malkų" – taip apibūdina savo palaimos jausmą, nors
ir sušalęs, vienas žymus klasikas. Tomis skleidžiančiomis šilumą malkomis gali
būti mūsų norai padėti, visa mūsų geranoriškai atiduodama širdies šiluma.
Tokiu
atveju jei nėra šalia tokio, kuris galėtų pajausti ir atjausti kito dvasinį
skausmą, suprasti jį užplūdusį dvasinį šaltį, tai pats žmogus galėtų
prisiglausti prie bet kurio šviesios sielos žmogaus ir sušilti nuo jo dvasinės
šilumos.
Gauti,
imtis iš kito žmogaus dvasinę energiją nėra joks vampyrizmas ar svetimo gero pasisavinimas.
Atvirkščiai, siela, galėdama sušildyti kitą sielą, džiaugiasi tuo, jaučiasi
apdovanota žmogiškojo prasmingumo dovanomis.
Kelių,
kaip išvengti Tamsos smūgio, kaip gelbėtis jį patyrusiems yra daug. Tačiau yra
ir vienas, gana tamsus akligatvis – tai nežinojimas, nenoras nieko žinoti apie
tamsos galią.
Nebijantiems
tamsos, nesugeriantiems jos šalčio pati tamsa yra lyg gyvenimo draugė, viena gyvenimo
pusė. Tamsoje gera atsipalaiduoti, svajoti, miegoti, atgauti dienai reikalingų
jėgų. Tik tamsoje galima išvysti žvaigždes ir per didžiausius tolius
įveikiančias tamsą.
Tamsa
ypač žavi, kai ji sveikinasi su aušra.
Kas norėtų tęsti, siekti visos gyvenimo pilnatvės,
siūlau:
Pozityvios energijos knygas:
Tu vienintelis esi;
Tu vienintelis gali;
Tu vienintelis turi;
Prisijaukinti stebuklai;
Ateitis – tai mintis;
Pamąstymai kartu su mąstančiu.
Psichoterapines knygas:
Atsisveikinu su depresija;
Laiškai iš Vasaros 5;
Jei Tau pasaulis šaltas – sušildyk jį;
Dėl Tavęs, savęs, nesvetimo (kartu su A.
Alekseičiku);
Neišeik iš savo gyvenimo. Išeik iš
gyvenimų tų žmonių, kurie Tau blogi.
Galite mane pakviesti į seminarą, jei susirenka
20–30 žmonių.
Galite užsiregistruoti individualiems užsiėmimams,
kuriuose nagrinėsime tik tai, kas jums aktualiausia.
Kontaktai:
El. p. JeronimasL@gmail.com
Tel. +370 687 75147
POZITYVŪS POKALBIAI SU LIGA
PSO duomenimis 80% sveikatos
priklauso nuo paties žmogaus ir tik 20% nuo gydytojų ir vaistų.
Tas 80% sveikatos stiprybės
tinka ir išsaugojimui, ypač dvasinės sveikatos, ir susirgus – sveikimo
procesui. Svarbu ne tik naudotis visomis gydytojų rekomendacijomis, reguliariai
priimti jų paskirtus vaistus, bet ir pačiam AKTYVIAI DALYVAUTI tame sveikimo
procese.
Eilę metų bendraudamas su
žinomu gydytoju psichoterapeutu Aleksandru Alekseičiku ir jo gydomais
pacientais rašau knygas dvasinės sveikatos temomis: „Atsisveikinu su
depresija", „Neišeik iš savo gyvenimo. Išeik iš gyvenimų tų žmonių, kurie Tau
blogi" ir kt.
Daug kartų įsitikinau, kad ne
tik dėl dvasinių, bet ir dėl somatinių ligų žymia dalimi esame kalti mes patys,
ir tuo, kad patys galime sau padėti, ką ir teigia ne tik PSO išvados,
gydytojai, genetikai, bet ir mūsų gyvenimo pavyzdžiai. Sakoma, kad jei esi
sveikas ir nesijauti laimingas, vadinasi, nesveikas. Vadinasi, sveikas žmogus
turi skirti dėmesio ne tik savo išorei, bet ir vidiniam pasauliui, kuris iš
esmės nulemia ir gyvenimo kokybę, ir sveikatą. O susirgus, norint pasveikti, tiesiog
privalu būti aktyviu savo sveikatos rėmėju.
Minčių higiena, egoterapija –
rūpestis savo emociniu pajėgumu, vaizdinių kuriamoji jėga ir kiti pozityviosios
energijos principai yra veiksmingi sveikatos talkininkai. Naudotis jais,
vadinasi, būti ne tik gydomais, bet ir gydytis savyje slypinčia kuriamąja
galia. Sveikatos su liga principai yra veiksmingi pagalbininkai, keičiantys
gyvenimo kokybę, stiprinantys sveikatą.
Apie tai ir kalbamės vienos
valandos individualiame seminare. Kartu eisime dvasinės stiprybės, emocinės energijos,
sveikatos saugojimo ir pakylėjimo keliu. Kaina tik už metodinę literatūrą.
Kalbėtis su savo nesveikata –
vadinasi, bandyti laimėti bent dalį to 80% sveikatos stiprybės. Kalbėtis,
atsisveikinti su savo negalia, niekada ne vėlu. Mūsų mintys – visagalės
sveikatos valdovės. Naudokimės ta galia!
Kontaktai: tel. 8 687 75147, el. p. JeronimasL@gmail.com
SVEIKATOS POKALBIŲ SU LIGA METODAI IR PRINCIPAI
Kartu šifruodami
šiuos metodus ir principus, eisime dvasinės stiprybės, emocinės energijos,
sveikatos saugojimo ir pakylėjimo keliu
1. SUSIKALBĖJIMO
METODAS
2. EGOTERAPIJA – RŪPESTIS SAVIMI (NUOLATINIS PRINCIPAS)
3. PASĄMONĖS
ENERGIJOS METODAS
4. MIEGO TERAPIJA
5. MINČIŲ HIGIENA
6. REZONANSO
PRINCIPAS
7. SIGNALINIO
KODO (H2O)
8. Į SVEIKATĄ
PRINCIPAS
9. KVĖPAVIMO (ĮKVĖPIU – IŠKVĖPIU) PRINCIPAS
10. VAIZDINIŲ
METODAS
11. MALDA.ĮASMENINIMO
PRINCIPAS
12. PRAEITIES
SVEIKUMO PRINCIPAS
13. KONVERTAVIMO
PRINCIPAS
14. REVERSO
PRINCIPAS
15. ENERGETINĖS
ĮKROVOS (H2O...) PRINCIPAS
16. V. DIKULIO
PRINCIPAS
17. SOKRATO
PRINCIPAS
18. DIKTOFONO
PRINCIPAS
19. RANKOS
LAIDININKO PRINCIPAS
20. KAMUOLIUKO
PRINCIPAS
21. NAUJO POKYČIO
PRINCIPAS
22. TAŠKO A
PRINCIPAS
23. HUMORO
TERAPIJA
24. SUSITARIMO (AŠ – LIGA) PRINCIPAS
25. KŪNO KALBOS
PRINCIPAS
26. DULKIŲ
NUVALYMO PRINCIPAS
27. DIENOTVARKĖS
ANALIZĖS PRINCIPAS
28. KŪNO –
MINČIŲ PAGEIDAVIMŲ PRINCIPAS
29. PAMIRŠTŲ VAISTŲ PRINCIPAS
30. VAISTŲ
PALYDĖJIMO PRINCIPAS
31. LIGA – KVALIFIKACIJOS KĖLIMO KURSAI
PRINCIPAS
32. VIDINIO ŽVILGSNIO PRINCIPAS
Ištraukos iš knygos
Jeronimas Laucius. MINČIŲ KLINIKA. Minčių sveikata – daugiau nei sveikata
GYVENIMAS KAIP TERAPIJA
–Aš kartais su pavydu žvelgiu į paprastus žmones, kurie neturi nei
didelio išsilavinimo, nei domisi psichologija ar filosofija, o gyvena
gražiai, jaučiasi laimingi, net pamoko kitus, kaip reikia gyventi.
– Jie turtina save Gyvenimo psichologija, nuo ryto ligi vakaro
„studijuoja" Gyvenimo atverstas knygas, kasdien mokosi, kaip patirti
gyvenimo džiaugsmą, atrasti gyvenimo prasmę. Žmonės, turintys imlią
sielą, „sugeria" šviesos gyvenimo spindulius ir patys skleidžia šviesą.
Kiekvienas mūsų gali pasimokyti iš jų gyvenimiškos išminties, kuri gali
būti ne mažiau veiksminga, kaip psichologo konsultacija ar filosofinių
veikalų studijavimas. Ne veltui sakoma, kuo daugiau gyveni kitų protu,
tuo mažiau lieka savo. Tai ypač aktualu mūsų technologijų amžiuje, kai
nuo ryto ligi vakaro (kai kam ir per naktį) ausys užkimštos muzikinio,
informacinio (dažniausiai negatyvaus), reklaminio triukšmo, akys
„prirakintos" prie kompiuterių, televizorių ekranų. Tokiu būdu žmogus
savanoriškai atsisako savo vidinės laisvės ir tampa visai jam svetimų
minčių pastumdėliu, paklusniai tarnauja tiems technologiniams
mefistofeliams.
Kartą išminčius Sokratas, sustojęs prieš didelę prekeivio vitriną,
nužvelgė prekių gausą ir pasakė: „Kiek čia daug prekių, kurių man visai
nereikia".
Pabūkime šiuolaikiniais sokratais (nejaugi mes mažiau išmintingi?),
įsivaizduokime, kad mes stovime prieš didžiulę kompiuterių, ausinukų,
televizorių, delfinę vitriną, kuri tik rodo, kalba, siūlo, reikalauja,
prašo, reklamuoja... Ji prašo, reikalauja mūsų minčių, mūsų jausmų, mūsų
gyvenimo laiko. Mes visada laisvi pasirinkti – atiduoti tai ar ištarti:
„Kiek čia daug informacijos, kurios man visai nereikia... Aš laisvas!"
Gyventi gyvenimu, gyventi gyvenimą – toks paprastas laimingų žmonių
atradimas. Gyventi savo gyvenimą – vadinasi, suvokti, kad jis suteikia
laisvę viską rinktis pačiam, save atrasti vis naujai, kiekvieną dieną
vis naujame savo minčių pasaulyje.
– Bet žmogus turi begalę įsipareigojimų: mokytis, laikyti egzaminus,
siekti karjeros, rūpintis buitimi, šeima. Kartais išties nebelieka laiko
gyventi sau, gyventi gyvenimą, kaip jūs sakote.
– Jei gyveni ir nesijauti laimingas – vadinasi, negyveni: kokia paprasta
ir aiški gyvenimą apibūdinanti logika. Gali gyventi turėdamas
tūkstantį, penkis šimtus eurų, bet gali pasitenkinti ir šimtu. Tačiau
nejausdamas gyvenimo grožio, džiaugsmo, kaip ir visai negyveni. Taigi,
kiekvienas mūsų gali bet kada savęs paklausti: man metų tiek, o kiek iš
jų aš gyvenau? Ar gyvenu šiandien? Ar gyvensiu rytoj?
Jei gali pragyventi, pradėk gyventi – dar viena loginė tiesa. Skurdas,
deja, nėra retas svečias mūsų namuose, tačiau mes gyvename ne Afrikoje,
pas mus niekas nemiršta iš bado, o liūdesio, nusivylimo, depresijos
turime tiek, kad tuo pirmaujame pasaulyje. Teko kalbėtis su daugeliu
moterų, kurioms pirma problema – kaip sublogti, o antra – kaip įveikti
liūdesį, depresiją. Logiškai mąstant, jei esi soti – vadinasi, ir pinigų
pragyvenimui turi pakankamai. Pradėk gyventi! Išgerk stipresnės kavos,
ilgiau pastovėk prie lango, kuris į saulėtą pusę, paskirk sau
pasimatymą, įsimylėk, kaip pirmą kartą, pamilk savo Gyvenimą, kuris gal
materialine prasme ir neturtingas, bet toks pat stebuklingas.
– Skursti man neteko, nors anksčiau aš buvau ne taip gerai
apsirūpinusi nei dabar, tačiau kaip tik šiandieniniame gyvenime aš
jaučiuosi labiau pasimetusi, sakyčiau, mažiau laiminga nei anuomet, kai
neturėjau tiek drabužių, automobilio ir t. t.
– Ne veltui sakoma, kad ir turtuoliai verkia. Turtas tėra tarsi gyvenimo
pakelių puošmena. Gerai, kad tos pakelės gražios, puošnios, kad jomis
gali pasididžiuoti prieš kitus. Tačiau jo didenybė Laikas mus veda ne
pakelėmis, o plačiuoju gyvenimo keliu, kuris tiesiamas minčių, jausmų,
emocijų dvasinėmis substancijomis. Nuo jų ir tik nuo jų kokybės
priklauso kiekvieno žmogaus gyvenimo kokybė, jo grožis ir prasmingumas.
Materialūs turtai – tai tik vargšų svajonė. Neretai, išsiveržę iš
vargingo gyvenimo, žmonės iki pat gyvenimo pabaigos taip ir nesulaukia
antros svajonės ir krauna, krauna, krauna pinigėlius, daiktelius, kaupia
nei valgomus, nei naudojamus blizgučius. Jie gyvena sunkų ir vargingą
gyvenimą, iš kurio mažai kam pavyksta išsivaduoti. Kartais juos
susimąstyti priverčia staigūs likimo vingiai – nesėkmė, išdavystė, liga
ar netekties praregėjimas. Kartais pakanka ir paprastos gyvenimo
terapijos – pokalbio su laimingu žmogumi, išgirsta gyvenimo istorija,
perskaityta knyga.
Man teko bendrauti su daugeliu sėkmingai praturtėjusių žmonių ir galiu
drąsiai pasakyti, kad jie yra veržlūs, energingi, protingi ir savotiškai
draugiški. Visa jų nelaimė, kad jie yra bemaž absoliučiai vienpusiški,
pavirtę banko sąskaitų kaupėjais, savotiškais vergais. Tą kaupimo
smagratį suka Jo didenybė Reitingas. Jie supranta, kad tiek turto
nesunaudos nei patys, nei jų vaikai, tačiau jeigu ims suktis lėčiau,
vargs mažiau, tai jie toje nematomoje, bet nuolat širdyje fiksuojamoje
reitingų lentelėje vienu ar keliais laipteliais nusileis, o tie aukščiau
esantys žvelgs į juos jau iš viršaus. Gėda. Tai praradimas, tai
pažeminimas. Reikia grumtis, reikia stumtis į viršų, reikia stumdytis ir
stumdyti...
Vieną išvargusį, liūdesio slegiamą turtuolį aš pakviečiau pietų į mažytę
smuklę sostinės pakrašty. Užsakėme silkutės su bulvytėmis ir taurelę
lietuviškos, kurią atnešė įpylę į paprastą stiklinę. Silkutė pasirodė
labai skani, bulvytės kvepėjo kmynais... Aplinkui sėdėjo darbiniais
drabužiais apsirengę žmonės, jie kalbėjo apie kasdienius dalykus, apie
kainas, žmonas, sportą, sode auginamas daržoves, apie žvejybą ir
sugautus laimikius.
Manasis turtuolis, gardžiuodamasis antrąja silkutės su bulvytėmis
porcija, apstulbęs dairėsi po seniai jam nematytą pasaulį, klausėsi
seniai negirdėtų kalbų apie jo paties užmirštus džiaugsmus. Nužvelgęs
atneštą sąskaitą, buvo pritrenktas, kiek mažai tekainuoja paprastas, tai
yra tikras džiaugsmo skonis. O jau buvo pasiruošęs pirktis
antidepresantus.
– Tačiau pripažinkite, tai retas atvejis. Pasaulis sutvertas kitaip...
– Pasaulis, kaip tu, Laura, sakai, deja, sutvertas ant stereotipo
pamatų. Dauguma žmonių neįpratinti, neįpratę ir nesipratina gyventi,
mąstyti kūrybiškai. Jie lyg užsukti kažkokios nematomos jėgos automatai,
kurie užprogramuoti tik dirbti, lenktyniauti vieni su kitais,
reitinguotis.
O juk pasaulis sutvertas džiaugsmui, o žmogus – tų džiaugsmų kūrėjas ir
naudotojas. Kad turtai nėra laimės šaltinis, tvirtina ir statistikai.
Pačių turtingiausių šalių gyventojai neatsilieka, bet net pirmauja
savižudybių, psichinių ligų skaičiumi. Kaip pavyzdys, kad puikios
gyvenimo sąlygos nereiškia gyvenimo rojaus, galėtų būti Florida, kurioje
prieš keletą metų man teko pabuvoti. Ten visus metus šilta, puikus
klimatas, vandenynas, nuostabi gamta. Gerai prasigyvenę žmonės iš
šiaurės perkasi ten sau būstus ir senatvę planuoja praleisti apsupti
gamtos ir gyvenimo malonumų. Deja, daugelis jų taip ir nepasimėgavę vos
po kelių metų miršta palikę žemės rojų ir savo turtus. O šiaurėje likę
jų bendraamžiai dirba ir gyvena ilgiau.
Vienodumas, vienpusiškumas, monotonija žmogų nualina, sekina gyvybines,
emocines jėgas, nuveda prie depresijos. Prasmingas darbas, bendravimas
su žmonėmis ir būtinai su savimi, pozityvi gyvenimo pajauta sukuria
vitališką gyvenimo paveikslą, gyvenimo terapiją. Tuomet ir pats
gyvenimas tampa terapija.
SVEIKATOS POKALBIAI SU LIGA
– Viena Jūsų seminaro tema buvo „Sveikatos pokalbiai su liga". Argi
gali žmogus kalbėtis su savo liga? Galbūt jis net nežino tikslios
diagnozės, neturi žinių apie ligos priežastis ir gydymą? Kokią naudą tai
gali duoti?
– Sveikatos pokalbiai su liga – dabar tai viena svarbiausių mano
seminarų, individualių pokalbių temų. Sakau dabar, nes tam reikėjo ilgai
ruoštis, stebėti besigydančius tiek Vasaros 5 ligoninėje, tiek daugelio
kitų žmonių norus ar nenorus patiems dalyvauti sveikimo, dvasinio
tobulėjimo procese.
Reikėjo apibendrinti pozityvumo, kaip vieno iš faktorių, darančio įtaką
gyvenimo kokybei, kartu ir sveikatai, poveikį formuojant savivertės
nuostatas, be kurių neįmanomas pilnavertis, veiksmingas dalyvavimas bet
kurioje veiklos srityje.
Pastebėjau, kad gana dažnai ligonio ir gydytojo santykiai būna panašūs į
automobilio savininko ir autoremonto dirbtuvės meistro santykius: „Aš
atidaviau tau sugedusį automobilį, sumokėjau už remontą, o tu, prašau,
atlik savo darbą ir grąžink man automobilį tvarkingą ir dar su dvejų
metų garantija."
Žmogus – ne automobilis, ne mechanizmas ir jis valdomas ne mygtukais, ne
pedalais, o vairuojamas gyvenimo, gyvenimo kūrybos keliais ne tik
minčių, jausmų, emocijų nuolat kintančiais srautais, bet ir galingu,
žaviai paslaptingu pasąmonės diriguojamu choru, į kurį tik įsiklausęs,
suvokęs tų žodžių prasmę, žmogus įgauna stebuklo vertą galią.
Pradžioje mums pakaktų įsiklausyti, įsisąmoninti tai, ką girdime,
skaitome, ką žinome, ir naudotis tomis žiniomis, kurios galėtų keisti
gyvenimo kokybę, stiprinti sveikatą. Gana dažnai ir pačius geriausius,
išmintingiausius patarimus žmonės priima tik kaip gražius žodžius, kurie
gal kam ir tinkami, bet tik ne man, o kažkokiems išrinktiesiems,
laimingiesiems. Išties juos praleidžiame pro ausis dėl to, kad jie
reikalauja mūsų minčių veiklos, valios, kryptingo mąstymo, konkretaus
darbo ir laiko. O įpratus mąstyti apie nieką ar gyvenimo saldumus, tai
darosi sunku ir žmogus leidžia sau toliau mėgautis dvasiniu snauduliu.
Tuomet prasideda tikrieji vargai – neveiklumas, neryžtingumas, gyvenimo
džiaugsmo atrofija, depresija, somatinės ligos ir t. t.
Ir man pačiam teko tiek medicininėje literatūroje, tiek „stebuklingai"
pasveikusių žmonių aprašytose istorijose ne kartą skaityti, kad
savaiminio išsigydymo mechanizmas gamtos įdiegtas kiekvienoje kūno
ląstelėje. Beje, žinojau ir teiginius, kad pozityvus nusiteikimas sveikatai turi didesnės įtakos nei dieta ir gyvenimo būdas
(dr. S. Danielius), kad proto, pasąmonės ir fizinio kūno harmonizavimas
į vientisą AŠ gali išlaisvinti visas žmogaus turimas jėgas, slypintį
talentą, kad tai aktyvuoja sveikatos, sveikimo mechanizmą. Tokioms
mintims aš pritardavau, jos mane žavėjo kažkokiu stebuklingumu,
misticizmu, apie tai kartais pasidalindavau su kitais, tačiau kai,
atėjus laikui, man pačiam iškilo sveikatos problemų, visus tuos
teiginius apie paties žmogaus poveikį savo sveikatai ėmiau suvokti visai
kitaip.
Pradėjęs analizuoti atradau, kad tai ne kokios literatūrinės išmonės,
gražūs pasakymai, o tarsi gamtos duoti receptai, kaip stiprinti savo
sveikatą, supratau, kad tai stiprūs sveikatos veiksniai ir kad aš pats
galiu ir turiu rūpintis savo sveikata. Patyriau tikrą atradėjo
džiaugsmą, kai įsitikinau, kad tai veiksminga, net daugiau nei
veiksminga. Kadangi minčių kryptingas, analitinis poveikis, sveikatos
pokalbiai su liga neturi jokio šalutinio poveikio, nėra baimės ar
netikrumo, kaip naudojant vaistus, kad jie gali būti netinkami, kad
įgysi priklausomybę.
Kelias į save yra paprastesnis, tiesesnis ir malonesnis, nei kelias į vaistinę,
nekalbant jau apie kainą, kuri šiuo atveju yra tik laiko sąnaudos.
Beje, nuolat ieškoti savo energetinių, sveikatingumo galių ilgainiui
tampa maloniu įpročiu, naudinga „priklausomybe".
Ėmęs stebėti, analizuoti daugelio ligonių sveikimo procesus ar
vadinamuosius sveikuosius, kurie gyvena nuolatiniame liūdesyje,
nepasitikėdami savimi, varginami savųjų kompleksų, atradau daug
dėsningumų ir panašumų. Tai padėjo suformuluoti ištisą „Sveikatos pokalbių su liga" metodiką
ir jos principų panaudojimą. Jais dalindamasis grupiniuose ir
individualiuose užsiėmimuose kaskart ne tik įsitikinu jų naudingumu ir
veiksmingumu, bet ir pats gaunu naujų patirčių.
– Aš pažįstu nemažai ligotų žmonių, nuolat besilankančių pas
gydytojus, tačiau nesu girdėjusi, kad jie patys kažkokiu būdu bandytų
įveikti negalią, greičiau pasveiktų. Geriausiu atveju žmonės tvarkingai
išgeria jiems paskirtus vaistus, laikosi dietos, nustatyto režimo.
– Aktyviausi savo sveikatos puoselėtojai, išradingiausi, galima sakyti,
ligos įveikimo čempionai yra tie, kuriems liga atima paskutinę viltį,
nuveda prie galutinės ribos. Neturėdami ką beprarasti, išnaudoję visas
medicinos teikiamas pagalbos priemones, jiems belieka tikėtis tik
stebuklo arba... patiems jį padaryti. Jie tai bando. Neretai ir
pavyksta. Bandyti visada verta.
Štai, Delfyje skaitau, kad 93 metų sunkia vėžio forma serganti moteris,
patikėjusi, kad savaiminio išsigydymo mechanizmas yra įdiegtas
kiekvienoje kūno ląstelėje, ėmė šokio kalba paveikti ligą ir vėliau ne
tik pasveiko, bet to pradėjo mokyti kitus...
Kitas atmintinas atvejis. Žmogus, kamuojamas ketvirtos vėžio stadijos,
užsisakė kiek tik įmanoma komiškų filmų, juos žiūrėjo, raitydamas iš
juoko. Ir pasveiko! Juokas – pozityvumo karalius – buvo stipresnis už
vaistais neįveikiamą ligą...
Spaudoje, internete dažnai skaitome apie tokius stebuklingo pasveikimo
atvejus, gėrimės jais, kraipome galvas, stebėdamiesi, kaip jiems tai
pavyko ir po to renkamės straipsnius apie sportą, politiką,
kriminalus... Retas kuris tepagalvoja, kad tai skirta mums visiems, kad tai kvietimas, kad kiekvienas mūsų, reikalui esant, bandytų aktyvuoti savo vidines jėgas, dalyvautų sveikimo procese, kaip sakoma, visu protu, visomis mintimis, visa siela.
Deja, dažnai mums trukdo mūsų pačių ribotumas, neryžtingumas. Savo
klausytojams tai aš pristatau kaip „Mašininkės sindromą". Vienoje
didelėje įmonėje dirbo dvi puikios mašininkės. Jos įgudusiai ir nuolat
spausdino begalę raštų, įsakymų, protokolų. Atėjus laikui įmonė įsigijo
kompiuterius ir joms abiems pasiūlė dirbti su jais. Mašininkės griežtai
atsisakė motyvuodamos, kad tai ne joms, kad jos gali gerai dirbti tik su
spausdinimo mašinėlėmis. Joms nė motais, kad spausdinimo mašinėlių ir
kompiuterių klaviatūra tokia pati, kad jų darbas truputį pasimokius tik
palengvėtų. Deja, viena iš darbuotojų buvo iš darbo atleista, kita
pradėjo dirbti valytoja...
„Mašininkės sindromas" žlugdančiai veikia visur ir visada, kai
pasireiškia abejingumas mąstymui, ignoravimas viskam, kas nauja, kas
neįprasta arba, kaip mokinukai sako, „šito mums nebuvo užduota, šito mes
nesimokėm". Nesimokėm, vadinasi, tai ir nereikalinga, vadinasi, tai ir
negalioja.
Toms mašininkėms kompiuteriai buvo nepriimtini, skirti kam tik nori, tik
ne joms. O realybėje, kaip žinia, kompiuteriai ne tik seniai išmetė į
šiukšlynus tarškančias spausdinimo mašinėles, bet ir nuolat yra
tobulinami, vis labiau ir labiau tampa svarbūs mūsų gyvenime.
Ypač skaudu, kai „Mašininkės sindromas" pasireiškia tuo, kad
nesinaudojame savo minčių, emocijų jėga saugodami sveikatą, kai tas
jėgas bandome įjungti tik paskutinėje ligos stadijoje, tik priartėjus
prie išėjimo ribos.
Sveikata, kaip ir piniginėje pinigai, tik baigiasi su paskutiniu euru, bet mažėjo su kiekviena apmokėta sąskaita. Kaip sakoma, sveikatos nenupirksi, tačiau jos neišleisti, ją saugoti, ja rūpintis ne tik galima, bet ir būtina.
Saugoti, stiprinti sveikatą galima ne tik kaip esame įpratę, laikantis
dietos ir sveiko gyvenimo režimo, bet ir neįprastu būdu – pozityviomis
mintimis, tų minčių kryptingu poveikiu į nesveikatą, į ligą, bandant
pakeisti tai į sveikatą ir pilnavertį gyvenimą.
– Papasakokite nors apie vieną iš „Sveikatos pokalbiai su liga" principų.
– Jų susirikiavo net keliasdešimt. Imkime ir paanalizuokime, kas slypi
po vadinamu „Vaizdinių principu". Kartą aš ligonio paklausiau, kada
pirmą kartą jis susirgo ta vargdinančia liga. Man atsakė, kad būdamas
dvidešimties metų. Tuomet aš jam patariau prisiminti save tokį
energingą, linksmą, sveiką, koks jis buvo devyniolikos metų ir tą
vaizdinį kaskart prisiminti, laikyti savo mintyse. Ypač veiksminga į
tą būseną įsijausti prieš miegą, užmigti su tuo vaizdu. Pasąmonė tai
priima kaip realų faktą, organizmas tarsi sugrįžta į tą anuometinį
energetinį ir sveikatos lygmenį ir bando atstatyti buvusią energiją ir
sveikatą.
Taigi, tokiu būdu vyksta dabartinio sergančio penkiasdešimtmečio Aš
pokalbis su anuo sveikuoliu devyniolikmečiu Aš. Tai ne tik gydančiai
veiksminga, bet ilgainiui tampa ir maloniu laiko praleidimu.
Po kiek laiko tas vyriškis man papasakojo, kad jis pats patobulino mano
Vaizdinių principą. Miegamajame jis pasikabino savo paties
devyniolikmečio linksmuolio ir sveikuolio nuotrauką, iš kurios savaime
ir nuolat sugaudavo anuomečio energingumą, sveikatingumą. Tai jį
nuteikdavo optimistiškai, veikdavo sąmonę ir pasąmonę, sustiprindavo jo
gyvybines jėgas. Dabar tuo „priedu" patariu naudotis ir kitiems.
Pasąmonės energijos, minčių higienos, miego terapijos, energetinio
kvėpavimo (kvėpavimas – kelias, kuriuo siela patenka į kūną), maldos
įasmeninimo principų pavadinimai patys apytiksliai nusako, apie ką
kalbamės ieškodami neatrastų sveikatos stiprinimo galių. Kiekvienas
žmogus yra kažkuo ypatingas, vieniems yra veiksmingi tie principai,
kitiems kiti. Svarbu juos taikyti kūrybiškai, turėti didelį norą būti
sveikam ir laimingam, o tas noras pats parodys visus kelius, kuriais tai
pasiekiama.
Keletas pozityvios krypties minčių:
• Jei esi sveikas ir nesijauti laimingas – vadinasi, nesveikas.
• Jei gyveni ir nesijauti laimingas – vadinasi, negyveni.
• Jei nesi laimingas – esi su ligomis pakeleivingas.
• Dienos – Dangaus mums siųsti angelai.
• Dvasingumas – menas keistis.
• Liga tėra paklydusi sveikata. Stengtis ją susigrąžinti į sveikumo kelią gali ir turi kiekvienas.
PSICHOTERAPINĖS
MINIATIŪROS
Skaityta. Girdėta. Dangaus
padovanota
IŠMINČIŲ
MIESTAS
Kartą
į miestelį atvyko išminčius ir ištisą mėnesį skleidė savo išmintį. Visiems be
galo patiko, žmonės jį gerbė ir kai jis išvyko, miestelis tarsi pasikeitė:
jaunuoliai kirposi plaukus taip, kaip išminčius, pirkosi tik tokius švarkus,
kokį dėvėjo jis, vaikščiojo šlubčiodami taip, kaip šlubčiojo anas.
Išminčiaus
paliktieji – menedžeriai, žvaigždžių gerbėjai, žinių skelbėjai, psichiatrinės
ligoninės pacientai, teisėjai – patys jautėsi išmintingi ir laimingi, kad
tapo panašūs į išminčių.
BŪNA
IR TAIP
– Kur eini? – paklausė žmogus sutiktojo.
– Niekur, – atsakė tas.
Žmogus
nuėjo savo keliu niekaip nesuprasdamas, kaip tas eina
niekur, o toks savimi patenkintas, net laimingesnis už jį patį, kuris
visada žino, kur eina.
IŠGYDYTIEJI
Pasaulis
gydo tik sveikus.
Daugelį
išgydyti pavyksta.
Pasveikusieji
pagal pasaulį, jį priima kaip sveiką.
Ligoms
tai patinka.
Jos
pasirenka sveikuosius kaip Archimedas vonią.
ELGESYS
Poezijos
vakaras baroko salėje.
Skamba
eilės ir Listas.
Palinkusi
už Nežinomojo plačios nugaros, jaunoji poezijos gerbėja sprendžia
kryžiažodžius.
Kryžiažodžiai
raitosi iš gėdos ir depresijos.
IŠ
BIOGRAFIJOS
Jis
buvo labai tikintis ir norėjo būti šventiku.
Tačiau
supratęs, kad tikėti žmonių priversti jėga negalima, tapo pulkininku.
SEKSAS – TAI MEILĖ SU NUOLAIDA
Pastebėję
prekybininkų triukus su nuolaidomis ir rašytojai ėmė naudotis tuo pelningu
metodu. Jie ėmė viską aprašinėti su nuolaidomis: į savo kūrinius dėjo mažiau
gyvenimiškų problemų, mažiau moteriškų drabužių, daugiau instinktinių siužetų.
Perkamiausieji ir pelningiausieji rašytojų kūriniai tapo pažymėti ženklu
„Seksas – tai meilė su nuolaida".
DIEVDIRBIO
IŠPAŽINTIS DIRBTUVĖJE
Tu
mane sutvėrei.
Aš
Tave padariau.
Aš
Tave pardaviau.
Aš
Tave pragėriau.
ANALITIKĖ
Ligonė
pasveiko taip ir nesupratusi, kas – vaistai, gydytojas ar jos pačios pastangos – lėmė pasveikimą.
Ji
stengėsi vėl susirgti, kad šįkart išsiaiškintų tikrąją priežastį.
APIE
BAIMĘ
– Aš bijau išeiti iš proto.
– Kodėl?
– Bijau, kad tuomet nesilaikysiu dietos ir pastorėsiu.
KLAUSYTOJAS
Vienatvė
kalbasi su Vienatve.
Mano
Vienatvė su Pasaulio vienatve.
Ir
abiems ne gėda, kad aš akiplėšiškai klausausi jų pokalbio.
APIE
PLEPUMĄ
Žvejys
ilgai sėdi ant upės kranto ir pagaliau ištraukia menką žuvytę.
– Ar tau ne gėda skriausti tokią mažą žuvelę, – priekaištauja atsitiktinis
praeivis.
– Jei ji nebūtų pravėrusi burnos, kaip tu dabar, aš jos nebūčiau sugavęs.
APIE
AZARTĄ
Romėnai,
gausiomis pajėgomis apsupę sukilusius spartakiečius, pagrasino:
– Mūsų tiek daug, kai mes paleisime strėles, užtemdysime jums saulę.
Spartakas
ramiai atsakė:
– Tuomet mes kausimės patamsyje.
PLAKTUKO
DĖSNIS
Žmogus,
paėmęs į ranką plaktuką, visur mato vinį.
Tomis vinimis kartais tampa visi
to žmogaus sutiktieji.
MES – SKIRTINGI
– Patark man, kaip užmigti be migdomųjų.
– Tai labai paprasta. Tereikia atsigulus
užsimerkti ir nebeatsimerkti.
APIE
PAŽINIMĄ
Jei
įsigilinęs skaitysi filosofus, tai ilgainiui suprasi, kad pasaulis lyg išprotėjęs.
Jei
tai supranti pats, filosofų gali ir neskaityti.
DVASINIS
RYŠYS
Dainininkei
piktdžiugiškai kažkas pasakė, kad atlydėjęs į jos koncertą draugas salėje
miega.
Dainininkė,
stengdamasi jo nepažadinti, ėmė dainuoti tyliau.
APIE
PAREIGĄ
– Kokia svarbiausia vyro pareiga?
– Grįžti namo laimingam.
NUSKRIAUSTIEJI
Tą
pavasarį užderėjo nepaprastai gausus žibučių derlius.
Tačiau
nei agronomai, nei sinoptikai, nei žinių vedėjai apie tai nieko nepranešė.
PUSIAU
LABAI TIKINTIS
Žmogus
sėdo prie vairo, pamokančiu žvilgsniu žvilgtelėjo į mane, pamaldžiai
persižegnojo ir išvairavo į kelią. Kelionė, su Dievo padėjimu, praėjo gerai.
Nuvažiavome laiku ir geros nuotaikos.
Pasiekęs
tikslą, malonės prašytojas, iškart iššokęs iš automobilio, ėmė glėbesčiuotis
su jo laukiančiaisiais.
Jis
nei karto nepasisuko pasižiūrėti į mane, kodėl aš toks nustebęs jo nedėkingumu
tam, kuris laimino mūsų kelionę.
O
JEIGU BŪTŲ ŽINOJĘ
Senovės
graikai ir nežinodami, kad jie senovės graikai, kūrė antikinius šedevrus, kurie
juos ir išgarsino kaip senovės graikus.
O
jeigu būtų žinoję?..
LIKIMO
GARSAI
Vaikutis
sirgo vis labiau, o vakarop beveik nustojo kvėpavęs.
Tėvo
pakviestas stalius išmatavo ūgį ir ėmė daryti karstuką.
Stiprūs
plaktuko garsai prižadino mažylį, jis giliai įkvėpė gyvybinės energijos ir
netrukus visai pasveiko.
Vėliau
jis tapo garsus konstruktorius.
Matyt,
tie žadinantys likimo garsai suaidėjo kaip
kvietimas kurti, atrasti.
PASIRINKIMAS
Nusivylusi
gyvenimu ji nusprendė pasitraukti iš gyvenimo.
Būdama
pedantiška ji norėjo, kad per laidotuves skambėtų jos pačios pasirinkta muzika.
Ji
kruopščiai rinkosi tai Bachą, tai Verdį, tai Mocartą.
Galų gale pasirinko muziką – įstojo
į Konservatoriją.
PRIEDAI
– Nors ir gaunu pensiją, bet dar darbuojuos, kaip sakoma, kad prisidurčiau prie
pensijos. Be to sunku būtų išgyventi.
– Ir aš nors jau įgyvendinau savo paskutinę svajonę, bet dar vis pasvajoju, nes taip pat jaučiu, kad be to liūdna ir sunku būtų
gyventi.
SUSITIKIMAS
Į
kokias duris bepabelsi, nesvarbu, kokiu paros ar metų laiku, kokiu tikslu, duris visuomet pravers ir tave pasitiks Tavo
ateitis.
POZITYVIOJI
ORO PROGNOZĖ
Pagal
sinoptikų duomenis, Oro ir Dangaus rytoj visiems užteks!
Atverkite
langus, kvėpuokite laisvai, giliai ir nemokamai.
Jei kam
trūksta žemiškų turtų, galite kiek norite prisidurti iš Dangaus.
(SUSI)GYVENIMAS SU SKAUSMU
Atsakymas į ligonio klausimą
Kai pas Tave skausmo dar nebuvo, skausmui skausmas jau buvo.
Skausmui visada skaudėjo. Skauda dabar. Skaudės jam visada.
Šiandien ir Tau skauda. Abiem šiandien skauda.
Kai esi dviese, kai dabar esi jau su skausmu, gali su juo ir pasikalbėti. Gali su juo pasitarti.
Anksčiau to negalėjai. Anksčiau apie skausmą tegalėjai paklausti tylos. Tyla atsako tyla.
Dabar jau gali skausmo paklausti, kaip jis susigyvena su savo skausmu?
Kalbėtis, tikėtis supratimo, laukti atsakymo tegali tik iš to, su kuo esi kartu.
Klausk. Kodėl jis tave aplankė? Su kokia žinia jis pas tave atėjo? Gal ji Tau svarbi, būtina?
Gal ji gelbsti Tave nuo didelės nelaimės, sunkios ligos?
Skausmas tegali kalbėti skausmu. Tie jo tik sielai tegirdimi žodžiai Tau gali būti svarbesni už patį skausmą.
Gal beskubėdamas taip užpildai Tavo gyvenimui skirtą laiką, kad ir
pamiršai, kam, dėl ko gyveni? Paskendęs rūpesčiuose, pamiršai, kad turi
kūną ir sielą.
Skausmas Tave surišo, vėl susiejo su gyvenimu. Tave taip sugrąžino į gyvenimą.
Mes visi, kurie gyvename, gyvename su skausmu. Kol yra skriauda, vargas,
pavydas, kerštas, išdavystė, kiekvienas gyvenantis gyvenimą žmogus
gyvena su skausmu.
Kiekvieno gyvenančio gyvenimą žmogaus skausmas yra skirtingas. Ir jo kalba yra suprantama tik tam žmogui.
Kalbėkis.
Sulauk sau skirto atsakymo.
Išlydėk skausmą.
Gyvenk gyvenimu. Gyvenk gyvenimą.
Būk laimingas, kad žinai, jog gyveni.
Linksma, gera
nuotaika – yra pati savaime sveikatos šaltinis. Šiame mūsų svetainės skyrelyje ir
spausdinsime nuotaikingus sveikatos receptus, kurie turėtų pažadinti Jūsų norą
pažvelgti į save, į savo sveikatą, į gyvenimą kitaip. Kitaip – vadinasi, naujai
atrasti dar nepanaudotus savo dvasinės energijos šaltinius.
Su noru kažką
atrasti sau, perskaitykite ir kitus mūsų svetainės skyrelius. Galbūt ieškoti
Jums padės šis prioritetų „raktas".
AKCENTAI IR
PRIORITETAI
Ieškok ir rasi. Ieškodamas visada gali rasti
uogų, grybų, šaltinių,
likiminių draugų, pakelės priešų,
pasitikėjimo savimi jėgų,
pasaulio grožio vaizdų,
sveikatos ir energijos savyje,
išminties knygose ir žmonėse.
Išminties knygose ir žmonėse.
Pasitikėjimo savimi jėgų.
Pasitikėjimo savimi jėgų.
Sveikatos ir energijos savyje.
Sveikatos ir energijos savyje.
Ką pakartosi, tą ir surasi.
J. Laucius
NUOSTABUS S. BOTKINO
METODAS
– Ką daryti, kad
be vargo gražiai sublogčiau?
– Labai paprasta.
Tereikia lėtai sukioti galvą. Iš pradžių į dešinę, paskui į kairę. Į dešinę, į
kairę. Į dešinę, į kairę...
– Atleiskite, o
kada reikia pradėti?
– Visada, kai tik
Jums pasiūlys valgyti.
Vienintelis būdas
negalvoti apie maistą po šeštos valandos vakaro... viską suryti iki
šešių (Liaudiškas patarimas)
|