Mūsų problematinis laikmetis iš žmogaus reikalauja vis
daugiau vidinės energijos, didesnio dėmesingumo sau, savo dvasinei
energetikai, tačiau gyvenimo tempas, vidiniai ir išoriniai neramumai tarsi
užtveria energetinius žmogaus minčių, jausmų kelius, sujaukia sielos harmoniją,
paskleidžia nerimą, atima jėgas, kurių šiandien taip reikia.
Aš, kaip energetinių seminarų, individualių
kursų vedėjas, visą laiką sulaukiu kvietimų ne tik iš bendruomenių,
organizacijų, bet ir iš įvairių žmonių pravesti seminarus viena ar kita tema
(apie jas rašau svetainėje www.tryszvaigzdutes.lt). Tačiau šiuo metu gaunu vis
daugiau klausimų apie tai, kaip išsaugoti dvasinę stiprybę, savo energetinį
sveikatingumą, vykstant tiems grėsmingiems įvykiams. Kadangi tie klausimai
yra dažni, vadinasi, jie aktualūs visiems, todėl į juos dabar ir pabandysiu
atsakyti.
Kaip prie tų globalinių pasikeitimų, prie
tų grėsmių turėtų prisitaikyti žmogus, kad jis galėtų išnaudoti visas savo
galimybes, išsaugoti savo darbingumą, savo sveikatą?
Pirmiausia panagrinėkime gyvenimišką
situaciją. Įsivaizduokime sėdintį prie automobilio vairo vairuotoją. Savaime
suprantama, kad nesvarbu kokį gražų ar sukrečiantį vaizdą pamatytų
pakelėje, jis vis tiek privalo neatitraukti akių nuo kelio. Per ilgai
įsižiūrėjus į nuostabiai gražią moterį, einančią šalikelėje, sodybą, kurios
norėtų pasistatyti, vestuvių puotą, grupines peštynes, automobilis nulėks nuo
kelio, įvyks neišvengiama avarija. Ir siela, kuriai reikalingas nuolatinis
dėmesys, jai visai nesvarbu dėl kokių rūpesčių, bėdų žmogus nebegali skirti jai
dėmesio, bet likusi be žmogaus globos ji tarsi užblokuojama negatyvumo siena,
pro kurią nebeprasiveržia vitališka gyvenimo šviesa. Žmogus patiria dvasingumo
energetinę „avariją“, jis nebepasitiki savimi, ieško ir randa vis tvirtesnių
motyvų, kad kitaip ir negali būti. Jis tampa priklausomas tik nuo vienpušiško
tikrovės, kurios pakeisti neįmanoma, priėmimo, nebando ieškoti savo galimybių,
kuriomis visada reikia naudotis.
Vitališka gyvenimo šviesa išlieka ir
tamsiausiais laikais, bet ji pasiekiama tik su didesnėmis pastangomis. Deja,
daugeliui tų pastangų ir pritrūksta. Kai kas atsisako ir mano energetinių
seminarų, kad tai jiems netrukdytų „ramiai“ likti prie savo pasirinkto gyvenimo
būdo.
Energetiniai paieškos lobiai yra
neišsenkami. Jais žmonės naudojasi jau nuo Antikos laikų, tie lobiai atviri, ir
šiandien jie atrandami visų, kas pagal galimybes jų ieško, mokosi jais
naudotis. Tuo tikslu ir yra mano vedami seminarai, individualūs kursai.
Viena jūsų vedamų seminarų temų yra
„Širdies globa, sielos slauga“. Apie ką jūs kalbate šiuose seminaruose?
Širdies, kaip žmogaus gyvybiškai
svarbiausio variklio, priežiūrą daugelis supranta, kaip būtinybę nepervargti,
sveikai maitintis, sportuoti ir t. t. Tačiau žodžio širdis prasmė yra daug platesnė, gilesnė. Širdžiai, kaip gyvai
jausmų, emocijų saugotojai ir šventovei reikalinga nuolatinė ir visapusiška
globa. Jai, kaip deguonis, reikalinga džiaugsmo, gyvenimo prasmingumo,
artimųjų meilės pajauta. Žmogus gali gyventi pilnavertišką gyvenimą tik
bendraudamas su kitais jį suprantančiais, reikalui esant, atjaučiančiais,
paguodžiančiais žmonėmis. Tai ypatingai svarbu šiais, pilnais nerimasties
laikais.
Seminarų, individualių kursų metu mes ir
kuriame tą dvasingumo energetinę atmosferą, kurioje ieškome visų galimų
energetinių, žmogiškojo bendravimo, egoterapinių savivertės panaudos
principų. Tai padeda įveikti ne tik liūdesį, nerimą, bet ir stiprina sveikatą.
Iš kur jūs semiatės žinių ir energijos?
Mano visos knygos („Jei Tau sunku“, „Tu toks vienintelis esi", „Tu vienintelis
turi", „Tu vienintelis gali", „Ateitis – tai mintis" ir
kt.) parašytos su pozityvumo energijos
ženklais, su noru paskatinti žmogaus kūrybines, energetines galias. Daug padėjo
ilgametis bendravimas su Vilniaus psichikos sveikatos centro
Psichoterapijos skyriaus vedėju, žinomu gydytoju psichiatru Aleksandru
Alekseičiku ir dalyvavimas jo vedamuose užsiėmimuose su depresija sergančiais
pacientais. Dvasinės sveikatos temomis išleidau keletą knygų („Minčių klinika“, „Pats atsisveikinu su
depresija“, „Jei Tau pasaulis šaltas, sušildyk jį“, „Vaistažodžiai“, „Neišeik iš savo gyvenimo. Išeik iš gyvenimo tų
žmonių, kurie Tau blogi“ ir
kt.). Jeigu reikia, naudojuosi ir kinų energetinio
kosmologo Lao Siunio energetinio sveikatingumo praktiniais principais. Sielos
slaugymas, pasak Lao Siunio, yra ne mažiau svarbus, kartais net ir svarbesnis
už fizinę žmogaus slaugą.
Dabar, kai knygos mažai beskaitomos, aš ir
laiką, ir visą savo energetinį kūrybiškumą skiriu būtent žodiniam bendravimui
ne tik vesdamas seminarus, kursus, bet ir pokalbiuose su vienišais
žmonėmis ar ligoniais. Tokių pageidavimu paskutiniu metu gaunu vis daugiau.
Mano garbaus amžiaus mama nieko kito taip
nemėgsta, kaip pasakoti savo prisiminimus, įvairiausias istorijas, kurias mes
jau žinome atmintinai, be to, mes esame labai užimti, neturime laiko, kada jos
klausytis. Kartais išvykstame iš namų visam
mėnesiui. Ar galite jūs su ja pabendrauti,
ne tik išklausyti, bet ir atsakinėti į jos kausimus?
Aš ir dabar panašiai bendrauju su
miela garbaus amžiaus mano klausytoja. Mes ir kalbamės, ir juokaujame, aš jai
pasakoju apie įvairių žmonių, kūrėjų likimus, paskaitau iš „Vaistažodžių“, iš
kitų knygų, klausau jos prisiminimus, kuriuos skatinu ne tik atgaivinti, bet ir
užrašyti. Kartais taip gimsta atsiminimų knygos, kurias mano leidykloje „Trys
žvaigždutės“ ir išleidžiu. Dviguba nauda: vyksta ir sveikatingumo terapija, ir
gimsta nauja knyga, kurią viena autorė pavadino savo „Šeimos gyvenimo Biblija“.
Tą bendravimą, kaip išsikalbėjimo terapiją,
vaizdžiai galima palyginti su užgriozdintos spintelės tvarkymu. Kiek joje
atrandama susikaupusių nereikalingų daiktų, tarp jų kartais – ir pamirštų
brangenybių.
Aš esu visada pasirengęs būti aktyvus tų
širdies pokalbių dalyviu. Stengiuosi ne tik išklausyti, bet ir pasidalinti savo
energetinio sveikatingumo mintimis, suteikti žmogui pozityvumo energetikos,
kuri lemia ir gerą nuotaiką, ir stiprina sveikatą. O kiek laiko, kuriuo metu
vyktų bendravimas, kitus klausimus mes aptariame iš anksto.
Kaip galite
bendravimu padėti neišeinančiam iš namų ligoniui?
Rūpintis
ligoniu žmogiškąja prasme yra ir kilnu, ir reikalinga. Tačiau dažniausia, kaip
minėjau, tai apsiribojama slaugymu, ligonio fizinių poreikių patenkinimu. Kai
serga kūnas, siela ypatingai yra jautri, laukianti atjautos, dvasingumo, ryšio
su gyvenimu. Tuo įsitikinu kiekvieną kartą bendraudamas su sergančiaisiais.
Man, kaip
rašytojui, toks bendravimas yra tarsi kokios novelės ar net romano rašymas.
Žinau, kad į mane kreipiasi tik dvasingi, suvokiantys dvasingumo prasmę žmonės,
kad mano klausytojas yra toks pat. Tai mane savaime nuteikia
energetiškai, noru žadinti sergančiojo vidines galias, atskleisti vis naujas
sielos slaugos galimybes.
Plačiau www.tryszvaigzdutes.lt, rašykite, klauskite el. p. JeronimasL@gmail.com, skambinkite tel. 8687 75147.
Jeronimas Laucius –
rašytojas pozityvistas, energetinių seminarų vedėjas
|