Mūsų problematinis laikmetis iš žmogaus reikalauja vis daugiau vidinės energijos, didesnio  dėmesingumo  sau, savo dvasinei energetikai, tačiau gyvenimo tempas, vidiniai ir išoriniai neramumai tarsi užtveria energetinius žmogaus minčių, jausmų kelius, sujaukia sielos harmoniją, paskleidžia nerimą, atima jėgas, kurių šiandien taip reikia.

Aš, kaip energetinių seminarų, individualių kursų vedėjas, visą laiką sulaukiu kvietimų ne tik iš  bendruomenių, organizacijų, bet ir iš įvairių žmonių pravesti seminarus viena ar kita tema (apie jas rašau svetainėje www.tryszvaigzdutes.lt). Tačiau šiuo metu gaunu vis daugiau klausimų apie tai, kaip išsaugoti dvasinę stiprybę, savo energetinį sveikatingumą, vykstant tiems grėsmingiems įvykiams. Kadangi tie klausimai yra dažni, vadinasi, jie aktualūs visiems, todėl į juos dabar ir pabandysiu atsakyti.

Kaip prie tų globalinių pasikeitimų, prie tų grėsmių turėtų prisitaikyti žmogus, kad jis galėtų išnaudoti visas savo galimybes, išsaugoti savo darbingumą, savo sveikatą?

Pirmiausia panagrinėkime gyvenimišką situaciją. Įsivaizduokime sėdintį prie automobilio vairo vairuotoją. Savaime suprantama, kad nesvarbu kokį gražų ar sukrečiantį vaizdą pamatytų pakelėje, jis vis tiek privalo neatitraukti akių nuo kelio. Per ilgai įsižiūrėjus į nuostabiai gražią moterį, einančią šalikelėje, sodybą, kurios norėtų pasistatyti, vestuvių puotą, grupines peštynes, automobilis nulėks nuo kelio, įvyks neišvengiama avarija. Ir siela, kuriai reikalingas nuolatinis dėmesys, jai visai nesvarbu dėl kokių rūpesčių, bėdų žmogus nebegali skirti jai dėmesio, bet likusi be žmogaus globos ji tarsi užblokuojama negatyvumo siena, pro kurią nebeprasiveržia vitališka gyvenimo šviesa. Žmogus patiria dvasingumo energetinę „avariją“, jis nebepasitiki savimi, ieško ir randa vis tvirtesnių motyvų, kad kitaip ir negali būti. Jis tampa priklausomas tik nuo vienpušiško tikrovės, kurios pakeisti neįmanoma, priėmimo, nebando ieškoti savo galimybių, kuriomis visada reikia naudotis.

Vitališka gyvenimo šviesa išlieka ir tamsiausiais laikais, bet ji pasiekiama tik su didesnėmis pastangomis. Deja, daugeliui tų pastangų ir pritrūksta. Kai kas atsisako ir mano energetinių seminarų, kad tai jiems netrukdytų „ramiai“ likti prie savo pasirinkto gyvenimo būdo.

Energetiniai paieškos lobiai yra neišsenkami. Jais žmonės naudojasi jau nuo Antikos laikų, tie lobiai atviri, ir šiandien jie atrandami visų, kas pagal galimybes jų ieško, mokosi jais naudotis. Tuo tikslu ir yra mano vedami seminarai, individualūs kursai.

Viena jūsų vedamų seminarų temų yra „Širdies globa, sielos slauga“. Apie ką jūs kalbate šiuose seminaruose?

Širdies, kaip žmogaus gyvybiškai svarbiausio variklio, priežiūrą daugelis supranta, kaip būtinybę nepervargti, sveikai maitintis, sportuoti ir t. t. Tačiau žodžio širdis prasmė yra daug platesnė, gilesnė. Širdžiai, kaip gyvai jausmų, emocijų saugotojai ir šventovei reikalinga nuolatinė ir visapusiška globa. Jai, kaip deguonis, reikalinga džiaugsmo, gyvenimo prasmingumo, artimųjų meilės pajauta. Žmogus gali gyventi pilnavertišką gyvenimą tik bendraudamas su kitais jį suprantančiais, reikalui esant, atjaučiančiais, paguodžiančiais žmonėmis. Tai ypatingai svarbu šiais, pilnais nerimasties laikais.

Seminarų, individualių kursų metu mes ir kuriame tą dvasingumo energetinę atmosferą, kurioje ieškome visų galimų energetinių, žmogiškojo bendravimo,  egoterapinių savivertės panaudos principų. Tai padeda įveikti ne tik liūdesį, nerimą, bet ir stiprina sveikatą.

Iš kur jūs semiatės žinių ir energijos?

Mano visos knygos („Jei Tau sunku“, „Tu toks vienintelis esi", „Tu vienintelis turi", „Tu vienintelis gali", „Ateitis – tai mintis" ir kt.)  parašytos su pozityvumo energijos ženklais, su noru paskatinti žmogaus kūrybines, energetines galias. Daug padėjo ilgametis bendravimas su Vilniaus psichikos sveikatos centro Psichoterapijos skyriaus vedėju, žinomu gydytoju psichiatru Aleksandru Alekseičiku ir dalyvavimas jo vedamuose užsiėmimuose su depresija sergančiais pacientais. Dvasinės sveikatos temomis išleidau keletą knygų  („Minčių klinika“, „Pats atsisveikinu su depresija“, „Jei Tau pasaulis šaltas, sušildyk jį“, „Vaistažodžiai“, „Neišeik iš savo gyvenimo. Išeik iš gyvenimo tų žmonių, kurie Tau blogi“  ir kt.). Jeigu reikia, naudojuosi ir kinų energetinio  kosmologo Lao Siunio energetinio sveikatingumo praktiniais principais. Sielos slaugymas, pasak Lao Siunio, yra ne mažiau svarbus, kartais net ir svarbesnis už fizinę žmogaus slaugą.

Dabar, kai knygos mažai beskaitomos, aš ir laiką, ir visą savo energetinį kūrybiškumą skiriu būtent žodiniam bendravimui ne tik vesdamas seminarus, kursus, bet ir  pokalbiuose su vienišais žmonėmis ar ligoniais. Tokių pageidavimu paskutiniu metu gaunu vis daugiau.

Mano garbaus amžiaus mama nieko kito taip nemėgsta, kaip pasakoti savo prisiminimus, įvairiausias istorijas, kurias mes jau žinome atmintinai, be to, mes esame labai užimti, neturime laiko, kada jos klausytis. Kartais išvykstame iš namų visam mėnesiui.  Ar galite jūs su ja pabendrauti, ne tik išklausyti, bet ir atsakinėti į jos kausimus?

Aš ir dabar panašiai bendrauju su  miela garbaus amžiaus mano klausytoja. Mes ir kalbamės, ir juokaujame, aš jai pasakoju apie įvairių žmonių, kūrėjų likimus, paskaitau iš „Vaistažodžių“, iš kitų knygų, klausau jos prisiminimus, kuriuos skatinu ne tik atgaivinti, bet ir užrašyti. Kartais taip gimsta atsiminimų knygos, kurias mano leidykloje „Trys žvaigždutės“ ir išleidžiu. Dviguba nauda: vyksta ir sveikatingumo terapija, ir gimsta nauja knyga, kurią viena autorė pavadino savo „Šeimos gyvenimo Biblija“.

Tą bendravimą, kaip  išsikalbėjimo terapiją, vaizdžiai galima palyginti su užgriozdintos spintelės tvarkymu. Kiek joje atrandama susikaupusių nereikalingų daiktų, tarp jų kartais – ir pamirštų brangenybių.

Aš esu visada pasirengęs būti aktyvus tų širdies pokalbių dalyviu. Stengiuosi ne tik išklausyti, bet ir pasidalinti savo energetinio sveikatingumo mintimis, suteikti žmogui pozityvumo energetikos, kuri lemia ir gerą nuotaiką, ir stiprina sveikatą. O kiek laiko, kuriuo metu vyktų bendravimas, kitus klausimus mes aptariame iš anksto. 

Kaip  galite bendravimu padėti neišeinančiam iš namų ligoniui?

Rūpintis ligoniu žmogiškąja prasme yra ir kilnu, ir reikalinga. Tačiau dažniausia, kaip minėjau, tai apsiribojama slaugymu, ligonio fizinių poreikių patenkinimu. Kai serga kūnas, siela ypatingai yra jautri, laukianti atjautos, dvasingumo, ryšio su gyvenimu. Tuo įsitikinu kiekvieną kartą bendraudamas su sergančiaisiais.

Man, kaip rašytojui, toks bendravimas yra tarsi kokios novelės ar net romano rašymas. Žinau, kad į mane kreipiasi tik dvasingi, suvokiantys dvasingumo prasmę žmonės, kad mano klausytojas yra toks pat. Tai mane savaime  nuteikia energetiškai, noru žadinti sergančiojo vidines galias, atskleisti vis naujas sielos slaugos galimybes.  

Plačiau www.tryszvaigzdutes.lt, rašykite, klauskite el. p. JeronimasL@gmail.com, skambinkite tel. 8687 75147.

Jeronimas Laucius –  

rašytojas pozityvistas, energetinių seminarų vedėjas