–Aš kartais su pavydu žvelgiu į paprastus žmones, kurie neturi nei didelio išsilavinimo, nei domisi psichologija ar filosofija, o gyvena gražiai, jaučiasi laimingi, net pamoko kitus, kaip reikia gyventi.

– Jie turtina save Gyvenimo psichologija, nuo ryto ligi vakaro „studijuoja" Gyvenimo atverstas knygas, kasdien mokosi, kaip patirti gyvenimo džiaugsmą, atrasti gyvenimo prasmę. Žmonės, turintys imlią sielą, „sugeria" šviesos gyvenimo spindulius ir patys skleidžia šviesą. Kiekvienas mūsų gali pasimokyti iš jų gyvenimiškos išminties, kuri gali būti ne mažiau veiksminga, kaip psichologo konsultacija ar filosofinių veikalų studijavimas. Ne veltui sakoma, kuo daugiau gyveni kitų protu, tuo mažiau lieka savo. Tai ypač aktualu mūsų technologijų amžiuje, kai nuo ryto ligi vakaro (kai kam ir per naktį) ausys užkimštos muzikinio, informacinio (dažniausiai negatyvaus), reklaminio triukšmo, akys „prirakintos" prie kompiuterių, televizorių ekranų. Tokiu būdu žmogus savanoriškai atsisako savo vidinės laisvės ir tampa visai jam svetimų minčių pastumdėliu, paklusniai tarnauja tiems technologiniams mefistofeliams.

Kartą išminčius Sokratas, sustojęs prieš didelę prekeivio vitriną, nužvelgė prekių gausą ir pasakė: „Kiek čia daug prekių, kurių man visai nereikia".

Pabūkime šiuolaikiniais sokratais (nejaugi mes mažiau išmintingi?), įsivaizduokime, kad mes stovime prieš didžiulę kompiuterių, ausinukų, televizorių, delfinę vitriną, kuri tik rodo, kalba, siūlo, reikalauja, prašo, reklamuoja... Ji prašo, reikalauja mūsų minčių, mūsų jausmų, mūsų gyvenimo laiko. Mes visada laisvi pasirinkti – atiduoti tai ar ištarti: „Kiek čia daug informacijos, kurios man visai nereikia... Aš laisvas!"

Gyventi gyvenimu, gyventi gyvenimą – toks paprastas laimingų žmonių atradimas. Gyventi savo gyvenimą – vadinasi, suvokti, kad jis suteikia laisvę viską rinktis pačiam, save atrasti vis naujai, kiekvieną dieną vis naujame savo minčių pasaulyje.

– Bet žmogus turi begalę įsipareigojimų: mokytis, laikyti egzaminus, siekti karjeros, rūpintis buitimi, šeima. Kartais išties nebelieka laiko gyventi sau, gyventi gyvenimą, kaip jūs sakote.

– Jei gyveni ir nesijauti laimingas – vadinasi, negyveni: kokia paprasta ir aiški gyvenimą apibūdinanti logika. Gali gyventi turėdamas tūkstantį, penkis šimtus eurų, bet gali pasitenkinti ir šimtu. Tačiau nejausdamas gyvenimo grožio, džiaugsmo, kaip ir visai negyveni. Taigi, kiekvienas mūsų gali bet kada savęs paklausti: man metų tiek, o kiek iš jų aš gyvenau? Ar gyvenu šiandien? Ar gyvensiu rytoj?

Jei gali pragyventi, pradėk gyventi – dar viena loginė tiesa. Skurdas, deja, nėra retas svečias mūsų namuose, tačiau mes gyvename ne Afrikoje, pas mus niekas nemiršta iš bado, o liūdesio, nusivylimo, depresijos turime tiek, kad tuo pirmaujame pasaulyje. Teko kalbėtis su daugeliu moterų, kurioms pirma problema – kaip sublogti, o antra – kaip įveikti liūdesį, depresiją. Logiškai mąstant, jei esi soti – vadinasi, ir pinigų pragyvenimui turi pakankamai. Pradėk gyventi! Išgerk stipresnės kavos, ilgiau pastovėk prie lango, kuris į saulėtą pusę, paskirk sau pasimatymą, įsimylėk, kaip pirmą kartą, pamilk savo Gyvenimą, kuris gal materialine prasme ir neturtingas, bet toks pat stebuklingas.

– Skursti man neteko, nors anksčiau aš buvau ne taip gerai apsirūpinusi nei dabar, tačiau kaip tik šiandieniniame gyvenime aš jaučiuosi labiau pasimetusi, sakyčiau, mažiau laiminga nei anuomet, kai neturėjau tiek drabužių, automobilio ir t. t.

– Ne veltui sakoma, kad ir turtuoliai verkia. Turtas tėra tarsi gyvenimo pakelių puošmena. Gerai, kad tos pakelės gražios, puošnios, kad jomis gali pasididžiuoti prieš kitus. Tačiau jo didenybė Laikas mus veda ne pakelėmis, o plačiuoju gyvenimo keliu, kuris tiesiamas minčių, jausmų, emocijų dvasinėmis substancijomis. Nuo jų ir tik nuo jų kokybės priklauso kiekvieno žmogaus gyvenimo kokybė, jo grožis ir prasmingumas.

Materialūs turtai – tai tik vargšų svajonė. Neretai, išsiveržę iš vargingo gyvenimo, žmonės iki pat gyvenimo pabaigos taip ir nesulaukia antros svajonės ir krauna, krauna, krauna pinigėlius, daiktelius, kaupia nei valgomus, nei naudojamus blizgučius. Jie gyvena sunkų ir vargingą gyvenimą, iš kurio mažai kam pavyksta išsivaduoti. Kartais juos susimąstyti priverčia staigūs likimo vingiai – nesėkmė, išdavystė, liga ar netekties praregėjimas. Kartais pakanka ir paprastos gyvenimo terapijos – pokalbio su laimingu žmogumi, išgirsta gyvenimo istorija, perskaityta knyga.

Man teko bendrauti su daugeliu sėkmingai praturtėjusių žmonių ir galiu drąsiai pasakyti, kad jie yra veržlūs, energingi, protingi ir savotiškai draugiški. Visa jų nelaimė, kad jie yra bemaž absoliučiai vienpusiški, pavirtę banko sąskaitų kaupėjais, savotiškais vergais. Tą kaupimo smagratį suka Jo didenybė Reitingas. Jie supranta, kad tiek turto nesunaudos nei patys, nei jų vaikai, tačiau jeigu ims suktis lėčiau, vargs mažiau, tai jie toje nematomoje, bet nuolat širdyje fiksuojamoje reitingų lentelėje vienu ar keliais laipteliais nusileis, o tie aukščiau esantys žvelgs į juos jau iš viršaus. Gėda. Tai praradimas, tai pažeminimas. Reikia grumtis, reikia stumtis į viršų, reikia stumdytis ir stumdyti...

Vieną išvargusį, liūdesio slegiamą turtuolį aš pakviečiau pietų į mažytę smuklę sostinės pakrašty. Užsakėme silkutės su bulvytėmis ir taurelę lietuviškos, kurią atnešė įpylę į paprastą stiklinę. Silkutė pasirodė labai skani, bulvytės kvepėjo kmynais... Aplinkui sėdėjo darbiniais drabužiais apsirengę žmonės, jie kalbėjo apie kasdienius dalykus, apie kainas, žmonas, sportą, sode auginamas daržoves, apie žvejybą ir sugautus laimikius.

Manasis turtuolis, gardžiuodamasis antrąja silkutės su bulvytėmis porcija, apstulbęs dairėsi po seniai jam nematytą pasaulį, klausėsi seniai negirdėtų kalbų apie jo paties užmirštus džiaugsmus. Nužvelgęs atneštą sąskaitą, buvo pritrenktas, kiek mažai tekainuoja paprastas, tai yra tikras džiaugsmo skonis. O jau buvo pasiruošęs pirktis antidep­resantus.

– Tačiau pripažinkite, tai retas atvejis. Pasaulis sutvertas kitaip...

– Pasaulis, kaip tu, Laura, sakai, deja, sutvertas ant stereo­tipo pamatų. Dauguma žmonių neįpratinti, neįpratę ir nesipratina gyventi, mąstyti kūrybiškai. Jie lyg užsukti kažkokios nematomos jėgos automatai, kurie užprogramuoti tik dirbti, lenktyniauti vieni su kitais, reitinguotis.

O juk pasaulis sutvertas džiaugsmui, o žmogus – tų džiaugsmų kūrėjas ir naudotojas. Kad turtai nėra laimės šaltinis, tvirtina ir statistikai.

Pačių turtingiausių šalių gyventojai neatsilieka, bet net pirmauja savižudybių, psichinių ligų skaičiumi. Kaip pavyzdys, kad puikios gyvenimo sąlygos nereiškia gyvenimo rojaus, galėtų būti Florida, kurioje prieš keletą metų man teko pabuvoti. Ten visus metus šilta, puikus klimatas, vandenynas, nuostabi gamta. Gerai prasigyvenę žmonės iš šiaurės perkasi ten sau būstus ir senatvę planuoja praleisti apsupti gamtos ir gyvenimo malonumų. Deja, daugelis jų taip ir nepasimėgavę vos po kelių metų miršta palikę žemės rojų ir savo turtus. O šiaurėje likę jų bendraamžiai dirba ir gyvena ilgiau.

Vienodumas, vienpusiškumas, monotonija žmogų nualina, sekina gyvybines, emocines jėgas, nuveda prie dep­re­sijos. Prasmingas darbas, bendravimas su žmonėmis ir būtinai su savimi, pozityvi gyvenimo pajauta sukuria vitališką gyvenimo paveikslą, gyvenimo terapiją. Tuomet ir pats gyvenimas tampa terapija.

Toliau skaitykite knygoje J. Laucius. Minčių klinika, 2017

Pozityvūs pokalbiai su liga

PSO duomenimis 80% sveikatos priklauso nuo paties žmogaus ir tik 20% nuo gydytojų ir vaistų.

Tas 80% sveikatos stiprybės tinka ir išsaugojimui, ypač dvasinės sveikatos, ir susirgus – sveikimo procesui. Svarbu ne tik naudotis visomis gydytojų rekomendacijomis, reguliariai priimti jų paskirtus vaistus, bet ir pačiam AKTYVIAI DALYVAUTI tame sveikimo procese.

Eilę metų bendraudamas su žinomu gydytoju psichoterapeutu Aleksandru Alekseičiku ir jo gydomais pacientais rašau knygas dvasinės sveikatos temomis: „Atsisveikinu su depresija", „Neišeik iš savo gyvenimo. Išeik iš gyvenimų tų žmonių, kurie Tau blogi" ir kt.

Daug kartų įsitikinau, kad ne tik dėl dvasinių, bet ir dėl somatinių ligų žymia dalimi esame kalti mes patys, ir tuo, kad patys galime sau padėti, ką ir teigia ne tik PSO išvados, gydytojai, genetikai, bet ir mūsų gyvenimo pavyzdžiai. Sakoma, kad jei esi sveikas ir nesijauti laimingas, vadinasi, nesveikas. Vadinasi, sveikas žmogus turi skirti dėmesio ne tik savo išorei, bet ir vidiniam pasauliui, kuris iš esmės nulemia ir gyvenimo kokybę, ir sveikatą. O susirgus, norint pasveikti, tiesiog privalu būti aktyviu savo sveikatos rėmėju.

Minčių higiena, egoterapija – rūpestis savo emociniu pajėgumu, vaizdinių kuriamoji jėga ir kiti pozityviosios energijos principai yra veiksmingi sveikatos talkininkai. Naudotis jais, vadinasi, būti ne tik gydomais, bet ir gydytis savyje slypinčia kuriamąja galia. Sveikatos su liga principai yra veiksmingi pagalbininkai, keičiantys gyvenimo kokybę, stiprinantys sveikatą.

Apie tai ir kalbamės vienos valandos individualiame seminare. Kartu eisime dvasinės stiprybės, emocinės energijos, sveikatos saugojimo ir pakylėjimo keliu. Kaina tik už metodinę literatūrą.

Kalbėtis su savo nesveikata – vadinasi, bandyti laimėti bent dalį to 80% sveikatos stiprybės. Kalbėtis, atsisveikinti su savo negalia, niekada ne vėlu. Mūsų mintys – visagalės sveikatos valdovės. Naudokimės ta galia!

Kontaktai:

el. p. JeronimasL@gmail.com

tel. 8 687 75147

SVEIKATOS POKALBIŲ SU LIGA METODAI IR PRINCIPAI

Kartu šifruodami šiuos metodus ir principus, eisime dvasinės stiprybės, emocinės energijos, sveikatos saugojimo ir pakylėjimo keliu

1. SUSIKALBĖJIMO METODAS

2. EGOTERAPIJA – RŪPESTIS SAVIMI (NUOLATINIS PRINCIPAS)

3. PASĄMONĖS ENERGIJOS METODAS

4. MIEGO TERAPIJA

5. MINČIŲ HIGIENA

6. REZONANSO PRINCIPAS

7. SIGNALINIO KODO (H2O)

8. Į SVEIKATĄ PRINCIPAS

9. KVĖPAVIMO (ĮKVĖPIU – IŠKVĖPIU) PRINCIPAS

10. VAIZDINIŲ METODAS

11. MALDA.ĮASMENINIMO PRINCIPAS

12. PRAEITIES SVEIKUMO PRINCIPAS

13. KONVERTAVIMO PRINCIPAS

14. REVERSO PRINCIPAS

15. ENERGETINĖS ĮKROVOS (H2O...) PRINCIPAS

16. V. DIKULIO PRINCIPAS

17. SOKRATO PRINCIPAS

18. DIKTOFONO PRINCIPAS

19. RANKOS LAIDININKO PRINCIPAS

20. KAMUOLIUKO PRINCIPAS

21. NAUJO POKYČIO PRINCIPAS

22. TAŠKO  A  PRINCIPAS

23. HUMORO TERAPIJA

24. SUSITARIMO (AŠ – LIGA) PRINCIPAS

25. KŪNO KALBOS PRINCIPAS

26. DULKIŲ NUVALYMO PRINCIPAS

27. DIENOTVARKĖS ANALIZĖS PRINCIPAS

28. KŪNO – MINČIŲ PAGEIDAVIMŲ PRINCIPAS

29. PAMIRŠTŲ VAISTŲ PRINCIPAS

30. VAISTŲ PALYDĖJIMO PRINCIPAS

32. VIDINIO ŽVILGSNIO PRINCIPAS

Išleista nauja knyga
Jeronimas Laucius. MINČIŲ KLINIKA. Minčių sveikata – daugiau nei sveikata

Ištraukos iš knygos

SVEIKATOS POKALBIAI SU LIGA
– Viena Jūsų seminaro tema buvo „Sveikatos pokalbiai su liga". Argi gali žmogus kalbėtis su savo liga? Galbūt jis net nežino tikslios diagnozės, neturi žinių apie ligos priežastis ir gydymą? Kokią naudą tai gali duoti?
– Sveikatos pokalbiai su liga – dabar tai viena svarbiausių mano seminarų, individualių pokalbių temų. Sakau dabar, nes tam reikėjo ilgai ruoštis, stebėti besigydančius tiek Vasaros 5 ligoninėje, tiek daugelio kitų žmonių norus ar nenorus patiems dalyvauti sveikimo, dvasinio tobulėjimo procese.
Reikėjo apibendrinti pozityvumo, kaip vieno iš faktorių, darančio įtaką gyvenimo kokybei, kartu ir sveikatai, poveikį formuojant savivertės nuostatas, be kurių neįmanomas pilnavertis, veiksmingas dalyvavimas bet kurioje veiklos srityje.
Pastebėjau, kad gana dažnai ligonio ir gydytojo santykiai būna panašūs į automobilio savininko ir autoremonto dirbtuvės meistro santykius: „Aš atidaviau tau sugedusį automobilį, sumokėjau už remontą, o tu, prašau, atlik savo darbą ir grąžink man automobilį tvarkingą ir dar su dvejų metų garantija."
Žmogus – ne automobilis, ne mechanizmas ir jis valdomas ne mygtukais, ne pedalais, o vairuojamas gyvenimo, gyvenimo kūrybos keliais ne tik minčių, jausmų, emocijų nuolat kintančiais srautais, bet ir galingu, žaviai paslaptingu pasąmonės diriguojamu choru, į kurį tik įsiklausęs, suvokęs tų žodžių prasmę, žmogus įgauna stebuklo vertą galią.
Pradžioje mums pakaktų įsiklausyti, įsisąmoninti tai, ką girdime, skaitome, ką žinome, ir naudotis tomis žiniomis, kurios galėtų keisti gyvenimo kokybę, stiprinti sveikatą. Gana dažnai ir pačius geriausius, išmintingiausius patarimus žmonės priima tik kaip gražius žodžius, kurie gal kam ir tinkami, bet tik ne man, o kažkokiems išrinktiesiems, laimingiesiems. Išties juos praleidžiame pro ausis dėl to, kad jie reikalauja mūsų minčių veiklos, valios, kryptingo mąstymo, konkretaus darbo ir laiko. O įpratus mąstyti apie nieką ar gyvenimo saldumus, tai darosi sunku ir žmogus leidžia sau toliau mėgautis dvasiniu snauduliu. Tuomet prasideda tikrieji vargai – neveiklumas, neryžtingumas, gyvenimo džiaugsmo atrofija, depresija, somatinės ligos ir t. t.
Ir man pačiam teko tiek medicininėje literatūroje, tiek „stebuklingai" pasveikusių žmonių aprašytose istorijose ne kartą skaityti, kad savaiminio išsigydymo mechanizmas gamtos įdiegtas kiekvienoje kūno ląstelėje. Beje, žinojau ir teiginius, kad pozityvus nusiteikimas sveikatai turi didesnės įtakos nei dieta ir gyvenimo būdas (dr. S. Danielius), kad proto, pasąmonės ir fizinio kūno harmonizavimas į vientisą AŠ gali išlaisvinti visas žmogaus turimas jėgas, slypintį talentą, kad tai aktyvuoja sveikatos, sveikimo mechanizmą. Tokioms mintims aš pritardavau, jos mane žavėjo kažkokiu stebuklingumu, misticizmu, apie tai kartais pasidalindavau su kitais, tačiau kai, atėjus laikui, man pačiam iškilo sveikatos problemų, visus tuos teiginius apie paties žmogaus poveikį savo sveikatai ėmiau suvokti visai kitaip.
Pradėjęs analizuoti atradau, kad tai ne kokios literatūrinės išmonės, gražūs pasakymai, o tarsi gamtos duoti receptai, kaip stiprinti savo sveikatą, supratau, kad tai stiprūs sveikatos veiksniai ir kad aš pats galiu ir turiu rūpintis savo sveikata. Patyriau tikrą atradėjo džiaugsmą, kai įsitikinau, kad tai veiksminga, net daugiau nei veiksminga. Kadangi minčių kryptingas, analitinis poveikis, sveikatos pokalbiai su liga neturi jokio šalutinio poveikio, nėra baimės ar netik­rumo, kaip naudojant vaistus, kad jie gali būti netinkami, kad įgysi priklausomybę.
Kelias į save yra paprastesnis, tiesesnis ir malonesnis, nei kelias į vaistinę, nekalbant jau apie kainą, kuri šiuo atveju yra tik laiko sąnaudos. Beje, nuolat ieškoti savo energetinių, sveikatingumo galių ilgainiui tampa maloniu įpročiu, naudinga „priklausomybe".
Ėmęs stebėti, analizuoti daugelio ligonių sveikimo procesus ar vadinamuosius sveikuosius, kurie gyvena nuolatiniame liūdesyje, nepasitikėdami savimi, varginami savųjų kompleksų, atradau daug dėsningumų ir panašumų. Tai padėjo suformuluoti ištisą „Sveikatos pokalbių su liga" metodiką ir jos principų panaudojimą. Jais dalindamasis grupiniuose ir individualiuose užsiėmimuose kaskart ne tik įsitikinu jų naudingumu ir veiksmingumu, bet ir pats gaunu naujų patirčių.
– Aš pažįstu nemažai ligotų žmonių, nuolat besilankančių pas gydytojus, tačiau nesu girdėjusi, kad jie patys kažkokiu būdu bandytų įveikti negalią, greičiau pasveiktų. Geriausiu atveju žmonės tvarkingai išgeria jiems paskirtus vaistus, laikosi dietos, nustatyto režimo.
– Aktyviausi savo sveikatos puoselėtojai, išradingiausi, galima sakyti, ligos įveikimo čempionai yra tie, kuriems liga atima paskutinę viltį, nuveda prie galutinės ribos. Neturėdami ką beprarasti, išnaudoję visas medicinos teikiamas pagalbos priemones, jiems belieka tikėtis tik stebuklo arba... patiems jį padaryti. Jie tai bando. Neretai ir pavyksta. Bandyti visada verta.
Štai, Delfyje skaitau, kad 93 metų sunkia vėžio forma serganti moteris, patikėjusi, kad savaiminio išsigydymo mechanizmas yra įdiegtas kiekvienoje kūno ląstelėje, ėmė šokio kalba paveikti ligą ir vėliau ne tik pasveiko, bet to pradėjo mokyti kitus...
Kitas atmintinas atvejis. Žmogus, kamuojamas ketvirtos vėžio stadijos, užsisakė kiek tik įmanoma komiškų filmų, juos žiūrėjo, raitydamas iš juoko. Ir pasveiko! Juokas – pozityvumo karalius – buvo stipresnis už vaistais neįveikiamą ligą...
Spaudoje, internete dažnai skaitome apie tokius stebuk­lingo pasveikimo atvejus, gėrimės jais, kraipome galvas, stebėdamiesi, kaip jiems tai pavyko ir po to renkamės straipsnius apie sportą, politiką, kriminalus... Retas kuris tepagalvoja, kad tai skirta mums visiems, kad tai kvietimas, kad kiekvienas mūsų, reikalui esant, bandytų aktyvuoti savo vidines jėgas, dalyvautų sveikimo procese, kaip sakoma, visu protu, visomis mintimis, visa siela.
Deja, dažnai mums trukdo mūsų pačių ribotumas, neryžtingumas. Savo klausytojams tai aš pristatau kaip „Mašininkės sindromą". Vienoje didelėje įmonėje dirbo dvi puikios mašininkės. Jos įgudusiai ir nuolat spausdino begalę raštų, įsakymų, protokolų. Atėjus laikui įmonė įsigijo kompiuterius ir joms abiems pasiūlė dirbti su jais. Mašininkės griežtai atsisakė motyvuodamos, kad tai ne joms, kad jos gali gerai dirbti tik su spausdinimo mašinėlėmis. Joms nė motais, kad spausdinimo mašinėlių ir kompiuterių klaviatūra tokia pati, kad jų darbas truputį pasimokius tik palengvėtų. Deja, viena iš darbuotojų buvo iš darbo atleista, kita pradėjo dirbti valytoja...
„Mašininkės sindromas" žlugdančiai veikia visur ir visada, kai pasireiškia abejingumas mąstymui, ignoravimas viskam, kas nauja, kas neįprasta arba, kaip mokinukai sako, „šito mums nebuvo užduota, šito mes nesimokėm". Nesimokėm, vadinasi, tai ir nereikalinga, vadinasi, tai ir negalioja.
Toms mašininkėms kompiuteriai buvo nepriimtini, skirti kam tik nori, tik ne joms. O realybėje, kaip žinia, kompiuteriai ne tik seniai išmetė į šiukšlynus tarškančias spausdinimo mašinėles, bet ir nuolat yra tobulinami, vis labiau ir labiau tampa svarbūs mūsų gyvenime.
Ypač skaudu, kai „Mašininkės sindromas" pasireiškia tuo, kad nesinaudojame savo minčių, emocijų jėga saugodami sveikatą, kai tas jėgas bandome įjungti tik paskutinėje ligos stadijoje, tik priartėjus prie išėjimo ribos.
Sveikata, kaip ir piniginėje pinigai, tik baigiasi su paskutiniu euru, bet mažėjo su kiekviena apmokėta sąskaita. Kaip sakoma, sveikatos nenupirksi, tačiau jos neišleisti, ją saugoti, ja rūpintis ne tik galima, bet ir būtina.
Saugoti, stiprinti sveikatą galima ne tik kaip esame įpratę, laikantis dietos ir sveiko gyvenimo režimo, bet ir neįpras­tu būdu – pozityviomis mintimis, tų minčių kryptingu poveikiu į nesveikatą, į ligą, bandant pakeisti tai į sveikatą ir pilnavertį gyvenimą.
– Papasakokite nors apie vieną iš „Sveikatos pokalbiai su liga" principų.
– Jų susirikiavo net keliasdešimt. Imkime ir paanalizuokime, kas slypi po vadinamu „Vaizdinių principu". Kartą aš ligonio paklausiau, kada pirmą kartą jis susirgo ta vargdinančia liga. Man atsakė, kad būdamas dvidešimties metų. Tuomet aš jam patariau prisiminti save tokį energingą, linksmą, sveiką, koks jis buvo devyniolikos metų ir tą vaizdinį kaskart prisiminti, laikyti savo mintyse. Ypač veiksminga į tą būseną įsijausti prieš miegą, užmigti su tuo vaizdu. Pasąmonė tai priima kaip realų faktą, organizmas tarsi sugrįžta į tą anuometinį energetinį ir sveikatos lygmenį ir bando atstatyti buvusią energiją ir sveikatą.
Taigi, tokiu būdu vyksta dabartinio sergančio penkiasdešimtmečio Aš pokalbis su anuo sveikuoliu devyniolik­mečiu Aš. Tai ne tik gydančiai veiksminga, bet ilgainiui tampa ir maloniu laiko praleidimu.
Po kiek laiko tas vyriškis man papasakojo, kad jis pats patobulino mano Vaizdinių principą. Miegamajame jis pasikabino savo paties devyniolikmečio linksmuolio ir sveikuolio nuotrauką, iš kurios savaime ir nuolat sugaudavo anuomečio energingumą, sveikatingumą. Tai jį nuteikdavo optimistiškai, veikdavo sąmonę ir pasąmonę, sustiprindavo jo gyvybines jėgas. Dabar tuo „priedu" patariu naudotis ir kitiems.
Pasąmonės energijos, minčių higienos, miego terapijos, energetinio kvėpavimo (kvėpavimas – kelias, kuriuo siela patenka į kūną), maldos įasmeninimo principų pavadinimai patys apytiksliai nusako, apie ką kalbamės ieškodami neatrastų sveikatos stiprinimo galių. Kiekvienas žmogus yra kažkuo ypatingas, vieniems yra veiksmingi tie principai, kitiems kiti. Svarbu juos taikyti kūrybiškai, turėti didelį norą būti sveikam ir laimingam, o tas noras pats parodys visus kelius, kuriais tai pasiekiama.

Keletas pozityvios krypties minčių:
• Jei esi sveikas ir nesijauti laimingas – vadinasi, nesveikas.
• Jei gyveni ir nesijauti laimingas – vadinasi, negyveni.
• Jei nesi laimingas – esi su ligomis pakeleivingas.
• Dienos – Dangaus mums siųsti angelai.
• Dvasingumas – menas keistis.
• Liga tėra paklydusi sveikata. Stengtis ją susigrąžinti į sveikumo kelią gali ir turi kiekvienas.

PSICHOTERAPINĖS MINIATIŪROS
Skaityta. Girdėta. Dangaus padovanota

IŠMINČIŲ MIESTAS
Kartą į miestelį atvyko išminčius ir ištisą mėnesį skleidė savo išmintį. Visiems be galo patiko, žmonės jį gerbė ir kai jis išvyko, miestelis tarsi pasikeitė: jaunuoliai kirposi plaukus taip, kaip išminčius, pirkosi tik tokius švarkus, kokį dėvėjo jis, vaikščiojo šlubčiodami taip, kaip šlubčiojo anas.
Išminčiaus paliktieji – menedžeriai, žvaigždžių gerbėjai, žinių skelbėjai, psichiatrinės ligoninės pacientai, teisėjai – patys jautėsi išmintingi ir laimingi, kad tapo panašūs į išminčių.

BŪNA IR TAIP
– Kur eini? – paklausė žmogus sutiktojo.
– Niekur, – atsakė tas.
Žmogus nuėjo savo keliu niekaip nesuprasdamas, kaip tas eina niekur, o toks savimi patenkintas, net laimingesnis už jį patį, kuris visada žino, kur eina.

IŠGYDYTIEJI
Pasaulis gydo tik sveikus.
Daugelį išgydyti pavyksta.
Pasveikusieji pagal pasaulį, jį priima kaip sveiką.
Ligoms tai patinka.
Jos pasirenka sveikuosius kaip Archimedas vonią.

ELGESYS
Poezijos vakaras baroko salėje.
Skamba eilės ir Listas.
Palinkusi už Nežinomojo plačios nugaros, jaunoji poezijos gerbėja sprendžia kryžiažodžius.
Kryžiažodžiai raitosi iš gėdos ir depresijos.

IŠ BIOGRAFIJOS
Jis buvo labai tikintis ir norėjo būti šventiku.
Tačiau supratęs, kad tikėti žmonių priversti jėga negalima, tapo pulkininku.

SEKSAS – TAI MEILĖ SU NUOLAIDA
Pastebėję prekybininkų triukus su nuolaidomis ir rašytojai ėmė naudotis tuo pelningu metodu. Jie ėmė viską aprašinėti su nuolaidomis: į savo kūrinius dėjo mažiau gyvenimiškų problemų, mažiau moteriškų drabužių, daugiau instinktinių siužetų. Perkamiausieji ir pelningiausieji rašytojų kūriniai tapo pažymėti ženklu „Seksas – tai meilė su nuolaida". 

DIEVDIRBIO IŠPAŽINTIS DIRBTUVĖJE
Tu mane sutvėrei.
Aš Tave padariau.
Aš Tave pardaviau.
Aš Tave pragėriau. 

ANALITIKĖ
Ligonė pasveiko taip ir nesupratusi, kas – vaistai, gydytojas ar jos pačios pastangos – lėmė pasveikimą.
Ji stengėsi vėl susirgti, kad šįkart išsiaiškintų tikrąją priežastį.

APIE BAIMĘ
– Aš bijau išeiti iš proto.
– Kodėl?
– Bijau, kad tuomet nesilaikysiu dietos ir pastorėsiu. 

KLAUSYTOJAS
Vienatvė kalbasi su Vienatve.
Mano Vienatvė su Pasaulio vienatve.
Ir abiems ne gėda, kad aš akiplėšiškai klausausi jų pokalbio. 

APIE PLEPUMĄ
Žvejys ilgai sėdi ant upės kranto ir pagaliau ištraukia menką žuvytę.
– Ar tau ne gėda skriausti tokią mažą žuvelę, – priekaištauja atsitiktinis praeivis.
– Jei ji nebūtų pravėrusi burnos, kaip tu dabar, aš jos nebūčiau sugavęs. 

APIE AZARTĄ
Romėnai, gausiomis pajėgomis apsupę sukilusius spartakiečius, pagrasino:
– Mūsų tiek daug, kai mes paleisime strėles, užtemdysime jums saulę.
Spartakas ramiai atsakė:
– Tuomet mes kausimės patamsyje. 

PLAKTUKO DĖSNIS
Žmogus, paėmęs į ranką plaktuką, visur mato vinį.
Tomis vinimis kartais tampa visi to žmogaus sutiktieji. 

MES – SKIRTINGI
– Patark man, kaip užmigti be migdomųjų.
– Tai labai paprasta. Tereikia atsigulus užsimerkti ir nebeatsimerkti. 

APIE PAŽINIMĄ
Jei įsigilinęs skaitysi filosofus, tai ilgainiui suprasi, kad pasaulis lyg išprotėjęs.
Jei tai supranti pats, filosofų gali ir neskaityti. 

DVASINIS RYŠYS
Dainininkei piktdžiugiškai kažkas pasakė, kad atlydėjęs į jos koncertą draugas salėje miega.
Dainininkė, stengdamasi jo nepažadinti, ėmė dainuoti tyliau. 

APIE PAREIGĄ
– Kokia svarbiausia vyro pareiga?
– Grįžti namo laimingam. 

NUSKRIAUSTIEJI
Tą pavasarį užderėjo nepaprastai gausus žibučių derlius.
Tačiau nei agronomai, nei sinoptikai, nei žinių vedėjai apie tai nieko nepranešė. 

PUSIAU LABAI TIKINTIS
Žmogus sėdo prie vairo, pamokančiu žvilgsniu žvilgtelėjo į mane, pamaldžiai persižegnojo ir išvairavo į kelią. Kelionė, su Dievo padėjimu, praėjo gerai. Nuvažiavome laiku ir geros nuotaikos.
Pasiekęs tikslą, malonės prašytojas, iškart iššokęs iš auto­mobilio, ėmė glėbesčiuotis su jo laukiančiaisiais.
Jis nei karto nepasisuko pasižiūrėti į mane, kodėl aš toks nustebęs jo nedėkingumu tam, kuris laimino mūsų kelionę. 

O JEIGU BŪTŲ ŽINOJĘ
Senovės graikai ir nežinodami, kad jie senovės graikai, kūrė antikinius šedevrus, kurie juos ir išgarsino kaip senovės graikus.
O jeigu būtų žinoję?.. 

LIKIMO GARSAI
Vaikutis sirgo vis labiau, o vakarop beveik nustojo kvėpavęs.
Tėvo pakviestas stalius išmatavo ūgį ir ėmė daryti karstuką.
Stiprūs plaktuko garsai prižadino mažylį, jis giliai įkvėpė gyvybinės energijos ir netrukus visai pasveiko.
Vėliau jis tapo garsus konstruktorius.
Matyt, tie žadinantys likimo garsai suaidėjo kaip kvietimas kurti, atrasti. 

PASIRINKIMAS
Nusivylusi gyvenimu ji nusprendė pasitraukti iš gyvenimo.
Būdama pedantiška ji norėjo, kad per laidotuves skambėtų jos pačios pasirinkta muzika.
Ji kruopščiai rinkosi tai Bachą, tai Verdį, tai Mocartą.
Galų gale pasirinko muziką – įstojo į Konservatoriją. 

PRIEDAI
– Nors ir gaunu pensiją, bet dar darbuojuos, kaip sakoma, kad prisidurčiau prie pensijos. Be to sunku būtų išgyventi.
– Ir aš nors jau įgyvendinau savo paskutinę svajonę, bet dar vis pasvajoju, nes taip pat jaučiu, kad be to liūdna ir sunku būtų gyventi. 

SUSITIKIMAS
Į kokias duris bepabelsi, nesvarbu, kokiu paros ar metų laiku, kokiu tikslu, duris visuomet pravers ir tave pasitiks Tavo ateitis. 

POZITYVIOJI ORO PROGNOZĖ
Pagal sinoptikų duomenis, Oro ir Dangaus rytoj visiems užteks!
Atverkite langus, kvėpuokite laisvai, giliai ir nemokamai.
Jei kam trūksta žemiškų turtų, galite kiek norite prisidurti iš Dangaus.

(SUSI)GYVENIMAS SU SKAUSMU
Atsakymas į ligonio klausimą

Linksma, gera nuotaika – yra pati savaime sveikatos šaltinis. Šiame mūsų svetainės skyrelyje ir spausdinsime nuotaikingus sveikatos receptus, kurie turėtų pažadinti Jūsų norą pažvelgti į save, į savo sveikatą, į gyvenimą kitaip. Kitaip – vadinasi, naujai atrasti dar nepanaudotus savo dvasinės energijos šaltinius.

Su noru kažką atrasti sau, perskaitykite ir kitus mūsų svetainės skyrelius. Galbūt ieškoti Jums padės šis prioritetų „raktas".

AKCENTAI IR PRIORITETAI

Ieškok ir rasi. Ieškodamas visada gali rasti

uogų, grybų, šaltinių,

likiminių draugų, pakelės priešų,

pasitikėjimo savimi jėgų,

pasaulio grožio vaizdų,

sveikatos ir energijos savyje,

išminties knygose ir žmonėse.

Išminties knygose ir žmonėse.

Pasitikėjimo savimi jėgų.

Pasitikėjimo savimi jėgų.

Sveikatos ir energijos savyje.

Sveikatos ir energijos savyje.

Ką pakartosi, tą ir surasi.

J. Laucius

Laukiame ir iš kitų mūsų svetainės lankytojų veiksmingų, originalių sveikatos receptų.

NUOSTABUS S. BOTKINO METODAS

– Ką daryti, kad be vargo gražiai sublogčiau?

– Labai paprasta. Tereikia lėtai sukioti galvą. Iš pradžių į dešinę, paskui į kairę. Į dešinę, į kairę. Į dešinę, į kairę...

– Atleiskite, o kada reikia pradėti?

– Visada, kai tik Jums pasiūlys valgyti.

Vienintelis būdas negalvoti apie maistą po šeštos valandos vakaro...  

viską suryti iki šešių (Liaudiškas patarimas)