|
Tadas Simanavičius
IŠ GYVENYMO
 
Tai
pirma pradedančio poeto Tado Simanavičiaus knygutė. Autorius rašo paprastai,
jautriai, jo eilės skatina skaitytoją susimąstyti, palieka jam pačiam pratęsti
perskaitytas mintis, pajusti savo paties lemtį ir būtį.
KITOS NESENIAI MŪSŲ IŠLEISTOS KNYGOS
Vincas Laukevičius
SU LIKIMU NESUVESTAS BALANSAS
Pratarmė
Dukart politinio kalinio, darbštaus žmogaus, nuoširdaus Lietuvos patrioto Vinco Laukevičiaus sudėtingas gyvenimo kelias jo jau aprašytas knygose „Ir aš turėjau vaikystę", „Meilė Lietuvai - nusikaltimas", „Gelbėk mus nuo pikto". Jos buvo išleistos pagal Vinco Laukevičiaus prisiminimų rankraščius, kuriuos jis nuo 1980 metų, tarsi suvesdamas savo, persipynusio su laikmečiu, gyvenimo balansą, ranka surašė į 28 tvarkingai paties įrištų sąsiuvinius-bloknotus. Ir ši, kaip ir kitos jo knygos, išleistos Vidos ir Leono Ašmantų rūpesčiu, parengta iš V. Laukevičiaus rankraščio (15–21 cm formato) „Sugrįžus. 1947".
Šiuolaikiniam, o ypač tolimesnės ateities, skaitytojui sunku suvokti anuo metu vyravusią „tvarką", tvyrojusią baimę, kad už neatsargiai pasakytą žodį, atsitiktinį apsilankymą pas „liaudies priešą", surastą kišenėje eilėraštį galėjai būti nuteistas ilgiems metams nelaisvės, ištremtas į nežmogiškos gyvenimo sąlygų lagerius. Tuo ir vertingas kiekvienas užrašytas žodis iš vis labiau praeityn tolstančio gūdaus laikmečio.
Vinco Laukevičiaus nepalaužė nei lageriai, nei kova už padorų gyvenimą sugrįžus iš jos, nei patirtos neteisybės jau Nepriklausomoje Lietuvoje. Jam taip ir nepavyko įveikti naujosios nomenklatūros pasipriešinimo, atgauti prie savo Birštono mieste esančios sodybos dar likusius keliolika arų žemės, ta prasme, suvesti su likimu biurokratinį balansą. Deja, V. Laukevičiaus paveldėtojams ir artimiesiems tai nepavyksta ir šiandien.
Saugantys šviesų Vinco Laukevičiaus atminimą gali pilnai džiaugtis ir didžiuotis, kad jam pavyko nuostabiai gražiai suvesti visus moralinius, sąžiningumo, patriotinius, gyvenimo pateiktus kartu su visais išbandymais balansus.
Leidėjas, rašytojas Jeronimas Laucius
BENDRAVIMU NAUJAI ĮPRASMINTAS GYVENIMAS
Alytaus Trečiojo amžiaus universitetas 2008–2020
Tai knyga apie daugiau kaip 10 metų veikiančio
Alytaus TAU, kuriame mokosi per 1000 senjorų, veiklą, apie žmones, jų gyvenimus,
bendravimą, keliones, naujus atradimus.
Nors knyga bus ruošiama nuotoliniu būdu, bet tai neapsunkina nei
sudarytojos Alytaus TAU direktorės Janinos Ingelevičienės,
nei mūsų leidyklos. Mes nuotoliniu būdu išleidome net Anglijoje gyvenančios
Julijos Miliūtės knygą „Kaip
svajonė virsta realybe".
Leidinys bus
gausiai iliustruotas nuotraukomis, o kiekviena nuotrauka – tai žmonių
įamžinimas. Juk dabar jos „įmetamos" į trumpalaikes laikmenas, kurios greitai
keičiasi, su laiku taps nebetinkamos naujoms technologijoms, neišsaugos veidų
būsimoms kartoms – savo anūkams, proanūkiams. Ne veltui sakoma, kad mes būsime
pirmoji karta, kuri po savęs nepaliks jokio atminimo.
Alytaus senjorams
tai negresia. Knygoje išliks ne tik jų veidai, bet ir jų atsiminimai, mintys, jų kūryba.
Mūsų leidykla turi ne tik didelę
patirtį leidžiant kolektyvines bei autorines knygas, bet ir didelį norą padėti visiems, norintiems išlikti,
įprasminti savo gyvenimus. (Aš pats, panašiai „agituodamas" save, esu išleidęs savo paties virš 100
autorinių knygų).
Sėkmės jums
mąstyti, o aš einu skaityti Alytaus
TAU knygos rankraščių. Nors darbo su šia miela ir prasminga knyga turėsime iki
pat rudens, bet visiems, norintiems bendrauti su mumis, mes liekame atviri.
Jonas Jackevičius
OBSESIJOS
Tai aštuntoji Lietuvos rašytojų sąjungos ir Lietuvos žuralistų sąjungos nario Jono Jackevičiaus poezijos knyga. Autorius lieka ištikimas sudėtingų metaforų, šį kartą net savotiškų kūrybinių obsesijų įtakotam stiliui. Jo eilės skatina skaitytoją ne tik atsakinėti į autoriaus užslėptus klausimus, bet ir pačiam juos užduoti, ieškoti egzistencijos apraiškų visur ir visada.
Auksuolė Valuckienė
SVAJONĖS IR KLAJONĖS
Ištrauka iš knygos
MES – MOTERIS
Mes, moterys, nepasirenkame likimo,
Nepasirenkame dalios,
Bet pasakykit, kas pasauliui
Beribę meilę dovanos?
Mes – moterys.
Ir kas sūpuos per naktį vygę,
Kas iki ryto nemiegos
Kol saulės spinduliai praslydę
Maudynes rengs plaukuos švelniuos.
Mes – motinos.
Kas meiliai glostys,
O gal skaudžiai baus
Kai tyčia ar netyčia
Išversi dubenį medaus.
Mes – motinos.
O kas nuskins ramunės žiedą,
Kas švelniai prie širdies priglaus,
Kai ašaros per veidą rieda
Netekus mylimo žmogaus?
Mes – moterys.
Todėl pakelkim galvas,
Atmerkime akis plačiai
Ir eikime išdidžiai, nes
Mes – moterys.
Iškilmingas knygos pristatymas
|
