Leidykla TRYS ŽVAIGŽDUTĖS šiuo metu turi galimybę išleisti nedidelės apimties (bet didelės savęs įamžinimo prasmės) knygutes 10–20 ar daugiau egzempliorių. Net ir maža knygutė išsaugos Jus, Jūsų mintis, Jūsų ir artimųjų veidus artimiesiems, ateities kartoms.

Knygoje gali būti Jūsų prisiminimai, Jūsų ar Jūsų šeimos, artimųjų gyvenimo istorija, gali būti ir Jūsų kūrybiniai bandymai (eilės, piešiniai, rankdarbiai ir t. t.).

Tai ypač aktualu šiame laikmetyje, kai beveik neturime popierinių nuotraukų, nerašome laiškų, o tai, kas yra kompiuterinėse laikmenose, neišlieka ateičiai.

Ne veltui sakoma, kad MES BŪSIME PIRMOJI KARTA, KURI PO SAVĘS NEPALIKS JOKIŲ PĖDSAKŲ.

Visus knygutės parengimo ir išleidimo klausimus galime aptarti tel. +370 687 75147, el. p. JeronimasL@gmail.com

 

 

 

 

 

 

 

Išleista rugpjūtį  

Knyga „Lietuvos energetika XI“ 

 

PRATARMĖ

Lietuvos energetikų senjorų klubas toliau tęsia enciklopedinio leidinio „Lietuvos energetika“ leidybą. Primename visus išleistus tomus.

I (1982) – aprašyta Lietuvos energetikos istorija nuo seniausių laikų iki 1940 m. Pagrindinis dėmesys skirtas tarpukario Lietuvai. 

II (1992) – apžvelgta mūsų šalies energetikos raida nuo 1940 m. iki 1990 m. Per tuos metus šalies energetika pasiekė įspūdingą lygį.

III (2004) – pateiktas Lietuvos energetikų biografijų žinynas. 

IV (2006) – pratęstas biografijų žinynas bei pateikti iškilių energetikų prisiminimai. 

V (2015) tęsia Lietuvos energetikos istoriją ir apima Nepriklausomybės laikotarpį nuo 1990 m. iki 2014 m.

VI (2017) yra skirtas mūsų energetikos ištakoms ir prieškario Lietuvai, kai buvo pasiektas proveržis energetikoje. Pateiktos biografijos asmenybių, gimusių iki 1920 m., kurios tą istoriją kūrė. 

VII (2019) – skirtas labai sunkiam Lietuvos energetikai pokario (1944–1962 m.) laikotarpiui, kai reikėjo atstatyti visą sugriautą ūkį. Statistinius faktus labai paįvairina gyvų liudininkų prisiminimai.

VIII (2020) pateikia informaciją, kaip Lietuvos visuomenė ir vyriausybė suprato ir ėmėsi priemonių, kad šalies energetika būtų kuriama vietiniu kapitalu ir vietiniais resursais. Tam 1937 m. įkuriama valstybės kapitalo akcinė bendrovė „Elektra“. Po daugelio politinių, ekonominių ir techninių transformacijų jos darbus tęsia AB „Ignitis“. Leidinyje yra vyresniosios kartos energetikų, kurie pokaryje atstatė ir plėtojo Lietuvos energetikos ūkį, biografijos (gimusių 1921–1930 m.).

IX (2022) yra skirtas mūsų energetikos dispečerizacijos pradžiai, veiklai ir plėtrai iki AB „Litgrid“. Pateiktos biografijos iškilių energetikų, gimusių 1931–1940 m.

X (2023) yra skirtas Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) 25-mečiui. Pateikta daug informacijos apie centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT) sektoriaus veiklą nuo pirmųjų daigų prieškaryje iki šiuolaikinio lygio, praeinant įdomų ir sudėtingą kūrimosi etapą. Dabar šalies miestuose CŠT pasiekė 80 % poreikio. Leidinyje plačiai nušviesta CŠT tinklų ir šilumos šaltinių Lietuvos miestuose vystymas, apimant kogeneracines (termofikacines) elektrines, utilizuojančias komunalines atliekas bei naudojančias vietinį kurą. Rezultate – turime šilumos ir elektros. 

Leidinyje yra informacijos apie žmones, kuriančius Lietuvos energetiką (gimusių 1941–1950 m.).

Jūsų rankose – jau XI tomas. Tai leidinys, skirtas biomasės energetikos asociacijos LITBIOMA kūrimui ir plėtrai jos 20-mečio proga. Asociacija apima ne tik biokuro gamintojus ir tiekėjus. LITBIOMA šiuo metu vienija 37 narius. Asociacijai priklauso kietojo biokuro ir kitų atsinaujinančių vietinių išteklių – medienos, šiaudų, energetinių gluosnių – gamintojai ir tiekėjai, biokuro katilinių ir kitos įrangos gamintojai ir projektuotojai, energijos gamintojai, energetinių plantacijų vystytojai bei mokslo įstaigos.

Asociacijai priklausančios įmonės aktyviai dirba biokuro gamybos ir tiekimo srityje: užsiima energetinių augalų plantacijų auginimu, įvairių rūšių biokuro bei šiai veiklai reikalingų priemonių gamyba. LITBIOMA didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.

Tradiciškai į leidinį talpinamos žymesnių energetikų biografijos (pagal eilę tai yra gimę 1951–1960 m.).

Nuoširdžiai dėkojame visiems padėjusiems paruošti daug informacijos talpinantį leidinį.

Knyga „Lietuvos energetika“ XI t. skirta ne tik biomasės energetikos specialistams bei šilumininkams, bet ir visiems besidomintiems energetikos istorija.

 

Vilius Šaduikis

 

 

 

 

Išleista liepą 

Alberto Vaidilos knyga-albumas „100 žurnalistų portretų“

 

PRATARMĖ

Mintis parengti ir išleisti knygą-albumą „100 žurnalistų portretų“ kilo netikėtai. Gerai prisimenu šio sumanymo pradžią. Kai 2013-ųjų pavasarį Vilniaus žurnalistų namuose surengiau kompiuterinės tapybos ir grafikos parodą „Būties ženklai“, sulaukiau iš kolegų žurnalistų daug gražių atsiliepimų. Džiugi staigmena, nes tuo metu Lietuvoje dar mažai kas žinojo, kas tai per naujovė – kompiuteris ir menas. Ar tai suderinama?

Dabar ši kūryba laikoma modernia, šiuolaikiška, atvėrusi daug naujų meninės raiškos galimybių. O tuomet, prieš dešimtmetį, netgi menotyrininkai, profesionalūs dailininkai šį procesą vertino prieštaringai. Tačiau žurnalistų erudicija, tolerantiškas požiūris į naujoves man buvo itin svarbus, nes būtent tada, kai su žurnalistais, taip pat dalyvaujant keliems dailininkams, aptarinėjome minėtą parodą, man ir kilo mintis pristatyti žurnalistų portretų parodą, sukurtų skaitmeninės dailės technika.

2014 m. kovo 27 d. surengiau pirmąją tokią „Žurnalistų portretų“ parodą (39 darbai) Vilniaus žurnalistų namuose. Kaip paaiškėjo – tai pirmoji žurnalistų portretų paroda ne tik Lietuvos, bet ir Europos žurnalistikos istorijoje.

Žinoma, šis faktas įdomus, bet kur kas svarbiau pagal išgales prisidėti prie žurnalisto profesijos prestižo stiprinimo. Sukurtų portretų skaičius nuolat augo. Jie buvo sėkmingai eksponuoti Lietuvos radijo ir televizijos patalpose, Vilniaus rotušėje, Lietuvos Seime.

Dažnai manęs paklausdavo, kodėl toks išskirtinis dėmesys žurnalistams? Manau, gyvenimas taip nulėmė. Pats dirbau žurnalistu Šiaulių miesto laikraščio redakcijoje, bendradarbiavau su respublikine žiniasklaida, o 1985-ais, persikėlus gyventi į Vilnių, šie ryšiai dar daugiau išsiplėtė ir sustiprėjo.

Nemažai kolegų gerai pažinojau, kartu dalyvaudavome kūrybinėse stovyklose, įvairiuose žurnalistams skirtuose renginiuose, kultūros, kūrybos projektuose. Galiu drąsiai teigti, kad žurnalisto darbas ne tik patrauklus, kūrybiškas, bet ir sunkus, atsakingas, neretai mintis tarsi deimantą nugludinantis iki skaidrumo, kuris gali palikti gilų pėdsaką tiek skaitytojo, tiek ir paties autoriaus dvasinėje savijautoje. TODĖL LAIKAU, KAD ŽURNALISTAS – GRAŽUS ŽMOGUS.

Tai mano kūrybinis credo.

Albume – mūsų kartos žurnalistai, tokie, kokius aš juos mačiau, pažinojau, žinoma, neprasilenkdamas ir su savo kūrybine vaizduote. Kai kurių asmenų geresniam atskleidimui įdėjau į albumą po kelis atvaizdus, kurie portretuojamųjų sąraše nurodyti kaip vienas portretas, pateiktas keliais variantais. Dalies portretuojamųjų jau nebėra su mumis, tačiau jie buvo ir išlieka šiame albume, kad atgaivintų atmintį mums ir būtų matomi ateinančioms kartoms.

Ne kartą mano parodų recenzijose, pokalbiuose su bičiuliais buvo užsimenama, kad reikėtų išleisti žurnalistų portretų albumą. Pagaliau šis leidinys išvydo dienos šviesą gerbiamų rėmėjų dėka. Nuoširdus ačiū.

Sėkmės visiems, vertinantiems mano kūrybą.

 

Albertas Vaidila

 

 

 

 

 

Išleista birželį

Anykščių energetinė statyba

ISTORIJĄ KURIAME PATYS

 

Bendrovės istorija, prasidėjusi nuo pat pirmųjų pokario metų, garbingai ir produktyviai tęsiasi iki šiol, ženklindama naujomis nutiestomis elektros perdavimo oro ir kabelinėmis linijomis, transformatorinėmis pastotėmis, gamybiniais ir gyvenamaisiais pastatais, kitais energetiniais objektais. Kiekvienas statinys, kiekvienas energetinis objektas sukurtas darbščių žmonių rankomis, atsidavusių specialistų, bendrovės vadovų pastangomis.

Sunku būtų ir suskaičiuoti, kiek žmonių per tą beveik aštuoniasdešimties metų nuo bendrovės gyvavimo ištakų laikotarpį dirbo, siejo savo gyvenimą su įmonės likimu, kiek čia bedirbant išaugo specialistų, kiek šeimų dinastijų paliko savo rankų ir proto žymes.

Bendrovė turi savąjį Muziejų, kuris buvo atidarytas 1983 metais. Muziejuje saugomas ilgamečio įmonės vadovo Teodoro Bitino, jo sūnaus, jo darbų tęsėjo Alvydo Bitino, daugelio veteranų atminimas, prisimenami nusipelnę darbuotojai, muziejaus lankytojai gali susipažinti su turininga bendrovės istorija, darbuotojų laisvalaikiu, gyvenimu.

Šioje 400 p. gausiai iliustruotoje nuotraukomis knygoje bus papasakota bendrovės ilgamete istorija, veteranų prisiminimai, šiandien dirbančiųjų darbuotojų, specialistų, skyrių, vadovų veikla, gyvenimas, bendradarbiavimas su subrangovais, rangovais, ryšiai su užsakovais, bendrovės galimybes kokybiškai vykdyti įvairiausius užsakymus ir t. t.

ĮMONĖ BE SAVO KNYGOS – KAIP BAŽNYČIA BE KRYŽIAUS  

 

 

 

 

 

 

Išleista gegužę 

Knyga „Vienoje komandoje su Laiku. Artūras Poviliūnas: gyvenimas, veikla, pasiekimai“ 

Knygoje pasakojama apie ilgamečio Lietuvos tautinio olimpinio komiteto, Lietuvos olimpinės akademijos, Pasaulio lietuvių sporto asociacijos prezidento, Lietuvos SSR nusipelniusio trenerio, Lietuvos nusipelniusio kūno kultūros ir sporto darbuotojo, socialinių mokslų daktaro, pelniusio daugybę garbių mūsų šalies ir tarptautinių apdovanojimų Artūro Poviliūno nueitą mokslo, darbo, sportinės ir visuomeninės veiklos kelią. Knyga gausiai iliustruota nuotraukomis, skirta visiems, besidomintiems Lietuvos sporto ir netolimos praeities istorija. 

 

 

 

 

 

 

 

Išleista sausį 

Jeronimo Lauciaus ir Vytauto Kuprio knyga „Palaimink save“ 

 

Prasminga, kas išlieka

Gyvenime taip jau būna – sutinki žmogų, rodos, trumpam, o paskui tai virsta draugyste, kuri kartais tampa ne mažiau svarbi ir miela nei giminystė. Taip plėtėsi ir mano, kaip rašytojo, leidėjo pažintis su Vytautu Kupriu. Mūsų dalykinis bendravimas prasidėjo 2019 metais mums leidžiant pirmą jo knygą „Skerdumė – mažas upeliukas“. Draugystė nenutrūko, o įsiprasmino dar net trimis knygomis: „Skerdumės gražios pievos“, „Šimtas metų – šimtas gyvenimų“, „Težaliuoja Kuprių ir Žemaičių Atminimo medis“, kurios buvo išleistos 2023 metais.

Mūsų bendravimas toli gražu neapsiribojo vien knygų leidybos aptarimais. Mes ilgai ir mielai kalbėdavomės apie jo sudėtingą ir vingiuotą gyvenimo kelią – dvi išgyventas Sibiro tremtis, mokslo siekį, sugrįžimą į Lietuvą, kalbėdavomės ir apie meilę, be kurios žmogus vargu ar išgyventų bemaž šimtą metų, apie praėjusio laikmečio ir šiandienos pokyčius, apie jo keliones po įvairius pasaulio kraštus, apie susitikimus Vytautų klube, Tremtinių bendrijoje, kur jis aktyviai dalyvauja iki šiol.

Tie mūsų pokalbiai prie kavos nenutrūkdavo, net jei jokių leidybinių reikalų ir nebūdavo. Vieno tokio pokalbio metu ir gimė idėja išleisti dvigubą knygą – kartu su mano novelėmis pa­ro­dyti ir Vytauto Kuprio leidybinį bagažą, kad skaitytojai pajustų mūsų kūrybinio bendravimo prasmungumą, ilgaamžio žmogaus galimybes, jo energiją.

Juk apie tai aš ir rašau, vedu seminarus, kuriuose ši knygą ir bus iliustracija bei energetinis paskatinimas kiekvienam ieškančiam palaiminimo gyvenime – gyvenimo palaiminimo.

Palaimink save.

 

 

Lemtingas pasirinkimas

Pavargusi nuo nepakeliamų vargų, ji nusprendė išeiti iš gyvenimo.

Būdama be galo pedantiška, norėjo, kad tą lemtingą dieną grotų pati nuostabiausia jos pasirinkta muzika.

Ji ilgai rinkosi tai Bachą, tai Verdį, tai Mocartą...

Pagaliau, ilgai svarsčiusi, ilgai rinkusi, ji pasirinko muziką.

Pasirinko Muziką...

...Įstojo į Konservatoriją.

 

 

Neskinkit vyšnių nuo viršūnių

Skinkite vyšnias nuo viršūnių tik kol esate jauni, kol jūsų vaikai nepasiekia net pirmos vyšnių šakos.

Neskinkit vyšnių nuo viršūnių, kai ateina toks gyvenimo laikas, kai būtina labiau saugoti save, kai pakanka to, kas pasiekiama stovint ant tvirtos žemės.

Neskinkit vyšnių nuo viršūnių, nuo ploniausių, pavojingai lūžtančių šakų, kai viskas jau užgyventa, kai pats gyvenimo laikas tampa brangenybe, kurią, deja, ne visi išmoksta saugoti ir branginti.

Neskinkit vyšnių nuo vėjyje siūbuojančių viršūnių, palikite jas dangaus paukščiams, dangaus grožiui – laiminkite kiekvieną tą sutaupytą skynimui valandą, kiekvieną gyvenimo dieną.

Ir Tu palaimink save, kad tai supratai, kad tuo laimini ir visą savo gyvenimą.

 

 

 

 

 

Viso gyvenimo į knygas nesudėsi,

bet gyvenimas, neįprasmintas

knygų puslapiuose,

tampa tarsi ištremtas

į ateities nežinią. 

            Vytautas Kuprys

 

 

Santuokos žiedelio stebuklai

1976 m. birželio 18 d. sumainėme žiedelius su Danute Žurauskaite, pediatre – vaikų gydytoja, su kuria gyvenu iki šiol.

Noriu papasakoti apie tris stebuklingus likiminius ženklus su tuo mano santuokos žiedeliu. Net tris kartus esu jį pametęs, bet aš pats ar kas kitas vis surasdavo.

Pirmas likiminis ženklas. Kartą grįžau iš sodo, maudausi vonioje, žiūriu į pirštus – žiedelio nebėra. Sode visuomet dirbu su pirštinėmis, galvoju, gal pirštinėje liko. Atvažiuoju į sodą, čiupinėju pirštinę – ogi ten mano žiedelis. Koks buvo didelis nusiraminimas! Žmonai apie tai tik vėliau papasakojau.

Antras likiminis ženklas. Rudenį, sningant, sode retinau medžių šakas ir surinkęs nešiau į krūvą. Grįžęs namo, vėl pasigedau savo žiedelio. Galvoju, turbūt vėl pasiliko pirštinėje. Bet, pasirodo, pirštinės vienas pirštas buvo kiauras. Ir reikia gi taip, kad kaip tik jame buvo mano žiedelis. Aiškus dalykas, nešdamas šakas į krūvą, su šakomis išmečiau ir savo žiedelį. Neieškosi žiedelio žiemos metu po sniegu.

Atėjo pavasaris, nutirpo sniegas, po žabais susidarė ledas. Verčiu žabus į kitą vietą ir galvoju, ar nepamatysiu savo žiedelio. Žiūriu, jis guli po žabais šiek tiek įšalęs į ledą. Koks buvo džiaugsmas! Ketinau tą žiedelį nunešti pas juvelyrą, kad sumažintų ir daugiau nekristų nuo piršto. Gaila, nenunešiau.

Trečias kartas. Su brolio Gedimino sūnumi Vytautu, turinčiu Dotnuvoje sodybą, nuvažiavau rudenį padėti kasti bulves. Derlius buvo gausus. Vakare Vytautas paruošė skanią vakarienę. Žvilgtelėjęs į rankas matau, kad vėl ant piršto nėra mano jau du kartus pamesto ir stebuklingai atrasto žiedelio. Aš – už pirštinės, su kuria kasiau bulves, bet ten jo nėra. Aišku, kaltinau save, juk jau kelis kartus buvau mokytas: reikėjo nusimauti žiedą prieš darbus. Sugadinau nuotaiką buvusiems svečiams.

Ir štai pavasarį skambina iš Dotnuvos Henrikas, prižiūrintis Vytauto sodybą, ir sako, kad rado mano žiedelį. Pasakojo: kur buvo anksčiau sodintos bulvės, kauptuku ruošė lauką naujam derliui sėti, dainuodamas lenkišką dainą „Auksinis žiedeli, auksinis žiedelis – laimei“. Ir netikėtai kauptukas į paviršių iškėlė mano žiedelį!

Ši žinia man buvo ypatingai maloni. Šio stebuklingo įvykio neužmiršiu visą gyvenimą. Kaipgi kitaip? Atrasti žiedą ne kažkur kieme, sodelyje, o vidury plataus lauko – tikras stebuklas!

Tada pagaliau nunešiau juvelyrui sumažinti žiedelio diametrą, dabar numauti nuo piršto jį galiu tik su dideliu vargu.

Tikiu, kad tas tris kartus pamestas ir vis stebuklingai surastas žiedelis yra kaip likimo palaiminimas. Galbūt todėl jau greitai bus 50 metų, kaip su žmona kartu gyvename, kartu daug keliaujame, esame laimingi ir kartu džiaugiamės gyvenimu.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Susitikime ir YouTube

AR JAU LAIKAS ŠOKTI PRO LANGĄ? (Kaip įveikti nerimą? Kas jį generuoja? Kaip nuo jo pasislėpti? Kaip valdyti dėmesį, kad Tavęs nevaldytų kiti, kad gyventum savo Gyvenimą?) 

DIAGNOZĖ PAGAL NORĄ (Žmogus pateko į ligoninę dėl to, kad vairuodamas automobilį dėmesį nukreipė į pakelę. Šis pokalbis apie tai, kas vyko palatoje, kas ir kodėl taip įvyksta mūsų gyvenime...) 

GYVENIMAS – LYG TAIKINYS (Kaip pataikyti į sėkmę, į tikslą, kaip praktiškai pasinaudoti per sapnus ateinančiais likimo ženklais.) 

APIE TAI, KO NET NESAPNAVAI (Sapnai – tai likimo angelų laiškai, kurios mokantys iššifruoti gauna likimo siunčiamas dovanas.)

LIKIMINIS ŽINGSNIS IR 8 KELIAI (Dažnai siekiančiam tikslo žmogui pritrūksta to lemiamo žingsnio, kuris ir lemtų tą ieškomą tikslą, šventę, sėkmę. Atraskime kartu tuos kelius, kuriais eidami galime padovanoti sau visas likimo skirtas dovanas.) 

KOKS BŪSI RYTOJ? KOKS RYTOJ BUS TAU? (Šiandien esu dar toks, bet rytoj galiu būti kitoks – tai vienas iš žinomo gydytojo psichoterapeuto Aleksandro Alekseičiko sveikatingumo principų. Šiame pokalbyje ir dalinsimės tais energetiniais principais, kurie galėtų mums padėti įgyti energetinio sveikatingumo galią. Rytoj – tai visas mūsų gyvenimas.) 

KAIP IŠPROTĖJAMA. KAIP NEIŠPROTĖTI (Kartu analizuodami patyrusiųjų depresiją mintis, ieškome loginių sveikatingumo kelių kaip susikurti normalų gyvenimą, kaip išsaugoti gyvenimo energiją.) 

PRARADAI PROGĄ NULIŪSTI – LAIMĖJAI DŽIAUGSMĄ (Praleidai progą nuliūsti – laimėjai džiaugsmą. Liūdesys – džiaugsmo nuodai. O džiaugsmas – tai energija, sveikata, viso gyvenimo kokybę lemiantis veiksnys. Liūdesio mūsų gyvenime tikrai netrūksta, gal net per daug. Todėl ir kviečiu pasikalbėti kaip išvengti liūdesio nuodingų apraiškų, kaip laimėti džiaugsmo energiją.) 

PASVEIK GYVENIMU (Jei nori gyventi kitaip – daryk tai, ko nedarei. Tai tik viena mintis, kuri, priimta į savo gyvenimą, gali pakeisti žmogaus likimą, padėti atrasti visai naujas galimybes. Kartu ieškokime likiminių minčių, gyvenimo atradimų.)

LIKIMINIAI ŽENKLAI IR JŲ ENERGETIKA (Kaip pastebėti tuos Likiminius ženklus, kurie lemia žmogaus gyvenimo sėkmę, gyvenimo grožį, teikia energingumą ir sveikatingumą? Kaip praktiškai jais pasinaudoti, kaip išsaugoti likiminę globą?)

KAIP PRABUSTI LAIMINGAI (Kaip prabundant išgirsti, ką Tau nori pasakyti Likimo angelai, kaip prabusti Gyventi, Gyventi savo gyvenimą.)

KAIP LAIMĖTI SAU NUŠVITIMO ENERGETIKĄ (Kaip pasinaudoti paslaptingąja pasąmonės galia, kaip pereinamųjų procesų metu, keičiant energetinę būseną, praktiškai taikant Lao Siunio pasąmoninius energetinius principus pasiekti nušvitimo gyvybinę energiją.)

PAGAILĖK SAVĘS, KAD... (Pagailėk savęs, kad neišnaudoji to, ką turi, kad neieškai tų savo galimybių, apie kurias net nepagalvoji jų turįs. Būk su savimi, nelik gyvenimo prieškambaryje, naudokis visais energetiniais principais.)

GYVYBINĖ ENERGIJA (Gyvybinė energija – tai pagrindinis veiksnys, lemiantis viso gyvenimo sėkmingumą, džiaugsmą ir energiją.)

 

 

 

 

bei Facebook'e

AR JAU LAIKAS ŠOKTI PRO LANGĄ? 

 

DIAGNOZĖ PAGAL NORĄ 

GYVENIMAS – LYG TAIKINYS

 

APIE TAI, KO NET NESAPNAVAI

 

LIKIMINIS ŽINGSNIS IR 8 KELIAI

KOKS BŪSI RYTOJ? KOKS RYTOJ BUS TAU?

KAIP IŠPROTĖJAMA. KAIP NEIŠPROTĖTI

PRARADAI PROGĄ NULIŪSTI – LAIMĖJAI DŽIAUGSMĄ

PASVEIK GYVENIMU

LIKIMINIAI ŽENKLAI IR JŲ ENERGETIKA

KAIP PRABUSTI LAIMINGAI

KAIP LAIMĖTI SAU NUŠVITIMO ENERGETIKĄ

PAGAILĖK SAVĘS, KAD...

GYVYBINĖ ENERGIJA

 

 

 

 

 

Knyga „Lietuvos energetika X“ 

 

„LIETUVOS ENERGETIKA“ X TOMAS TE ĮKVEPIA MŪSŲ KŪRYBINĘ ENERGIJĄ

Mūsų leidykla „Trys žvaigždutės“, jau daug metų aktyviai bendradarbiaujanti su energetikais, šį rudenį išleido jubiliejinį „Lietuvos energetika“ X tomą. Anksčiau esame išleidę daugumą „Lietuvos energetika“ tomų, dr. Leono Ašmanto profesinės tematikos ir atsiminimų, nusipelniusio inžinieriaus Stasio Bilio, Alfredo Sabaliausko ir kitas energetikų knygas. Šiuo metu ruošiame knygą apie Anykščių energetinės statybos įmonės veiklą ir žmones.

„Lietuvos energetika“ X tomo pristatymas, kaip žinote, įvyks spalio 30 d. 12 val. Rašau Jums norėdamas pranešti, kad toje šventėje dalyvausiu ir aš, kaip šio tomo leidyklos „Trys žvaigždutės“ vadovas. Vadinasi, turėsime gerą progą ne tik pabendrauti, bet ir norintiems išsileisti savo atsiminimų ar kūrybos knygas galėsiu individualiai papasakoti apie tai, kaip lengviau parengti medžiagą, kaip paprasta bendrauti su mūsų leidykla, nes aš pats ilgai dirbau gamybinėje energetikos srityje, o dabar jau 30 metų daugeliui autorių, iki tol nė negalvojusių apie savo atsiminimus ar kūrybą, padedu įsiamžinti savo knygose.

Sakoma, kad mes būsime pirmoji karta, kuri po savęs nepaliks jokio ženklo, nes neberašome laiškų, nuotraukas talpiname į trumpalaikes kompiuterines laikmenas, o popieriuje atspausdintas beveik prieš 500 metų Mažvydo „Katekizmas“ išliko iki šiol, net du egzemplioriai.

Vienas iš mūsų leidyklos atradimų – tai Knyga-albumas. Mes kartu su autoriumi atrenkame svarbiausias žmogaus gyvenimo nuotraukas, parašome trumpą tekstą. Tai tampa tarsi žmogaus gyvenimo atminties išlikimo knyga, regima kaip filmas, nes skaitytojas-žiūrovas mato vaizdą skaitydamas užrašą – girdi tų laikų aidą.

Šią vasarą išleidome dviejų šimtamečių autorių knygas-albumus: Vytauto Kuprio „ŠIMTAS METŲ IR ŠIMTAS GYVENIMŲ“ ir Marijos Sereikienės „IR ATEINA LAIKAS, KAI NEBĖRA KO PAKLAUSTI“.

Atrinkdama albumuose gulinčias nuotraukas, autorė vis padejuodavo, kad nebeprisimena kai kurių žmonių vardų, nuotraukose užfiksuotų veidų, visų tuomet vykusio susitikimo ar renginio detalių. Ir kiekvieną kartą su gailesčiu tardavo: ir nebėra ko paklausti. Deja, tų žmonių žemiškasis gyvenimas jau pasibaigęs. Iš tų autorės žodžių ir gimę Knygos-albumo pavadinimas: „IR ATEINA LAIKAS, KAI NEBĖRA KO PAKLAUSTI. “

Jūs dar turite laiko ne tik ko paklausti, bet turite ir savo leidėją, kuris saugodamas savo energetiką tikisi dar išleisti ne vieną knygą, padėti įsiamžinti ne vienam autoriui, ne vienam energetikos veteranui. Deja, mes, veteranai, mažai esame kam reikalingi, išskyrus save pačius, bet esame verti ilgo ir pelnyto atminimo.

Imkite plunksną, kompiuterį – rašykite. Jei sunku rašyti – diktuokite į diktofoną. Jei ir tai nepatinka – įsipilkite kažko į kišenę ir ateikite tiesiai į mūsų ir jūsų leidyklą – sėsime prie ne tuščio stalo ir nepajusime, kaip gimsta verta viso gyvenimo Knyga.

Apie šias knygas, visą mūsų veiklą galite pasiskaityti mūsų svetainės skyreliuose.

 

JEI NORI GYVENTI KITAIP – DARYK TAI, KO NEDAREI

JEI TUO METU, KAI ATEINA SENATVĖ, ŽMOGUS YRA KAŽKUO LABAI UŽSIĖMĘS, TAI SENATVĖ KANTRIAI IR MANDAGIAI PALAUKIA, KOL TAS ŽMOGUS ATSILAISVINS.

 

Jeronimas Laucius –

leidyklos „Trys žvaigždutės“ direktorius, rašytojas

 

Tel. +370 687 75147, el. p. JeronimasL@gmail.com

 

 

 

 

 

Vytauto Kuprio knyga-albumas „Šimtas metų ir šimtas gyvenimų“ 

 

Tai ketvirtoji Vytauto Kuprio, nenuilstančio keliautojo, „Snaigės“ žygių dalyvio, Vytautų klubo nario knyga. Joje autorius, tarsi kartu su skaitytoju peržvelgdamas gausias albumo nuotraukas, pasakoja apie savo ilgą, jau bemaž šimtą metų trunkantį aktyvų ir veržlų gyvenimą: abi tremtis, mokslą, keliones.

Ta knyga – tai vaizdus autoriaus laiškas ateičiai, tai ir jo tėvų, artimųjų, praėjusio bei mūsų laikmečio įprasminimas.

  

 

 

 

 

 

Išleista 2023 m. birželį  

98 metų autorė savo albumo nuotraukomis, kuriose užfiksuoti besimokiusiųjų 1945–1950 m. Lietuvos žemės ūkio akademijoje XXIV mokslinių agronomų laidos kursiokų mokslo, susitikimų, ilgalaikio bendravimo momentai, trumpais užrašais po nuotraukomis pasakoja apie tų žmonių likimus, nuveiktus darbus ir taip išsaugo savo ir jų atminimą visiems, kas norės juos prisiminti.

Man buvo ypatingai miela kartu su energinga, žvalia autore dirbti prie jos knygos parengimo spaudai proceso, bendrauti su ja, klausytis įdomių, prasmingų jos pasakojimų apie tuos negrįžtamai praėjusius laikus, apie patirtus išgyvenimus.

Atrinkdama  albumuose gulinčias nuotraukas, autorė vis padejuoja, kad  nebeprisimena kai kurių žmonių vardų, nuotraukose užfiksuotų veidų, visų tuomet vykusio susitikimo ar renginio detalių. Ir mintyse, ir balsu ne kartą su gailesčiu taria: „Ir nebėra ko paklausti.“ Deja, jų visų žemiškasis gyvenimas jau pasibaigęs.

Ir nebėra ko paklausti...  

Iš tų autorės žodžių ir gimę knygos-albumo pavadinimas: IR ATEINA LAIKAS, KAI NEBĖRA KO PAKLAUSTI.

Rengiant spaudai šią knygą-albumą į leidyklą atėjo 93 metų Vytautas Kuprys, kuris mūsų leidykloje jau buvo išleidęs dvi knygas „Gyvenimo kelionės nuo Skerdumės" ir „Skerdumė – mažas upeliukas", o dabar atėjo su nauja atsiminimų knyga „Skerdumės gražios pievos", kuri buvo išleista birželio mėnesį.

Peržiūrėjęs rengiamą spaudai dr. Marijos Sereikienės knygą-albumą, jis taip pat ėmėsi darbo rengti savo panašią knygą-albumą. Manau, kad  tas mūsų leidyklos išradimas panaudoti albume gulinčias, nepatikimose kompiuterių laikmenose besislapstančias nuotraukas ir iš to padaryti tikrą stebuklą – užfiksuoti ir knygoje-albume išsaugoti  šimtui metų savo gyvenimo vaizdus, artimųjų žmonių veidus, mintis. Kiekvieno žmogaus gyvenimas to vertas.

IR NEBŪTINA LAUKTI 90 METŲ, KAD TAI BŪTŲ SUPRASTA.

Sėkmės. Jūs esate laukiami mūsų leidykloje, visai nesvarbu, kiek Jums metų. Man visada miela bendrauti, padėti visais leidybiniais klausimais.

Visad Jūsų –
Jeronimas Laucius

 

 

 

 

 

Išleista 2023 m. balandį 

Knyga tadžikų kalba Маъмуралии Аҳмадалӣ „Вақт ва ҳаёт“

Knygoje „Вақт ва ҳаёт“ (liet. „Laikas ir gyvenimas“) autorius dalijasi mintimis apie laiką kaip išskirtinę mūsų gyvenimo vertybę, aptaria jo savitumą ir svarbą, kalba apie laiko praradimus ir žmogaus gyvenimo erdvę temdančius veiksnius. Autorius taip pat pasakoja apie tai, kaip geriau valdyti savo gyvenimo laiką naudojant efektyvius ir modernius metodus. Knyga skirta plačiajai auditorijai.

 

В книге „Вақт ва ҳаёт“ („Время и жизнь“) автор делится мыслями о времени как исключительной ценности нашей жизни, обсуждает его особенность и важность, рассказывает о пожирателях времени и факторах, затемняющих жизненное пространство человека. Автор также рассказывает о том, как лучше управлять своим временем используя эффективные и современные методы и подходы. Книга предназначена для широкого круга читателей.

Išleista 2023 m. kovą

Knyga rusų kalba Маъмуралии Аҳмадалӣ „Ты – моя половинка“

 

Эта книга содержит 33 практических совета, которые помогут завоевать любовь и довольство мужа, и может служить руководством для женщин, которые хотят быть примерными женами.

 

Маъмурали Ахмадали родился в 1984 году в Аштском районе Сог­дийской области Республики Таджикистан.

В 2008 году он окончил Худжандский государственный университет по специальности Филолог-востоковед. До 2016 года работал преподавателем арабского языка последовательно в двух университетах: в Худжандском государственном университете и Таджикском государственном университете права, бизнеса и политики.

В 2011 года Маъмурали Ахмадали вступил в Союз журналистов Таджикистана.

Являлся автором и ведущим 5 программ, посвященных культурной тематике, которые транслировались на региональных телевизионных каналах Таджикистана.

В настоящее время он готовит кандидатскую диссертацию по специальности Социальная психология.

Маъмурали Ахмадали является автором 15 книг, посвященных тематике нравственности и семейных отношений, в том числе:

1. “Чашми адаб” (тадж. “Родительская любовь”);

2. “Тӯҳфаи навхонагон” (тадж. “Подарок жениху, невесте”);

3. “Вақт ва ҳаёт” (тадж. “Время и жизнь”) ;

4. “Одоби наврас” (тадж. “Этикет подростков”);

5. “Бихон” (тадж. “Читай”);

6. “33 калиди муваффақият” (тадж. “33 ключа к успеху”). 

 

 

 

 

 

Išleista 2023 m. vasarį  

Knyga tadžikų kalba Маъмуралии Аҳмадалӣ „Ту – ними манӣ“

Китоб бо забони тоҷикӣ таълиф шуда, дар моҳи феврал ба табъ расидааст

Ин рисола 33 тавсияи амалиро дар ҷодаи ба даст овардани муҳаббати шавҳар ва хушнудии ӯ фаро гирифта, метавонад ҳамчун раҳнамо барои бонувоне, ки мехоҳанд ҳамсари намунавӣ бошанд, хидмат кунад. 

 

Маъмуралии Аҳмадалӣ соли 1984 дар ноҳияи Ашти вилояти Суғди Ҷумҳурии Тоҷикистон таваллуд шудааст.
Ӯ соли 2008 Донишгоҳи давлатии Хуҷандро бо тахассуси филолог-шарқшинос хатм карда, то соли 2016 ба ҳайси муаллими забони арабӣ пайиҳам дар ду донишгоҳ: ДДХ ва ДДҲБС фаъолият намудааст.
Аз соли 2011 ба узвияти итти­­фоқи журналистони То­ҷи­кис­­­тон пазируфта шудааст.
Ӯ муаллиф ва ровии 5 барномаи фарҳангӣ дар телеви­зион­ҳои маҳаллии Тоҷикистон аст.
Айни ҳол рисолаи номзадии худро дар соҳаи равоншиносии иҷтимоӣ омода мекунад.
Маъмуралӣ муаллифи 15 китоб дар мавзӯъҳои одобу ахлоқ ва муоширату оиладорӣ мебошад, азҷумла:
1. Чашми адаб;
2. Тӯҳфаи навхонагон;
3. Вақт ва ҳаёт;
4. Одоби наврас;
5. Бихон;
6. 33 калиди муваффақият...

 

 

 

 

 

Išleista 2022 m. gruodį 

Gerutos Paleckytės knyga „Mamulis ir mūsų šeima“ 

 

Tai pirmoji Gerutos Paleckytės (Vėbrienės), žiniasklaidos ir leidyklų darbuotojos, vertėjos, Žurnalistų sąjungos narės knyga. Autorė prisimena savo vaikystę prieškariniame Kaune, vėliau, karui prasidėjus – Kuibyševe (Samaroje) ir Maskvoje. Pagrindinė knygos dalis – pasakojimas apie jos beveik aštuonis dešimtmečius trunkantį gyvenimą Vilniuje. Per betarpiškus prisiminimus, dienoraščio ištraukas knygoje iškyla autorės motinos Genovaitės Paleckienės, tėvo Justo Paleckio portretai, pasakojama apie kitus šeimos narius ir jų draugus, kurių daugelis susieti su Lietuvos istorija.

 

 

Mūsų leidykla gavo Kalėdinių dovanų už šią šiltai parengtą spaudai knygą 

 

 

 

 

 

Išleista 2022 m. gruodį pakartotinai  

Stasio Bilio knyga „Lietuvos elektrifikavimas, antra dalis. Elektra Klaipėdos krašte. Apskričių centrų ir miestelių elektrinės“ 

 

Pratarmė

Knyga sudaryta iš dviejų dalių. Pirmojoje apžvelgiamas autoriaus nueitas gyvenimo kelias, bendravimas su žinomais, įdomiais žmonėmis. Antrojoje pateikiami autoriaus atliktų Lietuvos žurnalistikos istorijos tyrinėjimų rezultatai – analitinės publikacijos, įvairiu laiku paskelbtos žurnaluose „Gimtasai kraštas" bei „Tiltai" ir almanache „Žurnalistika".
Knygoje prisimenamas Antrasis pasaulinis karas, prasidėjęs autoriaus gimimo metais, patirti karo baisumai ir partizaninė kova Lietuvoje, pasakojama apie autoriaus pirmąsias mokyklas, mokslą Kauno politechnikume, universitetines studijas, darbą Lietuvos informacijos institute, žurnalo „Mokslas ir technika" redakcijoje, Vilniaus universiteto Žurnalistikos institute, Klaipėdos universitete. Daugiausia vietos skiriama susitikimams studijų, žurnalistinės, mokslinės bei pedagoginės veiklos metais su įdomiomis asmenybėmis – poetais Marcelijumi Martinaičiu ir Sigitu Geda, žurnalistais bei redaktoriais Antanu Kubiliumi, Povilu Sigitu Krivicku, Algimantu Valentinu Ind­riūnu, Romualdu Kalonaičiu, žurnalistu ir literatūrologu Viktoru Alek­na, žurnalistais ir pedagogais Genovaite Burneikiene, Virgilijumi Juoda­kiu, Skirmantu Valiuliu ir Žygintu Pečiuliu, žurnalistu ir politiniu veikėju Stasiu Šilingu (netiesiogiai).
Antrojoje knygos dalyje autorius, remdamasis istoriniu lyginamuoju, leidinių sisteminės analizės, publikacijų turinio analizės, interpretavimo ir kitais tyrimo metodais, nagrinėja Lietuvos pagrindinių tipų periodinius leidinius – laikraščius, savaitraščius, dienraščius, žurnalus, aptaria spaudos laisvės problemą įvairiais šalies gyvavimo laikotarpiais. Atskiros publikacijos skirtos visų tipų Lietuvos periodikos raidos istorijai, pirmųjų ir dabartinių kultūros žurnalų turinio ypatumams, lietuvių dienraščio atsiradimo ir plitimo aplinkybėms, Lietuvos partizanų leistų periodinių leidinių analizei, laisvos, nepriklausomos Lietuvos žiniasklaidos plėtrai per pastarąjį 30-metį, Lietuvos žurnalistų sąjungos veiklai tarpukario Lietuvoje.

 

 

 

 

 

 

 

 

Išleista 2022 m. rugsėjį

Genovaitės Burneikienės knyga „Lietuvių periodikos ištakos“

Žinomos spaudos tyrėjos monografija apie lietuvių spaudos ištakas. Skelbiamas tekstas, kurį autorės vyras Saulius Burneika rado po žmonos mirties jos kompiuteryje. Knygą iniciavo ir už savas lėšas išleido S. Burneika.

 

 

 

 

Išleista 2022 m. liepą   

Antano Račio knyga „Iš Stebeikių kaimo pakraštėlio“

 

Dalios Bukelienės sudaryta knyga skirta jos tėčiui – žymiam enciklopedininkui, vertėjui, žurnalistui Antanui Račiui atminti. Knygoje sudėti A. Račio prisiminimai bei po mirties rasti, niekur neskelbti jo eilėraščiai. Yra svarbiausių A. Račio gyvenimo datų ir išverstų knygų sąrašai. A. Račio gyvenimo kelią bei kūrybinį palikimą apžvelgia Vytautas Žeimantas ir dr. Algirdas Matulevičius. Knyga gausiai iliustruota.  

 

 

 

   

 

Išleista 2022 m. birželį  

Dailininkas Kazimieras Jackevičius pateikia savo tapybos kūrinius, kuriuos jis 2022 m. birželio mėn. pristatė Palangos Ramybės galerijoje.

Kazimiero Jackevičiaus kūryba skatina žiūrovus pajausti tapytoją įkvėpusias erdves, žadina jų vaizduotę, atskleidžia meno pažinimo procesą per skirtingo pavidalo semantinius ženklus.

 

 

 

 

 

Ruošiama spaudai. Autorei – 97!  

Gegužės mėnesį pradėjome ruošti spaudai naują Marijos Sereikienės atsiminimų knygą (dar be pavadinimo). Nuotraukoje (gegužės 6 dieną) matote knygos aptarimo įžanginį momentą. Autorei tik 97 metai. Prieš sudarydami knygos planą, knygą palaiminome taurele „Ararato“.

Ne tik palaiminimo, bet ir įamžinimo knygoje verti jos ranka rašyti, žodžiu diktuojami atsiminimai apie jaunystę, kurso draugus, profesiją, disertacijos ginimą ir t. t. Autorė trykšta jaunatviška energija, vaišina ne tik stalo vaišėmis, bet ir įsimintinų prisiminimų giedra energija.

Miela, kad Autorės prisiminimai išliks ne tik lapeliuose, bet ir Jos gyvenimo Knygoje.

Jeronimas Laucius, leidėjas 

 

 

 Rankraščio fragmentas

 

 

 

 

 

Išleista 2022 m. balandį  

Jono Jackevičius knyga „Laiko skeveldros“

 

Tai dešimtoji Lietuvos rašytojų sąjungos ir Lietuvos žurnalistų sąjungos nario, poeto Jono Jackevičiaus knyga, kurioje autorius skaitytojui pateikia keliolika savo pamąstymų iš buvusio prieš tris dešimtmečius laiko. Šie praeities tekstai gali būti suvokiami kaip etiudai, savotiškas koliažas, jungiantis praėjusio laiko pabiras. Kaip besikeistų laikas, kaip jis bekeistų mus pačius – tai yra mūsų intelektualaus mąstymo erdvė. 

 

Tarp laiko svarstyklių

Šios nedidelės knygutės pradžioje – įspūdžių nuotrupos, kurios buvo spaudoje prieš tris dešimtmečius.             

Noriu pateikti skaitytojui keliolika savo pamąstymų iš buvusio laiko, tačiau nepavyktų tai padaryti, nepriminus dabarties keistenybių.

Nejauku, kada pasaulis skyla, kunkuliuoja – vienur saulės kaitra, kitur – viesulas, arba tyla prieš audrą.  Baimė to, kas tyko slapčia, kartais panašus į virusą, kartais – į kokį nors liepsnojantį šviesulį kosmoso platybėse.

Galvoje – daugiau klausimų, negu atsakymų. Nuo jų pasislėpti – labai sunku. Sapnuoju, o pabudęs blaškausi, prisiminęs, kaip nyksta besikeičianti gamta ir serga žmonės. Statistika skelbia, kad per pusšimtį metų Lietuvoje nebuvo tiek daug mirčių ir taip sumažėjusio gimimų skaičiaus. Drauge su išmirštančia tauta nyksta miškai, nemokšiškai nualinama žemė.

Prieš pora dešimtmečių vienas iš mūsų solidžių istorikų susijungimą su Europa įvardijo kaip vertybę, palygindamas ją su krikštu viduramžiuose. Vėliau – kai kurie, besidžiaugiantieji emigracijos tempais, spaudoje tvirtino, kad emigrantai sugrįš ir padės savo tėvynei, įgavę vakarietiškos gyvensenos patirties. Šiandien jie tyli, nors turėtų muštis į krūtinę. Lietuva neteko maždaug milijono piliečių.

Tokios įvykių eigos nesitikėjo tie, kas atkūrė nepriklausomybę prieš trisdešimt metų.  Dabar kai kas mėgina įvertinti praeitį, tačiau keturiasdešimtmečiai vargu ar gali turėti adekvatų praeities ir ateities vaizdą. Norėčiau ironizuodamas pateikti keletą dabarties paradoksų, drauge savęs ir kitų klausdamas, kas per trisdešimt metų buvo ne taip, kas virto ryškiomis dabarties klaidomis.

Kas galėtų paaiškinti, kodėl, mažėjant aukštųjų mokyklų ir ugdymo įstaigų, viešoji erdvė mirga nuo galybės profesorių, mokslo daktarų ir daktarių? Niekados gyvenime nesu tiek daug jų sutikęs!

Uždaromos ligoninės, naikinamos ambulatorijos, o medicinos profesūra naujų savo pačių sugalvotų originalių gydymo būdų nepasiūlo, tik klusniai platina farmacijos rekomenduojamas gydymo schemas ir vaistus.

Vargstančių pensininkų minia po truputi keliauja į anapus, likimas nepagaili jų, kaip ir mūsų kunigų, kurie išmiršta nuo senatvės ir palieka tuščias bažnyčias ir bažnytėles. Likę jų kolegos nesuspėja aptarnauti savo parapijų, naujų kunigų seminarija paruošia per metus tik keletą, tuo tarpu vyskupų skaičius Lietuvoje auga!

Įdomu, ką apie šitas paraleles mano taip pat gausėjantis politologų kolektyvas? Kiek tų daktarų, profesorių ir vyskupų suka galvas, kaip gelbėti šiuo metu susipriešinusią ir savotiškai pasimetusią visuomenę?

Šiaip ar taip – visų mūsų ateitis – nauja karta.  Lietuvos jaunimo tarpe, deja, mažiausiai pagarbos tenka mokytojams. Didžiausi jaunų žmonių autoritetai yra elektroninės erdvės „influenceriai“ ir popkultūros „žvaigždės“. Pedagogai tuo tarpu, reikšdami pretenzijas sistemai, kalba tik apie būtinybę jiems didinti algas, neužsimindami apie esmines ugdymo sistemos klaidas ir biurokratiją mokyklose, kuri prismaugia juos pačius.

Visos tos chaotiškos mintys mane persekiojo bevartant senus laikraščius ir užrašus, kurie priminė tai, kas dirgino sąmonę beveik prieš trisdešimt metų. Atrodo, kad tada daugiau rašto žmonių jautė atsakomybę už savo krašto ateitį. Išliko spaudos puslapiai – elektroninė erdvė nebuvo užvaldžiusi vaizduotės ir proto.

Nepriklausomybės aušroje laikraščiuose egzistavo pastovios skiltys, kuriose randame kultūrinio gyvenimo apžvalgas, naujų kūrinių fragmentus, literatūrines aktualijas. Su dalimi tuo metu spausdintų savo miniatiūrų šioje knygelėje ir mėginu supažindinti šių dienų skaitytoją.

Nenorėčiau, kad  mano mintys apie dabartį būtų suprastos kaip neurotiko ir pesimisto kliedesys. Siekčiau, kad tai, kas  pateikta tarp  būto laiko konkretybių, primintų, kas buvo pražiopsota, kas leido atsidurti prieštaringame dabarties laike.

Į šiandien regimą pilną prieštaravimų laiką mes patekome nejučiomis. Regis, pražioplinome atgimimo kartos vertybių prasmes. Rizikuoju pateikti net ir naivius seno meto žvilgsnius į aplinką, manydamas, kad drauge su skaitytoju atrastume tai, ko nenorėtume pakartoti dabartyje. Tokie praeito laiko fragmentai nepretenduoja į sociologinių gelmių įžvalgas, bet galbūt leistų lyginti skirtingas įvairaus laiko „skeveldras“.

Šie praeities tekstai čia gali būti suvokiami kaip etiudai, savotiškas koliažas, jungiantis praėjusio laiko pabiras. Kaip besikeistų laikas, kaip jis bekeistų mus pačius – tai yra mūsų intelektualaus mąstymo erdvė.

 

Autorius

 

 

 

 

Išleista 2022 m. vasarį   

Dr. Ona Motiejūnaitė, dr. Gražina Palaitytė, dr. Rimantė Kondratienė 

ŽALIOSIOS EDUKACINĖS ERDVĖS VILNIAUS MOKYKLŲ APLINKOJE

 

Leidinį recenzavo dr. Regina Juodkaitė (VU botanikos sodas)

Leidinys parengtas Vilniaus kolegijai 2021 metais įgyvendinant Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės aplinkosauginio švietimo projektą „Vilniaus miesto savivaldybės švietimo įstaigų žaliųjų edukacinių erdvių konkursas“. Konkursą 2021 metais organizavo Vilniaus kolegijos Kraštotvarkos ir agroverslo technologijų katedra ir Vilniaus miesto savivaldybės Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus Aplinkos apsaugos ir želdinių tvarkymo poskyris. Leidinyje pateikiama informacija apie konkurse dalyvavusių įstaigų žaliąsias edukacines erdves, konkurso rezultatus ir idėjas žaliųjų edukacinių erdvių kūrimui bei naudojimui. Leidinys skirtas pedagogams, visiems žaliųjų edukacinių erdvių kūrėjams ir naudotojams.

 

Pratarmė

Šalyje spartėjant urbanizacijos procesams miesto visuomenė vis dažniau savo gyvenamojoje vietovėje pasigenda žalumos, žaliųjų miesto oazių, vandens telkinių, siekia pažinti ir saugoti biologinę įvairovę. Pastaraisiais metais, pasaulyje kilus pandemijai dėl koronaviruso (Covid 19), žalieji gyvenamosios vietos plotai žmonėms tapo itin reikšmingi. Mokyklų aplinkoje vis dažniau ugdymo procesas iš klasių perkeliamas į lauko edukacines erdves. Todėl vyksta sparti žaliųjų edukacinių erdvių plėtra mokyklų aplinkoje ir parkų, skverų, sodų teritorijose. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija inicijuoja Mokyklų edukacinių erdvių konkursą, kuris vyksta kas du metai. Šį konkursą organizuoja Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras. Vilniaus miesto savivaldybės Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus Aplinkos apsaugos ir želdinių tvarkymo poskyrio specialistai, siekdami ugdyti vilniečių gamtamokslinę kompetenciją, formuoti gyventojų tvaraus gyvenimo įgūdžius, padėti jiems pažinti ir saugoti gamtą, suprasti joje vykstančius procesus, rinktis aplinkai draugiškas veiklas, kas du metai organizuoja Vilniaus miesto įstaigų žaliųjų edukacinių erdvių konkursą. Vilniaus miesto savivaldybėje visuomenės aplinkosauginio švietimo projektų, žaliųjų edukacinių erdvių kūrimo ir naudojimo veiklas kuruoja Aplinkos apsaugos ir želdinių tvarkymo poskyrio ekologė, gamtos mokslų daktarė Ona Motiejūnaitė. Žaliųjų edukacinių erdvių konkursas yra ilgus metus vykdyto Įstaigų gražiausios aplinkos konkurso, įgavusio naują kokybę, tęsinys. 2019 metais kartu su asociacija „Žirmūnų bendruomenė“ buvo organizuotas konkursas „Vilniaus miesto savivaldybės įmonių ir įstaigų žalioji aplinka – aplinkosauginio švietimo erdvė“ (https://vilnius.lt/lt/aplinkosauga-ir-energetika/apdovanoti-konkurso-vilniaus-miesto-savivaldybes-imoniu-ir-istaigu-zalioji-aplinka-aplinkosauginio-svietimo-erdve-nugaletojai/) ir išleistas leidinys „Vilniaus miesto savivaldybės įmonių ir įstaigų žalioji aplinka – aplinkosauginio švietimo erdvė“, autorės – dr. Ona Motiejūnaitė, Rita Stulpinienė, recenzentė dr. Giedrė Kmitienė. 

2021 metais Vilniaus miesto savivaldybės švietimo įstaigų žaliųjų edukacinių erdvių konkurso organizavimą laimėjo Vilniaus kolegija (Kraštotvarkos ir agroverslo technologijų katedra, projekto vadovė doc. dr. Gražina Palaitytė). Konkursas organizuojamas 2021 m. birželio–lapkričio mėnesiais. Konkurso vertinimo komisija konkurse dalyvaujančias įstaigas vertino nuo liepos 1 d. iki spalio 30 d. Konkursas vyko keliais etapais. Pirmas etapas. Įstaigos, nutarusios dalyvauti konkurse, užpildo dalyvio anketas. Pagal duotas formas įsivertinamos savo įstaigos žaliosios edukacinės erdvės, aprašomos jose vykdomos ekologinio švietimo veiklos, informacija apie savo įstaigos žaliąsias edukacines erdves visuomenei pateikiama internetiniame puslapyje. Konkurso komisijos nariai vertino anketas, su edukacinėmis aplinkomis susipažino konkurso dalyvių interneto puslapiuose ir atrinko įstaigas, kurios dalyvaus antrame konkurso etape. Antrame etape vyko Žaliųjų edukacinių erdvių apžiūra. Konkurso vertinimo komisijos nariai vyko į atrinktas įstaigas, vertino edukacinių erdvių funkcionalumą, kūrybiškumą, metodų inovatyvumą, draugiškumą aplinkai, diskutavo su šių aplinkų kūrėjais ir naudotojais. Trečiame etape vyko konkurso rezultatų aptarimas, nugalėtojų išrinkimas. Vertinimo komisija konkurso dalyvių žaliąsias edukacines erdves pristatė visuomenei internete (https://vilnius.lt/lt/savivaldybe/aplinkosauga-ir-energetika/aplinkosauga/zaliosios-edukacines-erdves/). Apie ugdymo įstaigų įdomiausias, originaliausias, kūrybingai naudojamas vaikų ugdymuisi žaliąsias edukacines erdves bus sukurtas filmas. Konkurso baigiamasis etapas – konferencija, skirta pasidalinti žaliųjų edukacinių erdvių kūrimo ir naudojimo gerąja patirtimi, inovatyviomis idėjomis, konkurso dalyviams apdovanoti, pristatyti leidinį apie geriausiai tvarkomas ir kūrybingai naudojamas žaliąsias edukacines erdves Vilniaus miesto ugdymo įstaigų aplinkoje.

2021 metais konkurse aktyviai dalyvavo Vilniaus lopšeliai-darželiai. Jie yra lyderiai kuriant žaliąsias edukacines erdves Vilniaus ugdymo įstaigų aplinkoje. Žaliųjų edukacinių erdvių tematika labai įvairi. Populiariausios įvairių žolinių augalų erdvės (vaistiniai, prieskoniniai, aromatiniai, medingieji, etnografinių darželių, dekoratyviniai, pievų augalai ir pan.), medžiai, sodai ir daržai (ypač populiarios pakeltos lysvės), šiltnamio augalai. Ugdymo įstaigų teritorijose auga beržai, liepos, kaštonai, ąžuolai, eglės, pušys, šermukšniai, lazdynai, riešutmedžiai ir kiti medžiai bei krūmai. Pavasarį žavi žydinčios magnolijų ir sakurų alėjos. Galima aptikti ir „gyvąją iškaseną“, medį iš dinozaurų laikmečio, dar vadinamą ilgaamžiškumo, draugystės ar Gėtės medžiu – dviskiautį ginkmedį, kurio lapai vėduoklės formos. Daugumos įstaigų aplinkoje yra įvairiausių pojūčių (Kneipo) takų, vabzdžių viešbučių. Pastaruoju metu vabzdžių edukacinė erdvė tapo platesnė ir joje galima aptikti skruzdėlyną, voro namus su įvairiausiais voratinkliais, avilį ir bitininkystės reikmenis, „vikšrų darželį“, blakių kareivėlių „kareivines“, drugelių krūmą budlėją su drugelio vystymosi ciklu (stendas) ir kitas įdomybes. Nagrinėjant kompostavimo procesus iškilo poreikis susipažinti su sliekų gyvenimu – kuriama erdvė „Slieko laboratorija“. Dažnos paukščių, gyvūnų stebėjimo erdvės, kuriose gausu inkilų, galima aptikti „Ežio namus“ ar miško gyvūnus (tiksliau jų 3D maketus su QR kodais). Kiek retesnės grybų ir kerpių, negyvosios gamtos pažinimo erdvės. Tačiau jau galima aptikti „Akmenėlių rojų“, „Dirvožemio, oro, vandens tyrimo laboratoriją“, „Orų stotelę“, „Vaivorykštės tiltą“, „Kelių istorijos vieškelį“, „Purvynę“ ir kt. Ekosistemos pristatomos erdvėse „Pelkė“, „Smėlynai“, „Miškas“. Net kelmas ar nuvirtusio medžio kamienas knibždėte knibžda gyventojų, toks „daugiabutis“ objektas yra puiki vieta jauniesiems tyrėjams atlikti stebėjimus. Šiose erdvėse vaikai tyrinėja aplinką, piešia, kuria maketus, atlieka įvairias kūrybines užduotis, kūrybai naudoja gamtines medžiagas ir antrines žaliavas, mokosi rūšiuoti. Pedagogai yra parengę metodikas veikloms edukacinėse erdvėse, sukūrę edukacinių filmukų ir gamtos pažinimo žaidimų. Kai tokia gamtos objektais turtinga aplinka, ugdymo procese pedagogai tampa vaikų patarėjais, pagalbininkais. Vaikams suteikiama galimybė patiems ieškoti, atrasti, priimti sprendimus, planuoti, žaisti įsijaučiant į įvairius vaidmenis. Darželinukų tiriamoji veikla neapsiriboja lupų ar žiūronų, žaislų naudojimu, jie jau turi mikroskopo ir teleskopo naudojimo įgūdžių. Tai ypač džiugina, nes vaikai per pirmuosius kelerius gyvenimo metus būtinai turi pradėti ugdytis gamtojautą, elgesio gamtoje ir jos tyrimo įgūdžius, pagarbos ir rūpinimosi natūralia aplinka jausmą. Nuo jų priklausys kokie sprendimai susiję su aplinkos klausimais bus priimami ateityje. Kuo daugiau tokių savitų žaliųjų aplinkų, vaikų ugdymo sodų ir daržų sukursime, tuo didesnė viltis, jog po mūsų ateis kitaip mąstanti karta, keisis ir mūsų kasdienybė. Tai, kas pasiekia mažo vaiko širdelę, galop pasieks ir suformuos specialisto, valdininko aplinkai draugiškas, mokslu grįstas vertybines nuostatas. 

Vykstant žaliųjų edukacinių erdvių konkursui pedagogams buvo sudarytos sąlygos tobulinti bendrąsias ir dalykines kompetencijas žaliųjų edukacinių erdvių kūrimo srityje – organizuoti keturi seminarai. Vienas pirmųjų seminarų vyko VDU botanikos sode, kuriame pedagogai susipažino su edukacinių erdvių pavyzdžiais, augalų, tinkamų edukacinėms erdvėms, įvairove. Jurginų kolekcijoje susipažino su Lietuvos selekcininkų išvestomis jurginų veislėmis, gėrėjosi tulpmedžio, ginkmedžio lapų formomis ir spalvomis, puošmedžio vystančių lapų aromatu (vanilės kvapas, primenantis konditerijos gaminius). Susipažino su augalais, kurie mokslininkų manymu, buvo jau išnykę mūsų planetoje, žinomos tik jų fosilijos, tačiau apie 1943 metus Kinijoje buvo rasta tikroji metasekvoja (Metasequoia glyptostroboides), o paskutinė botaninė sensacija buvo kilniosios volemijos (Wollemia nobilis) suradimas Australijos miškuose. 

 

 

 

 

Išleista 2022 m. sausį  

Stasio Bilio knyga „Lietuvos elektrifikavimas, antra dalis. Elektra Klaipėdos krašte. Apskričių centrų ir miestelių elektrinės“