IR ATEINA LAIKAS, KAI NEBĖRA KO PAKLAUSTI 

Šiuo metu mūsų leidykloje ruošiama spaudai dr. Marijos Sereikienės knyga-albumas IR ATEINA LAIKAS, KAI NEBĖRA KO PAKLAUSTI.

98 metų autorė savo albumo nuotraukomis, kuriose užfiksuoti besimokiusiųjų 1945–1950 m. Lietuvos žemės ūkio akademijoje XXIV mokslinių agronomų laidos kursiokų mokslo, susitikimų, ilgalaikio bendravimo momentai, trumpais užrašais po nuotraukomis pasakoja apie tų žmonių likimus, nuveiktus darbus ir taip išsaugo savo ir jų atminimą visiems, kas norės juos prisiminti.

Man buvo ypatingai miela kartu su energinga, žvalia autore dirbti prie jos knygos parengimo spaudai proceso, bendrauti su ja, klausytis įdomių, prasmingų jos pasakojimų apie tuos negrįžtamai praėjusius laikus, apie patirtus išgyvenimus.

Atrinkdama  albumuose gulinčias nuotraukas, autorė vis padejuoja, kad  nebeprisimena kai kurių žmonių vardų, nuotraukose užfiksuotų veidų, visų tuomet vykusio susitikimo ar renginio detalių. Ir mintyse, ir balsu ne kartą su gailesčiu taria: ir nebėra ko paklausti. Deja, jų visų žemiškasis gyvenimas jau pasibaigęs.

Ir nebėra ko paklausti...  

Iš tų autorės žodžių ir gimę knygos-albumo pavadinimas: IR ATEINA LAIKAS, KAI NEBĖRA KO PAKLAUSTI.

Rengiant spaudai šią knygą-albumą į leidyklą atėjo 93 metų Vytautas Kuprys, kuris mūsų leidykloje jau buvo išleidęs dvi knygas „Gyvenimo kelionės nuo Skerdumės" ir „Skerdumė – mažas upeliukas", o dabar atėjo su nauja atsiminimų knyga „Skerdumės gražios pievos", kuri bus išleista birželio mėnesį.

Peržiūrėjęs rengiamą spaudai dr. Marijos Sereikienės knygą-albumą, jis taip pat ėmėsi darbo rengti savo panašią knygą-albumą. Manau, kad  tas mūsų leidyklos išradimas panaudoti albume gulinčias, nepatikimose kompiuterių laikmenose besislapstančias nuotraukas ir iš to padaryti tikrą stebuklą – užfiksuoti ir knygoje-albume išsaugoti  šimtui metų savo gyvenimo vaizdus, artimųjų žmonių veidus, mintis. Kiekvieno žmogaus gyvenimas to vertas.

IR NEBŪTINA LAUKTI 90 METŲ, KAD TAI BŪTŲ SUPRASTA.

Sėkmės. Jūs esate laukiami mūsų leidykloje, visai nesvarbu, kiek Jums metų. Man visada miela bendrauti, padėti visais leidybiniais klausimais.

 

Visad Jūsų –
Jeronimas Laucius

 

 

 

 

 

 

Knyga tadžikų kalba Маъмуралии Аҳмадалӣ „Вақт ва ҳаёт“

Knygoje „Вақт ва ҳаёт“ (liet. „Laikas ir gyvenimas“) autorius dalijasi mintimis apie laiką kaip išskirtinę mūsų gyvenimo vertybę, aptaria jo savitumą ir svarbą, kalba apie laiko praradimus ir žmogaus gyvenimo erdvę temdančius veiksnius. Autorius taip pat pasakoja apie tai, kaip geriau valdyti savo gyvenimo laiką naudojant efektyvius ir modernius metodus. Knyga skirta plačiajai auditorijai.

 

В книге „Вақт ва ҳаёт“ („Время и жизнь“) автор делится мыслями о времени как исключительной ценности нашей жизни, обсуждает его особенность и важность, рассказывает о пожирателях времени и факторах, затемняющих жизненное пространство человека. Автор также рассказывает о том, как лучше управлять своим временем используя эффективные и современные методы и подходы. Книга предназначена для широкого круга читателей.

Išleista 2023 m. kovą

Knyga rusų kalba Маъмуралии Аҳмадалӣ „Ты – моя половинка“

 

Эта книга содержит 33 практических совета, которые помогут завоевать любовь и довольство мужа, и может служить руководством для женщин, которые хотят быть примерными женами.

 

Маъмурали Ахмадали родился в 1984 году в Аштском районе Сог­дийской области Республики Таджикистан.

В 2008 году он окончил Худжандский государственный университет по специальности Филолог-востоковед. До 2016 года работал преподавателем арабского языка последовательно в двух университетах: в Худжандском государственном университете и Таджикском государственном университете права, бизнеса и политики.

В 2011 года Маъмурали Ахмадали вступил в Союз журналистов Таджикистана.

Являлся автором и ведущим 5 программ, посвященных культурной тематике, которые транслировались на региональных телевизионных каналах Таджикистана.

В настоящее время он готовит кандидатскую диссертацию по специальности Социальная психология.

Маъмурали Ахмадали является автором 15 книг, посвященных тематике нравственности и семейных отношений, в том числе:

1. “Чашми адаб” (тадж. “Родительская любовь”);

2. “Тӯҳфаи навхонагон” (тадж. “Подарок жениху, невесте”);

3. “Вақт ва ҳаёт” (тадж. “Время и жизнь”) ;

4. “Одоби наврас” (тадж. “Этикет подростков”);

5. “Бихон” (тадж. “Читай”);

6. “33 калиди муваффақият” (тадж. “33 ключа к успеху”). 

 

 

 

 

 

Išleista 2023 m. vasarį  

Knyga tadžikų kalba Маъмуралии Аҳмадалӣ „Ту - ними манӣ“

Китоб бо забони тоҷикӣ таълиф шуда, дар моҳи феврал ба табъ расидааст

Ин рисола 33 тавсияи амалиро дар ҷодаи ба даст овардани муҳаббати шавҳар ва хушнудии ӯ фаро гирифта, метавонад ҳамчун раҳнамо барои бонувоне, ки мехоҳанд ҳамсари намунавӣ бошанд, хидмат кунад. 

 

Маъмуралии Аҳмадалӣ соли 1984 дар ноҳияи Ашти вилояти Суғди Ҷумҳурии Тоҷикистон таваллуд шудааст.
Ӯ соли 2008 Донишгоҳи давлатии Хуҷандро бо тахассуси филолог-шарқшинос хатм карда, то соли 2016 ба ҳайси муаллими забони арабӣ пайиҳам дар ду донишгоҳ: ДДХ ва ДДҲБС фаъолият намудааст.
Аз соли 2011 ба узвияти итти­­фоқи журналистони То­ҷи­кис­­­тон пазируфта шудааст.
Ӯ муаллиф ва ровии 5 барномаи фарҳангӣ дар телеви­зион­ҳои маҳаллии Тоҷикистон аст.
Айни ҳол рисолаи номзадии худро дар соҳаи равоншиносии иҷтимоӣ омода мекунад.
Маъмуралӣ муаллифи 15 китоб дар мавзӯъҳои одобу ахлоқ ва муоширату оиладорӣ мебошад, азҷумла:
1. Чашми адаб;
2. Тӯҳфаи навхонагон;
3. Вақт ва ҳаёт;
4. Одоби наврас;
5. Бихон;
6. 33 калиди муваффақият...

 

 

 

 

 

Buvo išleista iki Naujųjų metų 

 

Gerutos Paleckytės knyga „Mamulis ir mūsų šeima“ bus išleista iki Naujųjų metų

 

Tai pirmoji Gerutos Paleckytės (Vėbrienės), žiniasklaidos ir leidyklų darbuotojos, vertėjos, Žurnalistų sąjungos narės knyga. Autorė prisimena savo vaikystę prieškariniame Kaune, vėliau, karui prasidėjus – Kuibyševe (Samaroje) ir Maskvoje. Pagrindinė knygos dalis – pasakojimas apie jos beveik aštuonis dešimtmečius trunkantį gyvenimą Vilniuje. Per betarpiškus prisiminimus, dienoraščio ištraukas knygoje iškyla autorės motinos Genovaitės Paleckienės, tėvo Justo Paleckio portretai, pasakojama apie kitus šeimos narius ir jų draugus, kurių daugelis susieti su Lietuvos istorija.

 

 

Mūsų leidykla gavo Kalėdinių dovanų už šią šiltai parengtą spaudai knygą 

 

 

 

 

 

Išleista 2022 m. gruodį pakartotinai  

Stasio Bilio knyga „Lietuvos elektrifikavimas, antra dalis. Elektra Klaipėdos krašte. Apskričių centrų ir miestelių elektrinės“ 

 

Pratarmė

Knyga sudaryta iš dviejų dalių. Pirmojoje apžvelgiamas autoriaus nueitas gyvenimo kelias, bendravimas su žinomais, įdomiais žmonėmis. Antrojoje pateikiami autoriaus atliktų Lietuvos žurnalistikos istorijos tyrinėjimų rezultatai – analitinės publikacijos, įvairiu laiku paskelbtos žurnaluose „Gimtasai kraštas" bei „Tiltai" ir almanache „Žurnalistika".
Knygoje prisimenamas Antrasis pasaulinis karas, prasidėjęs autoriaus gimimo metais, patirti karo baisumai ir partizaninė kova Lietuvoje, pasakojama apie autoriaus pirmąsias mokyklas, mokslą Kauno politechnikume, universitetines studijas, darbą Lietuvos informacijos institute, žurnalo „Mokslas ir technika" redakcijoje, Vilniaus universiteto Žurnalistikos institute, Klaipėdos universitete. Daugiausia vietos skiriama susitikimams studijų, žurnalistinės, mokslinės bei pedagoginės veiklos metais su įdomiomis asmenybėmis – poetais Marcelijumi Martinaičiu ir Sigitu Geda, žurnalistais bei redaktoriais Antanu Kubiliumi, Povilu Sigitu Krivicku, Algimantu Valentinu Ind­riūnu, Romualdu Kalonaičiu, žurnalistu ir literatūrologu Viktoru Alek­na, žurnalistais ir pedagogais Genovaite Burneikiene, Virgilijumi Juoda­kiu, Skirmantu Valiuliu ir Žygintu Pečiuliu, žurnalistu ir politiniu veikėju Stasiu Šilingu (netiesiogiai).
Antrojoje knygos dalyje autorius, remdamasis istoriniu lyginamuoju, leidinių sisteminės analizės, publikacijų turinio analizės, interpretavimo ir kitais tyrimo metodais, nagrinėja Lietuvos pagrindinių tipų periodinius leidinius – laikraščius, savaitraščius, dienraščius, žurnalus, aptaria spaudos laisvės problemą įvairiais šalies gyvavimo laikotarpiais. Atskiros publikacijos skirtos visų tipų Lietuvos periodikos raidos istorijai, pirmųjų ir dabartinių kultūros žurnalų turinio ypatumams, lietuvių dienraščio atsiradimo ir plitimo aplinkybėms, Lietuvos partizanų leistų periodinių leidinių analizei, laisvos, nepriklausomos Lietuvos žiniasklaidos plėtrai per pastarąjį 30-metį, Lietuvos žurnalistų sąjungos veiklai tarpukario Lietuvoje.

 

 

 

 

 

 

 

 

Išleista 2022 m. rugsėjį

Genovaitės Burneikienės knyga „Lietuvių periodikos ištakos“

Žinomos spaudos tyrėjos monografija apie lietuvių spaudos ištakas. Skelbiamas tekstas, kurį autorės vyras Saulius Burneika rado po žmonos mirties jos kompiuteryje. Knygą iniciavo ir už savas lėšas išleido S. Burneika.

 

 

 

 

Išleista 2022 m. liepą   

Antano Račio knyga „Iš Stebeikių kaimo pakraštėlio“

 

Dalios Bukelienės sudaryta knyga skirta jos tėčiui – žymiam enciklopedininkui, vertėjui, žurnalistui Antanui Račiui atminti. Knygoje sudėti A. Račio prisiminimai bei po mirties rasti, niekur neskelbti jo eilėraščiai. Yra svarbiausių A. Račio gyvenimo datų ir išverstų knygų sąrašai. A. Račio gyvenimo kelią bei kūrybinį palikimą apžvelgia Vytautas Žeimantas ir dr. Algirdas Matulevičius. Knyga gausiai iliustruota.  

 

 

 

   

 

Išleista 2022 m. birželį  

Dailininkas Kazimieras Jackevičius pateikia savo tapybos kūrinius, kuriuos jis 2022 m. birželio mėn. pristatė Palangos Ramybės galerijoje.

Kazimiero Jackevičiaus kūryba skatina žiūrovus pajausti tapytoją įkvėpusias erdves, žadina jų vaizduotę, atskleidžia meno pažinimo procesą per skirtingo pavidalo semantinius ženklus.

 

 

 

 

 

Ruošiama spaudai. Autorei – 97!  

Gegužės mėnesį pradėjome ruošti spaudai naują Marijos Sereikienės atsiminimų knygą (dar be pavadinimo). Nuotraukoje (gegužės 6 dieną) matote knygos aptarimo įžanginį momentą. Autorei tik 97 metai. Prieš sudarydami knygos planą, knygą palaiminome taurele „Ararato“.

Ne tik palaiminimo, bet ir įamžinimo knygoje verti jos ranka rašyti, žodžiu diktuojami atsiminimai apie jaunystę, kurso draugus, profesiją, disertacijos ginimą ir t. t. Autorė trykšta jaunatviška energija, vaišina ne tik stalo vaišėmis, bet ir įsimintinų prisiminimų giedra energija.

Miela, kad Autorės prisiminimai išliks ne tik lapeliuose, bet ir Jos gyvenimo Knygoje.

Jeronimas Laucius, leidėjas 

 

 

 Rankraščio fragmentas

 

 

 

 

 

Išleista 2022 m. balandį  

Jono Jackevičius knyga „Laiko skeveldros“

 

Tai dešimtoji Lietuvos rašytojų sąjungos ir Lietuvos žurnalistų sąjungos nario, poeto Jono Jackevičiaus knyga, kurioje autorius skaitytojui pateikia keliolika savo pamąstymų iš buvusio prieš tris dešimtmečius laiko. Šie praeities tekstai gali būti suvokiami kaip etiudai, savotiškas koliažas, jungiantis praėjusio laiko pabiras. Kaip besikeistų laikas, kaip jis bekeistų mus pačius – tai yra mūsų intelektualaus mąstymo erdvė. 

 

Tarp laiko svarstyklių

Šios nedidelės knygutės pradžioje – įspūdžių nuotrupos, kurios buvo spaudoje prieš tris dešimtmečius.             

Noriu pateikti skaitytojui keliolika savo pamąstymų iš buvusio laiko, tačiau nepavyktų tai padaryti, nepriminus dabarties keistenybių.

Nejauku, kada pasaulis skyla, kunkuliuoja – vienur saulės kaitra, kitur – viesulas, arba tyla prieš audrą.  Baimė to, kas tyko slapčia, kartais panašus į virusą, kartais – į kokį nors liepsnojantį šviesulį kosmoso platybėse.

Galvoje – daugiau klausimų, negu atsakymų. Nuo jų pasislėpti – labai sunku. Sapnuoju, o pabudęs blaškausi, prisiminęs, kaip nyksta besikeičianti gamta ir serga žmonės. Statistika skelbia, kad per pusšimtį metų Lietuvoje nebuvo tiek daug mirčių ir taip sumažėjusio gimimų skaičiaus. Drauge su išmirštančia tauta nyksta miškai, nemokšiškai nualinama žemė.

Prieš pora dešimtmečių vienas iš mūsų solidžių istorikų susijungimą su Europa įvardijo kaip vertybę, palygindamas ją su krikštu viduramžiuose. Vėliau – kai kurie, besidžiaugiantieji emigracijos tempais, spaudoje tvirtino, kad emigrantai sugrįš ir padės savo tėvynei, įgavę vakarietiškos gyvensenos patirties. Šiandien jie tyli, nors turėtų muštis į krūtinę. Lietuva neteko maždaug milijono piliečių.

Tokios įvykių eigos nesitikėjo tie, kas atkūrė nepriklausomybę prieš trisdešimt metų.  Dabar kai kas mėgina įvertinti praeitį, tačiau keturiasdešimtmečiai vargu ar gali turėti adekvatų praeities ir ateities vaizdą. Norėčiau ironizuodamas pateikti keletą dabarties paradoksų, drauge savęs ir kitų klausdamas, kas per trisdešimt metų buvo ne taip, kas virto ryškiomis dabarties klaidomis.

Kas galėtų paaiškinti, kodėl, mažėjant aukštųjų mokyklų ir ugdymo įstaigų, viešoji erdvė mirga nuo galybės profesorių, mokslo daktarų ir daktarių? Niekados gyvenime nesu tiek daug jų sutikęs!

Uždaromos ligoninės, naikinamos ambulatorijos, o medicinos profesūra naujų savo pačių sugalvotų originalių gydymo būdų nepasiūlo, tik klusniai platina farmacijos rekomenduojamas gydymo schemas ir vaistus.

Vargstančių pensininkų minia po truputi keliauja į anapus, likimas nepagaili jų, kaip ir mūsų kunigų, kurie išmiršta nuo senatvės ir palieka tuščias bažnyčias ir bažnytėles. Likę jų kolegos nesuspėja aptarnauti savo parapijų, naujų kunigų seminarija paruošia per metus tik keletą, tuo tarpu vyskupų skaičius Lietuvoje auga!

Įdomu, ką apie šitas paraleles mano taip pat gausėjantis politologų kolektyvas? Kiek tų daktarų, profesorių ir vyskupų suka galvas, kaip gelbėti šiuo metu susipriešinusią ir savotiškai pasimetusią visuomenę?

Šiaip ar taip – visų mūsų ateitis – nauja karta.  Lietuvos jaunimo tarpe, deja, mažiausiai pagarbos tenka mokytojams. Didžiausi jaunų žmonių autoritetai yra elektroninės erdvės „influenceriai“ ir popkultūros „žvaigždės“. Pedagogai tuo tarpu, reikšdami pretenzijas sistemai, kalba tik apie būtinybę jiems didinti algas, neužsimindami apie esmines ugdymo sistemos klaidas ir biurokratiją mokyklose, kuri prismaugia juos pačius.

Visos tos chaotiškos mintys mane persekiojo bevartant senus laikraščius ir užrašus, kurie priminė tai, kas dirgino sąmonę beveik prieš trisdešimt metų. Atrodo, kad tada daugiau rašto žmonių jautė atsakomybę už savo krašto ateitį. Išliko spaudos puslapiai – elektroninė erdvė nebuvo užvaldžiusi vaizduotės ir proto.

Nepriklausomybės aušroje laikraščiuose egzistavo pastovios skiltys, kuriose randame kultūrinio gyvenimo apžvalgas, naujų kūrinių fragmentus, literatūrines aktualijas. Su dalimi tuo metu spausdintų savo miniatiūrų šioje knygelėje ir mėginu supažindinti šių dienų skaitytoją.

Nenorėčiau, kad  mano mintys apie dabartį būtų suprastos kaip neurotiko ir pesimisto kliedesys. Siekčiau, kad tai, kas  pateikta tarp  būto laiko konkretybių, primintų, kas buvo pražiopsota, kas leido atsidurti prieštaringame dabarties laike.

Į šiandien regimą pilną prieštaravimų laiką mes patekome nejučiomis. Regis, pražioplinome atgimimo kartos vertybių prasmes. Rizikuoju pateikti net ir naivius seno meto žvilgsnius į aplinką, manydamas, kad drauge su skaitytoju atrastume tai, ko nenorėtume pakartoti dabartyje. Tokie praeito laiko fragmentai nepretenduoja į sociologinių gelmių įžvalgas, bet galbūt leistų lyginti skirtingas įvairaus laiko „skeveldras“.

Šie praeities tekstai čia gali būti suvokiami kaip etiudai, savotiškas koliažas, jungiantis praėjusio laiko pabiras. Kaip besikeistų laikas, kaip jis bekeistų mus pačius – tai yra mūsų intelektualaus mąstymo erdvė.

 

Autorius

 

 

 

 

Išleista 2022 m. vasarį   

Dr. Ona Motiejūnaitė, dr. Gražina Palaitytė, dr. Rimantė Kondratienė 

ŽALIOSIOS EDUKACINĖS ERDVĖS VILNIAUS MOKYKLŲ APLINKOJE

 

Leidinį recenzavo dr. Regina Juodkaitė (VU botanikos sodas)

Leidinys parengtas Vilniaus kolegijai 2021 metais įgyvendinant Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės aplinkosauginio švietimo projektą „Vilniaus miesto savivaldybės švietimo įstaigų žaliųjų edukacinių erdvių konkursas“. Konkursą 2021 metais organizavo Vilniaus kolegijos Kraštotvarkos ir agroverslo technologijų katedra ir Vilniaus miesto savivaldybės Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus Aplinkos apsaugos ir želdinių tvarkymo poskyris. Leidinyje pateikiama informacija apie konkurse dalyvavusių įstaigų žaliąsias edukacines erdves, konkurso rezultatus ir idėjas žaliųjų edukacinių erdvių kūrimui bei naudojimui. Leidinys skirtas pedagogams, visiems žaliųjų edukacinių erdvių kūrėjams ir naudotojams.

 

Pratarmė

Šalyje spartėjant urbanizacijos procesams miesto visuomenė vis dažniau savo gyvenamojoje vietovėje pasigenda žalumos, žaliųjų miesto oazių, vandens telkinių, siekia pažinti ir saugoti biologinę įvairovę. Pastaraisiais metais, pasaulyje kilus pandemijai dėl koronaviruso (Covid 19), žalieji gyvenamosios vietos plotai žmonėms tapo itin reikšmingi. Mokyklų aplinkoje vis dažniau ugdymo procesas iš klasių perkeliamas į lauko edukacines erdves. Todėl vyksta sparti žaliųjų edukacinių erdvių plėtra mokyklų aplinkoje ir parkų, skverų, sodų teritorijose. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija inicijuoja Mokyklų edukacinių erdvių konkursą, kuris vyksta kas du metai. Šį konkursą organizuoja Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras. Vilniaus miesto savivaldybės Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus Aplinkos apsaugos ir želdinių tvarkymo poskyrio specialistai, siekdami ugdyti vilniečių gamtamokslinę kompetenciją, formuoti gyventojų tvaraus gyvenimo įgūdžius, padėti jiems pažinti ir saugoti gamtą, suprasti joje vykstančius procesus, rinktis aplinkai draugiškas veiklas, kas du metai organizuoja Vilniaus miesto įstaigų žaliųjų edukacinių erdvių konkursą. Vilniaus miesto savivaldybėje visuomenės aplinkosauginio švietimo projektų, žaliųjų edukacinių erdvių kūrimo ir naudojimo veiklas kuruoja Aplinkos apsaugos ir želdinių tvarkymo poskyrio ekologė, gamtos mokslų daktarė Ona Motiejūnaitė. Žaliųjų edukacinių erdvių konkursas yra ilgus metus vykdyto Įstaigų gražiausios aplinkos konkurso, įgavusio naują kokybę, tęsinys. 2019 metais kartu su asociacija „Žirmūnų bendruomenė“ buvo organizuotas konkursas „Vilniaus miesto savivaldybės įmonių ir įstaigų žalioji aplinka – aplinkosauginio švietimo erdvė“ (https://vilnius.lt/lt/aplinkosauga-ir-energetika/apdovanoti-konkurso-vilniaus-miesto-savivaldybes-imoniu-ir-istaigu-zalioji-aplinka-aplinkosauginio-svietimo-erdve-nugaletojai/) ir išleistas leidinys „Vilniaus miesto savivaldybės įmonių ir įstaigų žalioji aplinka – aplinkosauginio švietimo erdvė“, autorės – dr. Ona Motiejūnaitė, Rita Stulpinienė, recenzentė dr. Giedrė Kmitienė. 

2021 metais Vilniaus miesto savivaldybės švietimo įstaigų žaliųjų edukacinių erdvių konkurso organizavimą laimėjo Vilniaus kolegija (Kraštotvarkos ir agroverslo technologijų katedra, projekto vadovė doc. dr. Gražina Palaitytė). Konkursas organizuojamas 2021 m. birželio–lapkričio mėnesiais. Konkurso vertinimo komisija konkurse dalyvaujančias įstaigas vertino nuo liepos 1 d. iki spalio 30 d. Konkursas vyko keliais etapais. Pirmas etapas. Įstaigos, nutarusios dalyvauti konkurse, užpildo dalyvio anketas. Pagal duotas formas įsivertinamos savo įstaigos žaliosios edukacinės erdvės, aprašomos jose vykdomos ekologinio švietimo veiklos, informacija apie savo įstaigos žaliąsias edukacines erdves visuomenei pateikiama internetiniame puslapyje. Konkurso komisijos nariai vertino anketas, su edukacinėmis aplinkomis susipažino konkurso dalyvių interneto puslapiuose ir atrinko įstaigas, kurios dalyvaus antrame konkurso etape. Antrame etape vyko Žaliųjų edukacinių erdvių apžiūra. Konkurso vertinimo komisijos nariai vyko į atrinktas įstaigas, vertino edukacinių erdvių funkcionalumą, kūrybiškumą, metodų inovatyvumą, draugiškumą aplinkai, diskutavo su šių aplinkų kūrėjais ir naudotojais. Trečiame etape vyko konkurso rezultatų aptarimas, nugalėtojų išrinkimas. Vertinimo komisija konkurso dalyvių žaliąsias edukacines erdves pristatė visuomenei internete (https://vilnius.lt/lt/savivaldybe/aplinkosauga-ir-energetika/aplinkosauga/zaliosios-edukacines-erdves/). Apie ugdymo įstaigų įdomiausias, originaliausias, kūrybingai naudojamas vaikų ugdymuisi žaliąsias edukacines erdves bus sukurtas filmas. Konkurso baigiamasis etapas – konferencija, skirta pasidalinti žaliųjų edukacinių erdvių kūrimo ir naudojimo gerąja patirtimi, inovatyviomis idėjomis, konkurso dalyviams apdovanoti, pristatyti leidinį apie geriausiai tvarkomas ir kūrybingai naudojamas žaliąsias edukacines erdves Vilniaus miesto ugdymo įstaigų aplinkoje.

2021 metais konkurse aktyviai dalyvavo Vilniaus lopšeliai-darželiai. Jie yra lyderiai kuriant žaliąsias edukacines erdves Vilniaus ugdymo įstaigų aplinkoje. Žaliųjų edukacinių erdvių tematika labai įvairi. Populiariausios įvairių žolinių augalų erdvės (vaistiniai, prieskoniniai, aromatiniai, medingieji, etnografinių darželių, dekoratyviniai, pievų augalai ir pan.), medžiai, sodai ir daržai (ypač populiarios pakeltos lysvės), šiltnamio augalai. Ugdymo įstaigų teritorijose auga beržai, liepos, kaštonai, ąžuolai, eglės, pušys, šermukšniai, lazdynai, riešutmedžiai ir kiti medžiai bei krūmai. Pavasarį žavi žydinčios magnolijų ir sakurų alėjos. Galima aptikti ir „gyvąją iškaseną“, medį iš dinozaurų laikmečio, dar vadinamą ilgaamžiškumo, draugystės ar Gėtės medžiu – dviskiautį ginkmedį, kurio lapai vėduoklės formos. Daugumos įstaigų aplinkoje yra įvairiausių pojūčių (Kneipo) takų, vabzdžių viešbučių. Pastaruoju metu vabzdžių edukacinė erdvė tapo platesnė ir joje galima aptikti skruzdėlyną, voro namus su įvairiausiais voratinkliais, avilį ir bitininkystės reikmenis, „vikšrų darželį“, blakių kareivėlių „kareivines“, drugelių krūmą budlėją su drugelio vystymosi ciklu (stendas) ir kitas įdomybes. Nagrinėjant kompostavimo procesus iškilo poreikis susipažinti su sliekų gyvenimu – kuriama erdvė „Slieko laboratorija“. Dažnos paukščių, gyvūnų stebėjimo erdvės, kuriose gausu inkilų, galima aptikti „Ežio namus“ ar miško gyvūnus (tiksliau jų 3D maketus su QR kodais). Kiek retesnės grybų ir kerpių, negyvosios gamtos pažinimo erdvės. Tačiau jau galima aptikti „Akmenėlių rojų“, „Dirvožemio, oro, vandens tyrimo laboratoriją“, „Orų stotelę“, „Vaivorykštės tiltą“, „Kelių istorijos vieškelį“, „Purvynę“ ir kt. Ekosistemos pristatomos erdvėse „Pelkė“, „Smėlynai“, „Miškas“. Net kelmas ar nuvirtusio medžio kamienas knibždėte knibžda gyventojų, toks „daugiabutis“ objektas yra puiki vieta jauniesiems tyrėjams atlikti stebėjimus. Šiose erdvėse vaikai tyrinėja aplinką, piešia, kuria maketus, atlieka įvairias kūrybines užduotis, kūrybai naudoja gamtines medžiagas ir antrines žaliavas, mokosi rūšiuoti. Pedagogai yra parengę metodikas veikloms edukacinėse erdvėse, sukūrę edukacinių filmukų ir gamtos pažinimo žaidimų. Kai tokia gamtos objektais turtinga aplinka, ugdymo procese pedagogai tampa vaikų patarėjais, pagalbininkais. Vaikams suteikiama galimybė patiems ieškoti, atrasti, priimti sprendimus, planuoti, žaisti įsijaučiant į įvairius vaidmenis. Darželinukų tiriamoji veikla neapsiriboja lupų ar žiūronų, žaislų naudojimu, jie jau turi mikroskopo ir teleskopo naudojimo įgūdžių. Tai ypač džiugina, nes vaikai per pirmuosius kelerius gyvenimo metus būtinai turi pradėti ugdytis gamtojautą, elgesio gamtoje ir jos tyrimo įgūdžius, pagarbos ir rūpinimosi natūralia aplinka jausmą. Nuo jų priklausys kokie sprendimai susiję su aplinkos klausimais bus priimami ateityje. Kuo daugiau tokių savitų žaliųjų aplinkų, vaikų ugdymo sodų ir daržų sukursime, tuo didesnė viltis, jog po mūsų ateis kitaip mąstanti karta, keisis ir mūsų kasdienybė. Tai, kas pasiekia mažo vaiko širdelę, galop pasieks ir suformuos specialisto, valdininko aplinkai draugiškas, mokslu grįstas vertybines nuostatas. 

Vykstant žaliųjų edukacinių erdvių konkursui pedagogams buvo sudarytos sąlygos tobulinti bendrąsias ir dalykines kompetencijas žaliųjų edukacinių erdvių kūrimo srityje – organizuoti keturi seminarai. Vienas pirmųjų seminarų vyko VDU botanikos sode, kuriame pedagogai susipažino su edukacinių erdvių pavyzdžiais, augalų, tinkamų edukacinėms erdvėms, įvairove. Jurginų kolekcijoje susipažino su Lietuvos selekcininkų išvestomis jurginų veislėmis, gėrėjosi tulpmedžio, ginkmedžio lapų formomis ir spalvomis, puošmedžio vystančių lapų aromatu (vanilės kvapas, primenantis konditerijos gaminius). Susipažino su augalais, kurie mokslininkų manymu, buvo jau išnykę mūsų planetoje, žinomos tik jų fosilijos, tačiau apie 1943 metus Kinijoje buvo rasta tikroji metasekvoja (Metasequoia glyptostroboides), o paskutinė botaninė sensacija buvo kilniosios volemijos (Wollemia nobilis) suradimas Australijos miškuose. 

 

 

 

 

Išleista 2022 m. sausį  

Stasio Bilio knyga „Lietuvos elektrifikavimas, antra dalis. Elektra Klaipėdos krašte. Apskričių centrų ir miestelių elektrinės“