2020-04-10, Penktadienis
En   Ru  
Kūryba. Leidyba
Leidyklos vadovas-rašytojas
Noriu būti autorius
Kovo mėnesio knyga
Albumo terapija
DALINKIMĖS FORTŪNOS DOVANOMIS
S. Hinoharos sveikatingumo ir energingumo metodų pratybos
„Žinijos draugijos“ Pozityvistų klubas
I susitikimas. Pozityvumo energetikos klubas
Energetinė sveikatos akademija
Veikianti Minčių klinika
Energetinės RESTART pratybos
Kaip gydytis vaistažodžiais
Sveikatpinigių kursas
Energetiniai negatyvumo valymo kursai
Sukurk save. Egoterapija
Atjaunėjimo energetiniai kursai
Autohipnozė
Energetiniai seminarai 2020
Energetiniai seminarai dvyliktokams
Trečiojo amžiaus universitetai
Knygynėlis 2020
Plakatai
Aleksandras Alekseičikas... Dėl savęs, tavęs, nesvetimo
Neišeik iš gyvenimo
Žmogaus sauga
Atsargus – tai ir saugus
Visuomenės sveikatos centrams
Merams
Bendravimas su bibliotekomis
Vaikų darželių auklėtojoms, mokytojams
Naujienos. Renginiai. Skelbimai
Lietuvos rotariečiams
Mano kraštas. Bendraukime
Populiariausios knygos
Pokemon go prizai
Įdomiausi laiškai
Lietuvai pagražinti draugijos Vilniaus skyrius
Kontaktai
     
  KURIAMAS INTERNETINIS POZITYVUMO ENERGETIKOS KLUBAS (IPEK)
Pozityvumo energetikos klubas

 

I susitikimas

INTERNETINIO POZITYVUMO ENERGETIKOS KLUBO (IPEK) NARIAMS

  

PAGRINDINĖS NUOSTATOS 

·      Pozityvus mąstymas turi didesnę įtaką nei dieta ir gyvenimo būdas. Dr. D. Serapinas, genetikas

·      Suvokti, kad viską – ir nuotaiką (pozityvumą) – reikia užsidirbti.

·      Pozityvumas – tai  energija, tai dvasinė stiprybė, kuri įtakoja ir sėkmingumą, ir sveikatingumą, net grožį. Š. Latenjė

·      Žmogus teišnaudoja 10 procentų savo galimybių. Vadinasi, turimą energiją žmogus laiko uždarytą, tuo trukdo savo sėkmei ir sveikatai, o tai dar labiau menkina savivertę.

·      Lengviau likti nelaimingu, kaip įprasta, nei rizikuoti siekiant laimės. Montenis

·      Tu turi viską, ką turi patys laimingiausieji. Atrask tai. Naudokis tuo.

 

  

1 energetinis pratimas


Teorinis pagrindimas – Z. Froido teiginys:  „Pasąmonė neturi realybės indikatoriaus. Ji neatskiria tiesos nuo emociškai nuspalvintų minčių, elgsenų, išminės, net melo.

Šį Z. Froido atradimą galite interpretuoti ir norėdami greičiau  pasveikti, ir žadindami savo kūrybines jėgas, ir įveikdami savo negatyvias nuostatas, su pasąmonės pagalba siekdami  norimo rezultato. Tą metodą jau seniai taikau vesdamas individualias energetines pratybas,  apie tai nuolat kalbėsime sekančiuose Klubo susitikimuose.

Pradėkime nuo paprasčiausio  energetinio pratimo – „Energetinis vaikščiojimas“. Pirmiausia pabandykite nieko negalvodami pavaikščioti  po kambarį. Eidami pradėkite vertinti savo emocinį būvį.

Kaip jūs einate? Vos keldami kojas? Susikūprinę? Nejausdami savęs? Jūsų eisenos emocinius signalus priima pasąmonė, tai įtvirtina sąmonėje. Jūsų pasyvi ar net neigiama energetika ne tik nepadeda būti darbščiam, energingam, nepadeda įveikti kūno bei sielos negalavimus, bet dar ir stumia į priešingą jūsų tikslui pusę.

Sustokite.  Dabar atradote, kad per ilgai nesinaudojote savo turima energetika, savyje  slopinote savo galimybes.

Iš naujo pereikite per kambarį. Dabar jau energetiškai. Ženkite tvirtu, savimi pasitikinčiu žingsniu. Eikite kaip karalius, kaip generolas, kaip per paradą. Eikite kaip į džiaugsmingą pasimatymą, kaip atsiimti likimo dovanos. Pasąmonė jums suteiks Napoleono, Kleopatros, Apolono atitinkamą energetinį, emocinį, sveikatingumo lygį, pakels jūsų žvilgsnį nuo grindų iki dangaus.  Argi jums tai nepriklauso?

Kuo  labiau žavėdamiesi vaikščiosite, tuo labiau sužavėsite kitus, tuo lengviau užkariausite mylimųjų širdis, tuo greičiau kilsite karjeros laiptais, tuo mažiau reikės vaistų, tuo lengviau atsikratysite priklausomybių kompleksų, būsite sveiki ir laimingi.

Belieka padėkoti Z. Froidui kad tapote Klubo nariu. O svarbiausia padėkokite sau.

 

Iki sekančio internetinio susitikimo mūsų Klube. Klubo nariai gali kas dieną nuo 17 iki 18 valandos man paskambinti tel. 00370 687 75147. Laukiu ir Jūsų pasiūlymų.

 

Šis IPEK skyrius bus pildomas reguliariai. Čia galite lankytis net ir nesulaukę mano laiško. Kvieskite į Klubą savo artimuosius, draugus. Tuo padėsite jiems, tuo daugiau turėsite bendraminčių, tuo mažiau jus veiks kitų negatyvumas, tuo lengviau pasikrausite pozityvumo energija.

 

 

P. S. Daug pozityvios informacijos galite rasti  visuose mūsų svetainės skyreliuose, šį kartą ypač tiktų skyrelis „Sveikatpinigių kursas“. Apsilankikyte mano ir Pozityvistų klubo Feisbuke.

 

Linkėdamas naujų energetinių pokyčių –  

Jeronimas Laucius, 

 

rašytojas pozityvistas, pozityvumo energetikos lektorius  

 

 

 

 

INTERNETINIS POZITYVUMO ENERGETIKOS KLUBAS  (IPEK)
 

Šiuo karantininiu metu ypatingai yra svarbu ne tik išlaikyti dvasinę pusiausvyrą, bet ir nuolat stiprinti savo vidinę energetiką, susikurti emocinį skydą iš visų pusių žmogų puolančiai negatyviai informacijai, atrasti ir pasikrauti pozityvumo gyvenimiškąja energija, ja stiprinti savo dvasinį bei fizinį imunitetą, gyventi maksimaliai žmogiškai prasmingą gyvenimą.

Lietuvos „Žinijos“ draugijoje nuo 2013 metų veikia mano įkurtas Pozityvistų klubas. Kartu su dr. VU docentu Artūru Bautrėnu mes Klubo veiklos nenutraukdavome net vasaromis.

Jau bemaž 10 metų vedu individualius užsiėmimus, energetinius pozityvumo seminarus bendruomenėse, Trečiojo amžiaus universitetuose, Rotary klubuose, mielai bendraujame su Vilniaus Bočiais, senjorais ir k. t.

Tokie energetiniai susitikimai dabar tapo dar aktualesni, reikalingesni, tačiau, savaime suprantama, šiuo metu nei seminarų, nei įprastų individualių energetinių pokalbių vesti nebeįmanoma, o saviizoliacijoje  esantiems žmonėms ne tik greičiau išsikrauna vidinės energetikos „akumuliatoriai“, bet visiems reikia gauti dar ir papildomos energijos bendravimui, negatyvios aplinkos poveikio kompensavimui. Todėl, sulaukus tokių pasiūlymų, man  ir kilo mintis  įkurti Internetinį Pozityvumo energetikos klubą.

Kadangi šiuo metu ypatingai svarbios dvasinės sveikatos, žmogaus energetinių galimybių paieškos temos, tai Klube joms ir skirsime pirmaeilį dėmesį.

Su Klubo nariais nagrinėsime tuos energetinius principus, kurie buvo ypatingai veiksmingi individualių pokalbių bei pratybų dalyviams. Tai analitiniai pokalbiai apie sveikatingumo energijos paieškas savyje: „Minčių sveikatingumo energetika“, „Energetinės sveikatos jėga“, „Leidimas pasveikti“, „Emociniai bei loginiai skydai“, „Vaistažodžių terapija“ ir k. t.

Dabar toks laikas, kad energijos, dvasinės bei fizinės stiprybės reikia ieškoti, atrasti ir naudotis visais įmanomais būdais. Todėl su Klubo nariais pasidalinsiu ir tais energetiniais metodais, kuriuos, susargdinęs ir ilgai ieškojęs, atradau sau, kaip be vaistų (kurie mažai ir tepadėjo) sustiprinti širdį, visą savo energetinį potencialą, taip pat dalinsiuosi metodais, kurie labiausiai padėjo mano individualių pokalbių-seminarų dalyviams: „Kaip pasikrauti  gamtos energija“, „Nakties terapija“ (Naktis – dienos ligų slaugytoja ir gydytoja). Ypač plati ir veiksminga tema, kurią atrasti man padėjo N. Tesla ir A. Einšteino mintys – „Kaip pasinaudoti Dangaus energetika“ (Dangus – tai Visatos šventovė, dalinanti savo dovanas, priimanti mūsų maldas, teikianti palaiminimą ir meilę Gyvenimui) ir k. t.

 

Norint tapti Klubo nariu, tereikia į el. paštą JeronimasL@gmail.com  parašyti žinutę, kad norite būti Klubo nariu. Jūsų noras  yra įrodymas, kad jūs esate pasiruošę keistis, kad norite ir galite priimti energetines naujoves (kuriomis kiti sąmoningai ar intuityviai naudojasi jau nuo senų laikų), kad nesate apribotas stereotipais. 

Susirinkus bent 30–50 dalyviams, bus pradedami siųsti į jūsų el. p. energetiniai principai, jų komentarai, pagal kuriuos jūs lengviau galėsite stiprinti savo energetinį sveikatingumą.

Mūsų tikslas, kad rūpimasis savo sveikatingumo energetika taptų toks pat kasdienis, kaip prausimasis ar rytinė mankšta. Skirtumas galėtų būti tik toks, kad energetiniai užsiėmimai būtų jums tokie pat malonūs, kaip kavos gėrimas, kaip ryto pasveikinimas, kaip dovanos (kurią patys ir užsidirbote) gavimas. Iš tiesų,

argi ne malonu būti aktyviu savo dvasinės, emocinės bei fizinės sveikatos globėju, kas dieną atrasti naujas savo vidines galimybes?

Norintys pasitikslinti apie energetinių principų naudojimąsi, pasitarti, kaip veiksmingiau jais pasinaudoti, pasikalbėti kitais rūpimais klausimais, Klubo nariai gali kasdien nuo 17 iki 18 valandos man paskambinti tel. 00370 687 75147.

 

P. S. Daug pozityvios informacijos galite rasti  visuose mūsų svetainės skyreliuose, taip pat mano Feisbuke.

 

Linkėdamas dvasinės stiprybės, sveikatingumo energetikos – 

Jeronimas Laucius,  

rašytojas pozityvistas, pozityvumo energetikos lektorius  

 

 

 

 

ŽODŽIO LEMTIS

– Aš daugiau tokio gyvenimo nenoriu, – pavargusi nuo nesėkmių ir vargų garsiai ištarė ji dangui ir sau.

Nugirdęs tik savo vardą, Daugiau ėmė vykdyti lemties jam paskirtą misiją.

Ją iš karto aplankė daugiau minčių, gimė daugiau svajonių, atsirado daugiau draugų.

Siela pajuto daugiau taip reikalingos jai ramybės.

Akys matė daugiau dangaus.

Dangus siuntė daugiau gyvenimo meilės ir šviesos.

Kiekvienas žodis turi savo likimą.

Kiekvienas žodis gali būti Tavo likimu.

 

 

ŽIBINTININKAS

Miestas jo laukdavo kaip saulėtekio.

Jis išeidavo iš namų ir lėtai žingsniuodavo iš gatvės į gatvę, kol nelikdavo jo neaplankyto nei vieno skersgatvio, nei vieno kiemo.

Žibintininkas – tą vardą žinojo ir didelis, ir mažas – ką besutikęs pažvelgdavo sutiktajam į akis ir, nepamatęs jose žiburėlio, savo žvilgsniu jį uždegdavo.

Nušvisdavo ne tik žmonių akys, ne tik jų veidai, bet ir pati gatvė, o kai jis apeidavo visą miestą, nušvisdavo ir dangus.

Tačiau, kai žmonės pasinerdavo į darbus, užsidarydavo namuose, kažkas jų žvilgsnių šviesas užgesindavo ir vėl aptemdavo miestas, nebelikdavo dangaus.

Tik tamsa.

Žmonės vėl laukdavo Žibintininko kaip saulėtekio.

Ir sulaukdavo.

Taip būtų tęsęsi iki šiolei, bet Žibintininkas vis labiau pavargdavo, jam vis sunkiau sekėsi atlikti savo darbą.

Kai jau visai nebegalėjo išeiti iš namų, jis uždegė savo šviesųjį žiburėlį danguje, kad žmonės nuo jo galėtų užsidegti savo akių žiburėlius.

Tas žiburėlis negesta iki šiolei.

Tereikia, ištarus Žibintininko vardą, įdėmiai jo paieškoti danguje.

Žibintininko vardas, jo gyvenimas, jo paslaptis – tas pats žodis – Žibintininkas.

Tavo Žibintininkas.

 

   

IŠGYDYTAS LAIKAS

Nuolat susirūpinęs užgulusiomis bėdomis jis nepastebėdavo sutiktų draugų, pažįstamų, praeidavo pro juos net nepasisveikinęs.

Ir jie ėmė su juo nesisveikinti.

Niekas nors retsykiais nebesustodavo paklausti, kaip gyveni.

Kartą susirgęs labai nustebo ir nuliūdo, kad niekas jo ir neaplankė, neatėjo paguosti, padėti.

Sveikdamas suprato kodėl ir laikas jam buvo toks svetimas, neguodžiantis, niekuo nepadedantis atrasti gyvenimo draugystės, neteikiantis meilės.

Dabar jis jau kas rytą sveikindavosi su aušra, su ateinančia nauja diena, su kiekviena gyva gyvenimo akimirka.

Pasveiko ir jis, ir jo gyvenimo laikas.

 

 

PALAUKITE – TEGUL PASIVEJA

Kai žmonės ėmė labai skubėti, lenktyniauti vieni su kitais, jų sielos, per amžius nežinodamos tokio tempo, nebespėjo paskui juos, ėmė atsilikinėti.

Netekusios savo namų, atsilikusios sielos dar kurį laiką bandydavo vytis nežinia kur nuskubėjusius žmones, bet greitai pavargdavo, visa siela pajausdavo, kad, nežiūrint pastangų, jos tolsta vis labiau ir labiau.

Žmonės, likę be sielų, kurį laiką to net nepastebėdavo.

Jie buvo taip užsiėmę lenktynėmis su kitais, su laiku, su savimi, kad pagalvoti apie kažkokias tai sielas nelikdavo to paties laiko, su kurio nesėkmingai lenktyniavo.

Laikas, nieko nežinodamas apie lenktynes, kaip visada ėjo savo laiku, dalindavo karališkas laiko dovanas tik einantiems kartu.

Kaip bebūtų užsiėmę besieliai žmonės, jie negalėdavo nepajusti užgriuvusių vargų, negalėdavo nesuprasti, kad gyvenimas tampa ne visai gyvenimas, kad ir jie patys tarsi jau ne visai žmonės.

Juk tik sielos pastebi ryto aušras, tik jos mato ne tik akis, bet ir žvilgsnius, tik jos apdovanoja žmogų visų nematomų pasaulių dovanomis, be kurių ir didžiausias turtuolis tėra apgailėtinas žemės vargšas.

Iš to vargingo gyvenimo pabėgdavo tik tie, kurie pagauti netikėto jausmo ar sustabdyti ligos sustodavo, lyg kažko laukdami apsidairydavo, širdimi pajusdavo, kad gyvenimas – tai ne tik bėgimo takas.

Laimingiausieji sulaukdavo ir toliausiai atsilikusių sielų, kurios, pasiilgusios namų, dar jaukiau juos puošdavo.

 

 

JEI PRISIMINSI

Žirgas reikalingas raiteliui.

Upė reikalinga vandens tėkmei.

Vanduo reikalingas gyvybei.

Taurė reikalinga vynui.

Dangus reikalingas žvaigždėms.

Saulė reikalinga šviesai ir žmogui...

Ir tik žmogus reikalingas ne tik visiems, bet ir pats sau.

 

 

PALAIMINK SAVE

Kai viskas nutyla, kai mintimis, siela įžengi į tylą

Tu jauti, kaip Dangus, Žemė,

Viskas, kas matoma ir nematoma

Laimina gyvenimą.

Gyvenimas ir iš tavęs laukia to paties.

Palaimink save.

Palaimink save.

 

 

Sutaikau ir nesutaikomus
Įtemptas gyvenimo tempas, nuolatiniai rūpesčiai alina dvasinę, emocinę žmogaus energiją, daro žmogų jautrų kitų asmenų veiksmams, elgesiui, žodžiams. Todėl kartais ir artimi, bet greit įsižeidžiantys  žmonės, nebesuvaldydami savo emocijų, tampa nebesugebančiais bendrauti, lieka net nesugyvenamais priešais. Neretai būna, kad abi pusės norėtų vėl gyventi taikingai, bet negali peržengti įsigyvenusio širdyje pykčio barjero.

Pyktis – tai mūsų paklydusi, todėl ir  nevaldoma energija. Kuo didesnis pyktis, tuo didesnė mumyse susikaupusi energija, kurią galime ir turime konvertuoti į gražų savo asmeninį gyvenimą, į tarpusavio bendravimą teikiančią jėgą.

Aš esu rašytojas pozityvistas, egoterapinių ir psichoterapinių knygų (Jei Tau sunku, Tu vienintelis gali, Pats atsisveikinu su depresija ir kt.) autorius, Lietuvos „Žinijos" draugijos Pozityvistų klubo steigėjas ir lektorius.  

Jau eilę metų vesdamas individualius pokalbius-seminarus įsitikinau, kad kartais pakanka net vieno tokio individualaus seminaro, kad žmonės, tapę nesutaikomais, gali vėl nuoširdžiai bendrauti, kurti bendrą gyvenimą, saugoti savo ir artimųjų sveikatą, kurią pyktis, nesantaika gadina labiau nei bet kurie kiti faktoriai.

Pokalbio-seminaro ir metodinės literatūros kaina 42 Eur. Apmokėjimas pagal sąskaitą-faktūrą.

Kontaktai: el. p. JeronimasL@gmail.com, tel. 8 687 75147

 


 

 

SUSITAIKAU, KAD ATRASČIAU NAUJŲ GALIMYBIŲ 

Albinas iš Panevėžio rašo: „Aš negaliu susitaikyti su tuo, kad tapau antros grupės invalidu, kad turėjau pakeisti darbą, kad praradau daug draugų. Protu suprantu, kad nieko nepakeisi, kad yra teisūs tie, kurie man pataria susitaikyti, nesinervuoti, bet širdimi to padaryti negaliu. Gal jūs galite ką patarti?"

Tokių nusiskundimų, padejavimų man tenka nuolat išgirsti seminarų, individualių pokalbių metu. Susitaikyti  pataria su ligomis, nesėkmėmis, praradimais, išdavystėmis. Tokius patarimus duoda gydytojai, psichologai, draugai, artimieji. Tokius patarimus duoti lengva, taip „patarinėti" gali bet kas, dažnai jie sakomi visai neįsigilinus į žmogaus problemas, į jo išgyvenimus. Taip atsitinka ir dėl mūsų nuolatinio skubėjimo, dėl abejingumo, kartais dėl nenoro padėti ar dėl nežinojimo.

Bendraujant su savo klausytojais, analizuojant jų gyvenimiškas situacijas susidarė ištisa susitaikymo terapijos sistema, kurios esmė yra nuolatinis kiekvienos situacijos analizavimas, ieškojimas susitaikant su esamu atrasti naujų galimybių. Pagrindinė konsultuojančių, patarinėjančių ir paties žmogaus, bandančio susitaikyti su gyvenimo probleminiais sunkumais, klaida yra ta, kad susitaikymas siūlomas ir priimamas kaip nuolankumas, kaip neišvengiamybė, kurią dabar, kaip kokią sunkenybę, teks nešioti visą gyvenimą.

Tai pasyvus susitaikymas, tai susitaikymas pagal principą „kaip yra, taip ir tebūnie". Vadinasi, žmogui telieka kukliai nulenkti galvą ir priimti visus vargus, visas kančias kaip likimo duotybę ir vargti, kentėti. Šiuo principu dažnai naudojasi tie, kurie varguose, kentėjimuose mato kažkokią likimo bausmę, kurią kentėdami tarsi vykdo „slaptą" lemties užduotį. Šis principas tinka ir tinginiams, nes jis nereikalauja jokios veiklos, jokių dvasinių ir fizinių pastangų. Taip lemta...

Aš, kaip pozityvistas, visiems patariu aktyviai bendrauti su savo likimu, priimti jį kaip gyvenimo užduotį, kurią jis siūlo išspręsti, kad gautum sau geriausią rezultatą. Tai ir yra aktyvaus susitaikymo principas.

Naudodamasis šiuo principu žmogus pirmiausia analizuoja susidariusią situaciją, bando surasti nesėkmės, nusivylimo priežastis, tai suvokdamas ima ieškoti visų galimybių gerinti tą situaciją, atrasti joje net teigiamybių. Juk ne veltui sakoma, kad nėra padėties be išeities. Šitą dėsnį reikia priimti kaip laimės  ieškotojo vėliavą, su kuria drąsiai (ir linksmai) eiti, žygiuoti į naujų atradimų paieškos erdves.

Aktyvaus susitaikymo principas padeda atskleisti turimus žmogaus dvasinės ir fizinės energijos resursus, kurių dažnai nepanaudojame, apie kurių egzistavimą kartais net nesusimąstome. Ta nesėkmės situacija ir yra gera proga giliau pažinti save, kad pažinus galėtum įveikti ir visus gyvenimo išbandymus, kad pasijaustum tvirtesnis, savarankiškesnis ir laimingesnis.

Kartais gali padėti ir filosofinis susitaikymo principas, kurį taikydamas žmogus save sutapatina su tais, kurie įveikė didžiausius gyvenimo sunkumus, išėjo laimėtojais iš pačių sudėtingiausių situacijų. Jie vadovaujasi paprastu, bet labai veiksmingu principu: „jei tai gali kiti, vadinasi, galėsiu ir aš".  O motyvacija yra konkreti – tai pasiekęs aš būsiu laimingesnis, stipresnis, sveikesnis. Ta mintis stiprina dvasią, teikia jėgų veiksmingiems bandymams, veda į gyvenimo pergales.

Daugelis mūsų yra girdėję, skaitę apie jūroje išgyvenusius keliasdešimt dienų be maisto ir vandens, bet nepraradusius vilties išsigelbėti, apie praradusį regėjimą dailininką, kuris nesusitaikė su savo negalia, bet išmoko jausti spalvas, piešė, rengė parodas, pasak jo paties, kartais mėnesiais pamiršdavo esąs neregys...

Tačiau kokia nauda skaityti, pavyzdžiui, straipsnį apie aštuoniasdešimtmetę senutę, kuri ketvirtos stadijos vėžį, gydytojų paskelbtą kaip neišgydomą, išsigydė savo valios, minčių energijos, dideliu noru dar pagyventi, jei apie tai perskaitome kaip kokią pasaką ar išskirtinai laimingą atsitikimą. Tą straipsnį apie pasveikimą aš turiu, kartais jį perskaitau seminarų ar individualių pokalbių metu, tačiau retai kas iš sergančiųjų prašo jį nukopijuoti, „užsidega" noru aktyviai prisidėti prie savo paties pasveikimo, naudotis minčių terapijos, apie kurią šventai tikėdamas pasakoju, galia.

Taikydamas pats sau aktyvaus susitaikymo principą, aš ištvėriau visas ekonominių ir dvasinių krizių, knygų neskaitymo, kūrybos devalvavimo permainas, jau daugiau nei ketvirtis amžiaus išlaikau „Trijų žvaigždučių" leidyklą, leidžiu savo ir kitų atėjusių į leidyklą žmonių knygas.

Kaip ir užprogramuota aktyvaus susitaikymo principuose, nesėkmėse ieškau naujų galimybių. Kadangi knygynai daugumoje tapo uždari „svetimoms" leidykloms, aš ėmiau vesti seminarus pozityvumo energetikos, dvasinės stiprybės temomis. Seminarų klausytojai tapo ir mano naujieji knygų, kuriose tęsiu pozityvumo energetikos temą, skaitytojai.

Norintiems gilintis į konkrečias dvasinės stiprybės  problemas vedu individualius pokalbius-seminarus. Taip aš ne tik įsigyju daug naujų draugų, bet taip vyksta ir pasidalinimas mūsų gyvenimo patirtimi, atrandami nauji energetiniai principai.

Jei būčiau, kaip daugelis leidėjų, susitaikęs su kūrybiniais realizavimo, materialiniais sunkumais, nebūčiau išlaikęs leidyklos, nebūčiau įkūręs Pozityvistų klubo, neturėčiau tiek daug draugų, kuriems padėjau išleisti savo knygas, pozityvumo energetikos pagalba  išspręsti dvasinės stiprybės, žmogiškų problemų klausimus...

Žodyje susitaikymas slypi daug variantų. Svarbiausia – išvengti pasyvaus susitaikymo, kurį dažnai pasiūlo skubantys, užsiėmę savais rūpesčiais „gelbėtojai" pavojų. Susitaikymas su realybės iššūkiais, net su didžiausiomis asmeninėmis problemomis – tai naujo pagrindas, ant kurio gali būti statomas naujas gyvenimo rūmas, tiesiami nauji gyvenimo keliai.

 

 

 

 

APIE KARUS 

Vieni kariavo Į Pietus.

Kiti kariavo Į Šiaurę.

Visi kariavo įnirtingai, negailėdami jėgų.

Pagaliau, kaip ir kiekvienas karas, taip ir šis, baigėsi.

Tuomet, kaip ir visada, beliko suskaičiuoti gyvus praradimus...

Karai nuolat vyksta ne tik Į Pietus, ne tik Į Šiaurę, bet ir Į Širdį, Į Kaimyną.

Karai, kaip kokia užkrečiama liga, įplieskia nesantaiką ir tarp artimiausių žmonių.

Todėl apie karus, o ypač, kaip greičiau pasiekti taiką, žinoti visiems verta.


P.S. Kad buvusieji mylimieji, artimieji netaptų nesutaikomais priešais, jiems skiriu individualius seminarus.

 

 

 

 

GYVENIMAS UŽ RAUDONŲJŲ LINIJŲ

Kaip žinia, raudonoji linija ženklina tą ribą, kurios peržengti nevalia. Ją peržengus patenkama į svetimą teritoriją, o tai laikoma teisių pažeidimu, už tai gresia baudomis, sankcijomis.

Tos raudonosios linijos gali ženklinti ne tik sklypų, gatvių ribas, jos egzistuoja ir dvasinėje erdvėje.                

Nesilaikant normų, viršinant dvasinio sveikatingumo ribas žmogus pats save nusibaudžia įvairiomis baudomis, nesėkmėmis, dvasinėmis bei fizinėmis ligomis, kurių dydis būtent ir priklauso nuo to, kiek tų ribų, raudonųjų linijų jis peržengia.

Sakoma, kad jei žmogus sveikas, bet nesijaučia laimingas, vadinasi, jis yra jau nesveikas. Kitaip pasakius, jis jau peržengė pirmąją raudonąją laimingo gyvenimo liniją. Kaip bebūtų keista ir gaila, bet tą liniją yra paržengę net didžioji dalis žmonių. Būdami sveiki, turėdami duonos, stogą virš galvos žmonės tai nevertina, nejaučia tai turį, tuo save liūdina, vargina. O liūdnas žmogus silpnina  savo gyvenimo energiją, be kurios sunku siekti bet kokių pergalių tiek profesinėje, tiek kitose srityse.

Kuo ilgiau žmogus gyvena už tos pirmosios raudonosios linijos, tuo tiesesnis kelias, kuris veda už sekančios linijos, ten, kur jau pasitinka gilesnio liūdesio, tamsesnio abejingumo depresinės mintys, vis didėjantis neveiklumas, atsiribojimas nuo pasaulio, nuo problemų, kurios nuo to tik didėja. Teigiama, kad bemaž pusę europiečių turi  psichinių nukrypimų, ir tik dalis tų žmonių tai suvokia - skaitydami knygas, lankydami energetinius seminarus bando ieškoti, kartais jau ir su psichologų pagalba, kelio atgal į dvasinę sveikatą.

Kita dalis iš inercijos žengia per kitas raudonąsias linijas, kurių kiekviena iš žmogaus dvasinės energijos pasiima savo dalį, kol jis netenka jokio noro užsiimti bet kokia veikla, mąstyti, vertinti, dirbti su savimi, kad galėtų vėl pasikrauti gyvenimo energija.

Jau eilę metų lankydamas žinomo gydytojo psichoterapeuto Aleksandro Alekseičiko vedamas psichoterapines grupes (Vasaros 5 ligoninėje), aprašydamas ligonių sveikimo istorijas, įsitikinau, kaip yra svarbu paties žmogaus aktyvumas, dėmesingumas sau, savo jausmams, jų analizavimui ieškant savyje dvasinės stiprybės energijos, tikint savo galimybėmis.

Deja, vesdamas energetinius seminarus pastebiu keistai stabiliai mažėjantį rūpestį savo dvasine energetika, didėjantį tingumą rūpintis savimi, nes dalis buvusiųjų nuolatinių mano klausytojų nutilę, peržengę tas raudonąsias linijas, už kurių baigiasi noras būti laimingais, tą gyvenimo laimę pašaukiant savo jausmais, savo energija. Tegul tai kompensuoja antidepresantai, raminantys vaistai, ekstrasensai...

Tačiau tie, kurie mane kviečia vesti energetinius seminarus, suteikia vis naujos energijos ir tikėjimo, kad dar bent 10 metų mūsuose išliks pozityvumo energijos poreikis, išliks norinčių ir galinčių ja pasinaudoti.

Šiais metais kartu su kitomis energetinėmis temomis dalinsiuosi visame pasaulyje žinomo japonų gydytojo S. Hinoharos atrastais sveikatingumo ir energingumo metodais.

S. Hinohara  išgyvenęs 105 metus ir visą laiką dirbęs, sukūrė ypatingą energetinės sveikatos išsaugojimo ir generavimo metodiką. Tos metodikos ypatingumas yra tas, kad ji nereikalauja iš nei didelių emocinių, nei protinių pastangų, bet generuoja stiprią pasąmoninę energiją, suteikiančią žmogui sveikatingumo, energingumo, jaunatviškumo galią.

Ši metodika, kurią, kartu su A. Alekseičiko, Z. Froido, Š. Latenjė metodais, energetiškai pritaikiau prie mūsų laikmečio ir gyvenimo sąlygų, ypatinga ir tuo, kad nereikalauja iš žmogaus ir didelių laiko sąnaudų. Kartą įsisavinus seminarų ar pratybų metu, viską galima atlikinėti vaikščiojant, vairuojant automobilį, pusryčiaujant, miegant, net nieko neveikiant. Tai ypač aktualu esant dideliam gyvenimo tempui, kuris iš Japonijos jau apsigyveno ir tarp mūsų.

Pagrindinės seminarų temos: ENERGETINIAI VEKTORIAI, MINČIŲ ENERGIJA, ENERGETINĖ MANKŠTA, ENERGETINIAI KODAI, ENERGETINIS MIEGAS, ENERGETINIS VAISTŲ GĖRIMAS, MINČIŲ TERAPIJA, ENERGETINĖ SAVIVERTĖ, ENERGETINĖ AISTRA. Pagal šias temas galite maždaug įsivaizduoti apie ką diskutuojame seminaruose, kaip su nauja energija apsisaugoti, kad netektų peržengti nei vienos raudonosios linijos, kad pasijaustume kaip ir S. Hinohara sėkmingais, energingais ir mylinčiais tą vienintelį turimą gyvenimą. Pagal tą metodiką vedu ir individualias pratybas, apie kurias plačiau galite pasiskaityti mūsų internetinėje svetainėje www.tryszvaigzdutes.lt.

Mane ypač sužavėjo S. Hinoharos mintys, kad energija žmogui suteikia ne maistas ar miegas, o linksmybės, kad visi turime dalintis žiniomis, kad norint mėgautis gyvenimu, kiekviena diena turi būti užpildyta darbu, mokymusi, susitikimais. Daktaras Sh. Hinohara kasmet skaitydavo maždaug 150 paskaitų. Beje, skaitydamas paskaitas jis dažniausiai stovėdavo, o viena paskaita trukdavo maždaug 90 minučių),

Aš net nežinodamas šių daktaro S. Hinoharos minčių, jau seniai vedu seminarus tokia energetinio pozityvumo dvasia, tuos energetinius principus taikau ir sau pačiam, turėdamas 74 metus (kiek dar daug iki 105!) net negalvoju apie jau priklausantį man „poilsį",  atrandu vis naujos energijos, dalinuosi tuo su savo klausytojais ir skaitytojais.

 

Linkėdamas visapusiškos gerovės –
Jeronimas Laucius, rašytojas, lektorius, leidyklos „Trys žvaigždutės" vadovas

 

 


 

Jums spausdiname ir naujausius vaistažodžius

 

PALAIMINTIEJI SAVIMI

Tu skubi. Kiti, kaip įprasta, norėdami tave aplenkti, skuba dar labiau.

Jūs tik prasilenkiate, bet jau nebesusitinkate.

Nebėra laiko susitikimams, pokalbiams, juo labiau vieni kitų palaiminimui.

Žmogus be palaiminimo, kaip augalai, sodai, medžiai be vandens, skursta, vargsta, serga.

Nevark. Sustok ir palaimink pats save.

Pirmiausia palaimink tą akimirką, kad nustojai bėgti, kad sustojai.

Palaimink Laiką – savo Gyvenimo laiką.

Palaimink savo darbus – tuomet jie bus ir svarbūs, dideli, nes palaiminti.

Būk palaimintas savimi.

Pajausk viso, kas gyva, palaiminimą.


GYVENIMO MALDA

Kada prasideda malda?

Ar ji prasideda tik peržengus šventyklos slenkstį?

Ar baigiasi kartu su žodžiu amen?

Ar iš širdies tariami žodžiai myliu, laukiu, ateinu neturi maldos jausmo ir galios?

Argi ne širdies malda padeda jai nenustoti plakus per visą gyvenimą, nepavargti, kai, rodos, prislėgti sunkumų, mes visai jau nebeturime jėgų?

O gal jos kiekvienas tvinksnis ir yra širdies atsidėkojimas už žmogaus nepabaigiamą Gyvenimo maldą.

Argi be maldos žemė pasidabintų tokiais gyvybingais žaliais rūbais, saugotų gyvenimus ir tų, kurie jos pačios nesaugo?

Ir žvaigždės – tos dangaus žvakutės – užgęsta kiekvienam nuo jo apsunkusio žvilgsnio, prilenkto prie kojų tako. Užgęsta kiekvienam, nebešviečiančiam savo vidine šviesa, bet nuo pirmo maldos žodžio žmogus vėl apdovanojamas visa dangaus grožybe bei didybe.

Gyvenimo malda niekada negali nutrūkti. O jei ji kažkam baigiasi, prasideda negyvenimas - skundai dangui, priekaištai žemei, nemeilė sau ir visiems kitiems.

Malda gyventi, malda mylėti, mylėti visa, kas telpa žodyje gyvenimas nenutrūksta, jei sieloje lieka bent vienas maldos žodžio aidas.

Gyvenimo malda – ir dovana, ir pats gyvenimas.

 

 

LEDAI IŠ AFRIKOS

Būdamas Afrikoje, jis sumanė draugams lauktuvių parvežti ledų.

Nupirktą skaniausių ledų porciją jis išvirė, paskui greitai supylė į stiklainį, jį užsandarino, panašiai, kaip namuose agurkus žiemai, ir įsidėjo į lagaminą.

Kelionė buvo ilga, teko plaukti laivu, skristi lėktuvu, važiuoti traukiniu.

Pagaliau, parvykęs į namus, jis atidarė stiklainį, supilstė turinį  į ledams skirtas gražias lėkštutes, jas visas sudėjo į šaldiklį.

Kai susirinko draugai, afrikietiški ledai jau buvo vėl sušalę ir, kaip jiems priklauso, skleidė tolimojo žemyno aromatą.

Visi valgė iš karštosios Afrikos atvežtus ledus, gyrė keliautojo išradingumą, bet nei vienas jų išradėju netapo, nepadarė nei jokio techninio, nei gyvenimiško išradimo.

Kaip žinia, išradėjai gimsta gana retai. Retam kyla noras bent mintyse pabūti išradėju, kad po to taptų visų savo galimybių atradėju.

 

 

LYG TARP KITKO

Būna, kad žmonės dirba savo darbą, jaučiasi viskuo patenkinti, stengiasi kopti karjeros laiptais, atlikti kitas žmogiškas pareigas.

Ir lyg tarp kitko betriūsdami užsiiminėja nieko bendro neturinčiais nei su karjera, nei su darbu visokiais niekniekiais.

Vieni nei iš šio, nei iš to sėdasi piešti natiurmortus, peizažus ar sutiktų žmonių veidus.

Kitų galvose ima skambėti muzikos garsai, kuriuos jie bando užfiksuoti natų sąsiuviniuose, sugroti fortepijonu ar smuiku.

Treti, lyg kieno pastūmėti, savo gyvenimo siužetus pradeda versti eilėmis, novelėmis, romanų puslapiais...

Ne visada, bet stebuklai pasitaiko.

Tuomet įvyksta didieji gyvenimo atradimai.

Tai, kas anksčiau buvo lyg tarp kitko, niekniekiais, tampa gyvenimo prasme, gyvenimo džiaugsmu, savęs atradimu.

Visi atradimai prasideda nuo pirmojo pabandymo, nuo pirmo sieloje suskambėjusio akordo, nuo  pirmos užrašytos eilutės.

Pabandyk.

Lyg tarp kitko...

 

 

SU DANGAUS PALAIMINIMU

Ir didžiausi išminčiai iki šiol nežino, kas privertė žmones matuotis tas mintis, kurias jie paskui privalės nešioti visą gyvenimą.

Niekas nepastebėdavo, kad jiems siūlomos mintys yra mažos, menkutės, jie nesuvokė, kad tos mintelės juos valdys visą likusį gyvenimą.

Žmonės, tapę mažaminčiais, nei kiek dėl to nepergyvendavo.

Jų mintys neužaugdavo iki didesnių norų, jų nekankindavo jokios kūrybinės svajos, jokie tik didžiaminčiams pasiekiami tikslai.

Savuose mažamintynuose jie jausdavosi puikiai, tarsi žolytės pievose.

Mažaminčiai, gink die, nesiekdavo būti panašūs į išminčius, bet išminčiai juos nervindavo savo nesuvokiamomis mintimis, nesuprantamais džiaugsmais.

Jie vieningai piktindavosi visu išminčių gyvenimu, taip nepanašiu į jų pačių gyvenimus.

Tačiau pyktis mažaminčiams buvo reikalingas, kaip žmonėms duona.

 Pasisotinę pykčiu, jie nusigręždavo nuo išminčių, visaip stengdavosi nesutikti nei jų pačių, nei jų minčių.

Jie panirdavo į savo mažus gyvenimėlius, kuriuose jausdavosi savaip laimingi, kad yra laisvi nuo didžiaminčių siekių ir vargų.

Toks gyvenimas. Toks žemiškas gyvenimas. Ir nieko nepakeisi.

Viską gali pakeisti tik dangus. Jis laikas nuo laiko švysteli beribę dangaus energiją į žemę, ir visi, kas tuo metu žvelgė į dangų, kas tikėdamas  ir laukdamas mintimis buvo su dangumi, sugauna tą dangaus dovaną ir, tarsi palaimintas, gimsta iš naujo, gimsta naujam gyvenimui.

Dangus vienodai laimina visus žmones – visus paverstus mažaminčiais, visus išminčius. 

Nors dangus laimina visus, tačiau į  dangų žvelgia, palaiminimą gauna tik didžiaminčiai, tik palaimintieji savimi, savo tikėjimu.

Dangus laimina visus. Vadinasi, ir Tave.

Būk palaimintas.

 

 
 
     
 

UAB „Trys žvaigždutės"
Kalvarijų g. 134-42, LT-08209 Vilnius, tel. 8 687 75147
El.p. JeronimasL@gmail.com