POZITYVUMIO ENERGIJA – DRĄSINA IR LAIMINA NE TIK PER EGZAMINUS

Ar Jūs žinote, kur randasi  Plutiškės? Jei nežinote, tai pasakysiu. Gražiosios Plutiškės pasislėpusios tarp Kazlų Rūdos apsnigtų apylinkių, miškelių. Ne, jos nepasislėpusios, jas garsina darbštūs ir kūrybingi žmonės, šviesi visomis prasmėmis gimnazija.

Susitikti su Plutiškių gimnazijos abiturientais, mokiniais, mokytojais aš ir atvykau saulėtą sausio 21 dieną. Kalbėjomės apie pozityvumo energetiką, kuri didžiąja dalimi ir lemia pasitikėjimą savimi, vidinę drąsą, be kurios  ne tik sunkiau laikyti egzaminus, atlikti kontrolinius darbus, bet ir įveikti visas kitas kliūtis.

Tikiuosi, kad bent daliai klausiusiųjų mano išsakyti energetiniai principai padės pasiruošti ne tik abitūros, bet ir visiems gyvenimo egzaminams.

Linkiu sėkmės egzaminuose, atradimų ieškant savo talentų!

ENERGETINIAI SEMINARAI DVYLIKTOKAMS

Dvyliktokams greitėjančiai artėja vienas atsakingiausių laikotarpių – abitūros egzaminai. Tai, ką  išmoko per visus dvylika metų, jie turės atskleisti per kelias egzaminų valandas. Tam jie intensyviai ruošiasi, mokosi, jiems talkina mokytojai, gerų rezultatų laukia ir patys abiturientai, ir mokytojai, ir tėvai. Sėkmės linkiu ir aš.

Aksiominė tiesa, kad į egzaminą reikia ateiti su įgytomis žiniomis, su pasitikėjimo savimi energija, o ne su baime. Deja, gana dažnai net ir gerai besimokantys abiturientai pasirodo silpniau nei galėtų, nes nenugali natūralios baimės jausmo, dėl kurio viso egzamino metu jie lieka sukaustyti, suvaržyti, rodos,  visi jų žinių sandėliai yra tarsi užrakinti tuo neįveiktos baimės raktu.

Žinoma, kad yra nemažai psichologų patarimų, kaip reikia ruoštis egzaminams (sistemingai mokytis, laikytis dienotvarkės, žinoti egzaminų tvarką ir t. t.). Tie patarimai yra vertingi, tačiau nepakankami.

Pačių abiturientų, mokytojų prašymu parengiau specialią energetinių seminarų programą, skirtą besiruošiantiems abitūros egzaminams. Šių energetinių seminarų tikslas yra veiksmingais praktiniais metodais išlaisvinti protinę, emocinę energiją nuo nepasitikėjimo savimi, nuo laukiančių egzaminų baimės, mobilizuoti visą vidinę energiją vienam tikslui – ramiam susikaupimui, produktyviai protinei veiklai.

Energetinių seminarų sudedamosios dalys.

1.    ILGALAIKIO VEIKIMO PRINCIPAI. Tai pozityvumo, minčių, pasitikėjimo savimi energijos kaupimas ir naudojimas. Rezonansinės energijos kryptingas poveikis. Bandymai, kaip pasikrauti gyvenimo energija. Emocinių ir loginių skydų apsauga nuo baimės ir nepasitikėjimo.

Šie bendri energetiniai principai yra naudingi visiems ir visose gyvenimo situacijose. Šiuos principus reikia „prisijaukinti“ iš anksto. Jais naudojantis žmogus „pažadina“ snaudžiančią savo vidinę energiją, kurios dėka keičiasi gyvenimo kokybė, didėja imlumas pozityvumui, ryžtingumas.

2.   PRIEŠSTARTINIAI PRINCIPAI (egzamino išvakarėse). Tai pokalbis apie konkrečias pasirengimo egzaminui nuostatas. Paskutinį vakarą prieš egzaminą, užvėrus vadovėlius, palikti visą žinių bagažą „žinių sandėlyje“, o pačiam ruoštis efektingam rytdienos jų panaudojimui.

Aukso valandos principas – tai emocinis susikaupimas poilsiui. Naktinės terapijos principas: miegas – ne tik pilnavertis poilsis, bet ir to „žinių sandėlio“ pasąmoninis sutvarkymas, tvarkingas sudėliojimas į rytoj lengvai pasiekiamas „lentynėles“.

Ryto energetinis pasveikinimas. „Mano reikia“ energetinio pozityvumo principo energija.  Turėti pakankamai laiko, kad nereikėtų skubėti, nes, kaip sakoma, skubėjimas – laiko paniekinimas, žinių „išbarstymas“.

3.    STARTINIAI PRINCIPAI (egzaminų rytą). Tai patys svarbiausi ir efektyviausi principai, kurie lemia didžiausią egzaminų sėkmės dalį, nors jie lengviausiai yra atliekami, jiems laiko tereikia vos kelių minučių. Tai pasąmoninio poveikio principai, kurie remiasi Z. Froido išvada: „Pasąmonė neturi realybės indikatoriaus. Ji neatskiria tiesos nuo bet kokio emocinio teiginio.“

Prieš pat egzaminą (kaip ir prieš bet kokią kitą atsakingą situaciją) abiturientams patariama, kaip energetiškai pakrauti save (dirigento principas), kaip atsikratyti baimės jausmo, kaip nuolat išlaikyti save pozityviame emociniame nusiteikime viso egzamino metu.

Startinius principus atskleisti galima tik akivaizdžiai juos demonstruojant, konsultuojant.

Visi šie energetiniai principai yra ne tik lengvai įsisavinami ir atliekami, bet jie teikia ir emocinį pasitenkinimą, nes padeda geriau pažinti save, atrasti savo neatskleistus gabumus, tapti lyderiu, būti laimingu, kūrybingu žmogumi. Šie energetiniai principai naudingi ir mokytojams, kurių darbas reikalauja nuolatinės dvasinės energijos, juos galėtų išklausyti ir vyresniųjų klasių mokiniai, dešimtokai.

Laukiu Jūsų energingų kvietimų, nes mokyklų daug, o laiko – kaip ir pozityvumo – vis mažiau. Mano tel. +370 687 75147, 8 5 276 2408, el. p. JeronimasL@gmail.com. Seminaro kaina – pagal susitarimą.

Vilniaus miesto abiturientai gali (po vieną ar grupelėmis) dėl seminaro atvykti tiesiai į redakciją.

Linkiu sėkmės egzaminuose ir efektyviai naudotis šiais energetiniais principais visame gyvenimo kelyje.

Jeronimas Laucius
Lietuvos „Žinijos“ draugijos Pozityvistų klubo steigėjas ir lektorius

MES JUMS PADĖSIME IŠLEISTI SAVO KNYGĄ. TAI LABAI PAPRASTA

Vienose knygose paliekame savo mintis, kitose – profesinę informaciją, trečiose – kūrybinius bandymus. Jos visos vienaip ar kitaip vertingos, kažkam reikalingos.

Tačiau žmogaus gyvenimo prasmės atžvilgiu pačios vertingiausios yra paprastos knygos su savo, šeimos narių, tėvų, giminių nuotraukomis, su trumpais jų aprašymais. Tai ir yra tarsi ŠEIMOS GYVENIMO BIBLIJA.

Juk čia ilgiems amžiams išliks užfiksuoti  jūsų visų gyvenimo momentai, veidai. Kompiuterinėse laikmenose visa tai dingsta greitai ir visam laikui.

Mes  užgyvename tai, ką turime ir tai, ką paliksime savo anūkams, proanūkiams, giminių giminėms...

Kai kas galvoja, kad knygos išleidimas – tai kažkoks ypatingai sunkus darbas, kad mano gyvenimas nevertas, kad geriau liksiu niekam nežinomas.

Knygą išleisti nei brangu, nei sunku. Ištraukite iš spintų, komodų gal net nuo jaunystės laikų nevartytų fotonuotraukų albumų, patogiai įsikūrę prie stalo atverskite juos, ir prieš jūsų akis atsiskleis nuostabi praeities romantika, sugrįš netikėti prisiminimai, lyg gyvi atgis užmiršti veidai. Mieli prisiminimai – tai minčių ir jausmų vitaminai, tai nauja gyvenimo energija, kuri šiuo metu taip reikalinga. O atgaivinus save praeities šaltinių gaiva daugeliui savaime kils idėja paprastais žodžiais aprašyti savo išgyvenimus, užfiksuoti juos popieriuje ar kompiuteryje.

Tai ne tik prasmingas darbas, dvasinės energijos sustiprinimas, bet ir pusę darbo knygos išleidimui. Belieka ateiti į leidyklą.

Mūsų leidykla „Trys žvaigždutės" padeda, pataria visais leidybiniais, kūrybiniais klausimais, yra išleidusi jau ne vieną  knygą, vertą Šeimos gyvenimo biblijos vardo.

POZITYVUMO ENERGIJOS TEKSTAI

Žmogus – kaip kalnas
Ir pats didžiausias kalnas tėra iškilusi ir įgavusi kalno formą žemės pluta.
Pats kalnas jokios naudos neduoda.
Atvirkščiai – jis trukdo ir tiesti kelius, ir statyti namus, ir tekančią saulę užstoja.
Tačiau kai prie kalno prieina geologas, kai jis su savo įgytomis žiniomis ima jį tyrinėti, ieškoti gamtos ten paslėptų naudingų iškasenų, kalnas virsta tikru lobiu, kuris praturtina šimtus žmonių, ten neretai iškyla ištisi miestai. Geologo atrasti turtai žmones maitina, rengia, įkvepia naujiems ieškojimams.
Ir žmogus – kaip koks kalnas. Kol jis savyje neieško tų vidinių turtų, netyrinėja kokiais talentais, gabumais jį apdovanojo gamta, tol jis niekuo nėra naudingas nei sau, nei kitiems – tik užima vietą žmonių skaičiuotėje.
Tačiau, kai jis, pažvelgęs į kitus žmones-kalnus ar pastūmėtas kokio impulso susimąsto ir ima ieškoti savo išskirtinumo, savo gyvenimo prasmingumo, jis atranda tokius lobius, kurie keičia visą gyvenimą, puošia jį talentų briliantais, naujų atradimų žavesiu.
Žmogus visam laikui tampa savo vidinių turtų geologas, jis nuolat ieško, atranda minčių ir gyvenimo paslapčių grožį, juo puošia visą savo pasaulį.
Kartais tam pakanka vieno impulso, vieno sustojimo, vieno kitokio žvilgsnio. Deja, daugeliui tai nepavyksta.
O Tau gal pasiseks...

KAIP PASIKRAUTI IR PASINAUDOTI GYVENIMO ENERGIJA 
Gyvenimo energija, kuri iš esmės lemia sėkmę, fizinę ir dvasinę sveikatą, yra tarsi gyvas pačios gamtos sukurtas ir dovanotas visiems žmonėms gyvenimo džiaugsmo variklis. Gyvas – vadinasi, nuolat augantis, jei gerai prižiūrimas, arba vystantis, jei netinkamai juo rūpinamasi.
Tik mokantys pasikrauti ir pasinaudoti ta visiems priklausančia  gyvenimo energija, gyvena sveiką, prasmingą ir sėkmingą gyvenimą. Jie lengvai įveikia visas kliūtis, jiems priklauso didžiausi laimėjimai ir atradimai. Pabandykime įeiti į tą gamtos „elektrinę" ir, gavus leidimą, prisijungti prie gyvybingos energijos kontaktų.

Leidimo prisijungti gavimas
Prisiminkime, ką mes darome su nebereikalingais daiktais ar nebetinkamais baldais – juos paprasčiausiai, kad neužgriozdintų mūsų būsto, išmetame. Panašiai tvarkosi savo „namuose" žemės ir dangaus šeimininkė gamta. Ji valosi nuo visko, kas nereikalinga, kas veltui užima vietą jos valdose. Vadinasi, kad prisijungti prie gamtos šaltinių, kad gauti iš gamtos gyvenimo energijos, reikia būti jai reikalingu, būti reikalingu ne tik pačiai gamtai, bet ir sau pačiam, nes pats žmogus yra gamtos ir kūrinys, ir jos nuosavybė.

Reikalingumo sau energija
Būti reikalingu sau pačiam – vadinasi, jausti save, matyti save, vertinti save.
Kuo didesnis gyvenimo tempas, kuo daugiau mes norime aprėpti pasaulio vaizdų ir problemų, tuo mažiau minčių ir jausmų lieka sau ir apie save. Žmogus tampa tarsi pats sau neegzistuojantis, pats sau, tuo pačiu ir gamtai, nereikalingas. Ima veikti gamtos žmoguje sumontuotas vidinis reguliatorius, kuris palengva (vis tikintis, kad žmogus prabus, atras save) pradeda „išjunginėti" protą, jausmus, vidinę energiją. Žmogus silpsta, serga, kol galutinai „išsijungia". Amen!
Ne ne ne! Prabusk! Įkvėpk gaivaus – gyvybės – oro, pajusk save, tarsi patį didžiausią gamtos stebuklą! Kaip rašiau knygoje „Tu toks vienintelis esi", Tu gali (turi) būti pats laimingiausias, nes:

Reikalingumo gamtai energija
Gamta ne dramblį, ne liūtą, ne jaguarą, kurie fiziškai žymiai stipresni už žmogų, apdovanojo tik jį vienintelį ypatinga ir išskirtine dovana – kūrybiškumu, mąstymo galia. Žmogus gamtai tuo ir reikalingas, kad realizuotų gamtos projektus, kurtų, svajotų, ieškotų, atrastų, mylėtų save, savo artimą, visa, kas telpa žodyje Gyvenimas, žmogaus-kūrėjo Gyvenimas.
Jei žmogus nepriima gamtos jam duotų dovanų, neatlieka savo rolės, gamta, kaip mes nereikalingu baldu,  stengiasi juo atsikratyti, palikti daugiau erdvės veikliesiems, energingiesiems, kuriais rūpindamasi apdovanoja dar didesne energija.
Jei skaitydami Karlo Gustavo Jungo mintis (Žvelgiant į pasąmonę. Taura, 1994 m.) pajusite, kad artėjate prie jo aprašyto individo, įjunkite ryžto energiją ir pasukite atviru gamtos kūrėjo keliu, kuriame sutiksite savo sėkmę, sveikatą ir viso Gyvenimo meilę:
„Mane visada stulbino, kad yra neįsivaizduojama daugybė individų, kurie niekada nesinaudoja savo protu, jei tik gali to išvengti; ir lygiai tiek pat tų, kurie naudojasi savo protu, bet labai kvailai. Dar ma­ne stebino, kad, išmokę naudotis savo jutimo organais, jie nemato daiktų prieš savo akis, negirdi žodžių, skambančių ausyse, nejunta daiktų, kuriuos lyti ar ragauja. Kai kurie gyvena nežinodami apie savo kūno būseną.
Esama ir tokių žmonių, kurie atrodo tarsi gyventų turėdami nepaprastai keistą sąmonės būseną, lyg ta padėtis, kurią jie pasiekė šiandien, būtų galutinė, jos visiškai nebūtų galima pakeisti, arba lyg pasaulis ir siela būtų statiški ir tokie būtų visada. Atrodo, iš jų atimta vaizduotė, ir jie visiškai ir išimtinai priklauso nuo savo jutimų. Progos ir galimybės neegzistuoja jų pasaulyje, ir „šiandienoje" nėra tikro „rytoj". Ateitis tėra praeities pakartojimas."
Susitikime kūrybos, ieškojimų, meilės gamtai kelyje. Ten mūsų laukia ir visos Gamtos dovanos!

Pasitikėjimo savimi energija
Galima lengvai sužinoti savo ūgį, svorį, krūtinės apimtį, rankų jėgą, pulso dažnį ir t. t. Žymiai sunkiau išmatuoti savo kūrybines galias, pajausti savo emocinį pajėgumą, sugebėjimus reikštis vienoje ar kitoje veiklos srityje.
Tik laimingieji, rodos, gimsta su pasitikėjimo savimi energija, eina drąsiai pasitikti gyvenimo kliūčių ir jas vieną po kitos įveikia. Kitiems tai atsiskleidžia atsitiktinai patekus į lemtingą situaciją, atėjus atsitiktinei minčiai, kartais padeda susitikimas su įkvepiančiu žmogumi ar rezonuojančia su giluminėmis mintimis knyga. Bet nemažai lieka tokių, kurie tarsi supančioti stumiasi visiems iš paskos, slepiasi už kitų nugarų, laiko save nevykėliais.
Mes jau ne tokie! Pradėkime nuo to išeities taško, kad nevykėlis – tai žmogus, dar neatradęs savęs. Tai gali būti stiprus impulsas įgauti pasitikėjimo savimi energijos, kryptingų minčių sugeneruotas noras ieškoti naujų savivertės, saviraiškos sričių. Tai jau lemties taškas, naujo kelio į sėk­mę atradimas.
Išvesti į tą kelią gali ir vitališkos energijos mintis, sakykim, NEBŪK TUO, KUO ESI – BŪK TUO, KUO TAVE SUTVĖRĖ KŪRĖJAS! Visas Gyvenimas ir yra skirtas tam tikslui – įminti Kūrėjo paslaptį, kurią jis žaismingai, kad būtų įdomu Tau gyventi, užkodavo Tavo sieloje.
Bandyk! Atrask tai kuo anksčiau! Pasitikėk savimi – išlaisvink pasitikėjimo savimi energiją ir laimėk pergalę po pergalės. Pradėk tai daryti nuo šiandien, nuo šios akimirkos.
(Papildoma literatūra: J. Laucius. Pamąstymai kartu su mąstančiu. Mintys kelia... 3, 4 p.)

Minčių energija
To galbūt dar niekas nėra pasakęs, todėl dabar pasakykime mes: „Kas valdo minčių energiją, tas tampa nenugalimas, tam paklūsta visas pasaulis."
Psichikos tyrėjai teigia, kad per dieną žmogaus galvoje praskrieja apie 40 000 minčių! Tai galingas minčių energijos srautas, kuris nevaldomas dažnai žmogų paklaidina savo paties mintyse, iškraipo savo galimybių pažinimą, sukuria nerealius pasaulio vaizdus, sukelia dvasines ir fizines kančias.
Norą sėsti prie minčių vairo dažniausiai stabdo tai, kad mintys yra nematomos, neapčiuopiamos, neturi jokios fizinės išraiškos, vadinasi, jos nerealios, nepaklusnios jokiems valdymo principams. Tą klaidingą nuostatą galime iš karto atmesti vien prisiminę medikų jau seniai sukurtus prietaisus, kuriais jie matuoja smegenų veiklą, užrašo minčių skleidžiamas elektromagnetines bangas. Tai ir yra vaizdus minčių energijos egzistavimo įrodymas.
Valdyti minčių energiją, vadinasi, pasijusti tos energijos „dispečeriu", nukreipti minčių srautą reikalinga kryptimi – į veiklą, į kūrybą, į sveikatą. To „dispečerio" veiklūs padėjėjai – vidiniai įsitikinimai, vidinės nuostatos, veiklumu, sąmoningumu pagrįsta motyvacija. Beje, ir įsitikinimus, ir nuostatas reikia nuolatos pasitikrinti, ar tai nepasenę, ar neprimesta iš šalies.
Mintys turi dieviškos prigimties dovaną. Jos, kaip kokios karalienės, nepavaldžios niekam kitam, išskyrus mintims. Su jomis reikia elgtis karališkai pagarbiai – bend­raujant nesidairyti į pašalius, į pakampes, visą dėmesį, visą sielą skirti tik mintims.
Tuomet belieka laukti jų karališkų sėkmės, meilės, sveikatos dovanų. Jos visos skirtos Tau!

Maldos energija
Žmogus per amžių amžius maldos žodžiais išsakydavo savo norus, savo viltis, jais išreikšdavo prašymus gauti tai, ko pats savo jėgomis negalėdavo pasiekti. Malda jam padėdavo susikaupti, susimąstyti ne vien tik apie buitinius, bet ir viso gyvenimo tikslus ir jo prasmę. Tikėjimas maldos galia neretai daro tikrus stebuklus, nušviečia protą, pakelia dvasią.
Tačiau ir gavęs tiksliausius atsakymus į savo intencijas, žmogus kartais lieka be laukto rezultato, nusivylęs, kad neįvyksta tai, ko taip tikėjosi. Neretai žmogus nesupranta, kad jis sustojo tik maldos pusiaukelėje. Maldos dėka atėjusi ir pati išganingiausia mintis reikalauja veiksmo, kuris tą mintį ir tegali paversti rezultatu. Net pats stebuklingiausias proto nušvitimas gali likti nepastebėtas, neužfiksuotas minčių ir sielos gilumoje.
Kad sugauti tą nušvitimo momentą, paversti jį gyvenimo būtimi reikia visu protu, visa siela būti prisijungusiam prie maldos teikiamos energijos, su kuria pačiam įvykdyti jos konkrečią užduotį – dirbti, kurti, mylėti.

Laiko dovanos energija
Laikas begalinis, tačiau nuo pat Tavo gimimo dienos jis yra Tavo laikas. Jis ir Tavo nuosavybė, ir Tavo valdovas, karališkai siunčiantis savo dovanas: ryto prabudimo nuostabą, dienos ryžto pajautą, vakaro susimąstymo žavesį, nakties stebuklų pilnatį.
Priimk visas Jo didenybės Laiko dovanas, dalinkis jomis su kitais, pasijausk, tarsi Jis Tave vežtų visu Gyvenimo keliu. Nelik Gyvenimo pakelėse, kur nepriimantys Laiko dovanų priversti klampoti per balas, per brūzgynus, karstytis per tvoras. Nesuspėdami žengti kartu su laiku jie netenka jo paramos, gyvenimo džiaugsmo, sveikatos.
Įšok į Laiko vežimą, naudokis visais Gyvenimo džiaugsmais – nuo pat vaikystės iki senatvės, kuri, jei žmogus užsiėmęs, kantriai ir mandagiai palaukia, kol jis atsilaisvins.
Kiekviena diena gali būti pati laimingiausia, jei pamilsi savo Gyvenimo laiką, naudosiesi visomis jo dovanomis.
(Papildoma literatūra: J. Laucius. Tu toks vienintelis esi. Įsėsk į Laiko vežimą, 50 p.)

Gamtos energija
Gamtoje viskas juda, lekia, sukasi. Šviesos greičiu skrieja šviesa, garso virpesiais sugauname žmonių ir gamtos kalbą. Kartu su kitomis planetomis sukasi Žemė, kurioje teka upės, kyla audros, auga viskas, kas gyva. Visa tai – įvairių energijos rūšių ženklai. Jautrūs mokslininkų sukurti prietaisai sugauna signalus – energijos ženklus net iš tolimiausių galaktikų. Visoje gamtoje reiškiasi nesuskaičiuojamų energijos rūšių. Pati gamta, kaip ir jos kūrinys – žmogus, taip pat yra energija.
Rezonuojantys su ta begaline, plačiausio diapazono gamtos energija, „nustatantys" savo vidinės energijos imtuvą pozityviąja, energingumo, kūrybiškumo, sveikatingumo banga, tampa gamtos elitu, yra nuolat jos globojami, skatinami, laiminami.
Kaip pakilti iki gamtos elito, kaip naudotis jos energijos lobiais? Gamta dosni, ji didinga, bet neišdidi, ji nereikalauja nei nusižeminimo, nei jokio mokesčio ar kompensacijos. Ji viską atiduoda tiems, kurių mintys nukreiptos į ją pačią, kurių jausmai pakilę virš žemiškų, buitinių dulkių, kurie visa siela pasiruošę laukia tai priimti.
Mintimis, jausmais pasijusk gamtos energijos srauto dalimi, nustatyk save didingos gamtos bangos dažniui ir, kaip tie laimingieji, įgausi energijos, sveikatos, grožio, kūrybiškumo galią, sėkmė lydės Tave kiekviename žingsnyje! Tik atsimink – tie gamtos siunčiami signalai yra negarsesni už širdies plakimą.
(Papildoma literatūra: J. Laucius. Tu vienintelis turi. O vis tik... 6 p.)

Nakties terapijos energija
Naktis, lyg kokia gamtos ir laiko karalienė, ne ateina, o laukia, kol Tu ją iškilmingai pasitiksi. Tas susitikimas būtent ir lemia, kokiais keliais ji Tave ves, kokias paslaptis Tau atskleis, kokias dovanas Tau dovanos.
Kaip ir kiekvienam pasimatymui, taip ir susitikimui su nakties išmintimi reikia pasiruošti.
Naktis – visų dienos ligų slaugytoja ir gydytoja. Vadinasi, pirmiausia reikia, bent jau valandą prieš miegą, pašalinti didžiausias dienos nesveikatos priežastis – išjungti kompiuterį, televizorių perjungti iš žmonių kovų, nelaimių, buitinių šiukšlynų kanalų į didžiosios muzikos koncertų kanalus.
Lyg kokį sunkiai lokomotyvo tempiamą į kalną vagoną reikia atkabinti visą dienos problemų naštą ir, išėjus į balkoną, kūną ir sielą nuprausti gaivinančia Dangaus šaltinio begalybe. Joje pajusti Tau skirto Laiko, kuris vadinamas Gyvenimu, dovanos ženklus.
Negali būti, tikrai negali būti, kad mintims susitikus su Dangaus gilumos paslaptimi ir alsavimu mintys nepasikeistų, nenušvistų susikaupimo ramuma, pačios neįgytų stebuklingos gydančios nuo dienos ligų galios.
Tu pasikvieti visoje Dangaus erdvėje skriejančias paslaptis ir, rodos, gauni jų palaiminimą. Dabar jau esi pasirengęs susitikti su naktimi, kuri iki ryto ves Tave ta gyvenimo ateities kryptimi, kuria atėjai į susitikimą. Ji pratęs Tavo sukurto dienos finišo – „Aukso valandos" minčių, emocijų trajektoriją. Naktis Tau dovanos tokius sapnus, kuriuos iššifravęs gali atrasti naujus savo vidinės energijos šaltinius, stipriau pajusti ateities trauką, meilę Gyvenimui.
Naktis iki pat aušros Tave globoja, slaugo, saugo, gydo nuo visų dienos ligų. Ryte ji Tave pažadina su nauja energija – nakties terapijos energija. Žadina gyventi, kurti, mylėti.
Nakties terapijos energija apdovanojamas kiekvienas, kuris naktį pasitinka emociškai pasipuošęs, nusiteikęs, pasiruošęs priimti nakties dovanas. Tik to nesugebantiems, to nesimokantiems naktis jokių dovanų nepalieka, jiems ji tėra prarastas miegui laikas. Prarastas, nes per naktį jie neišsprendė nei vienos problemos, nei vieno dienos galvosūkio, nuo kurių ir prasideda ilgas ligų, savęs, savo energijos praradimo kelias.
Tuos, kurie su visais dienos minčių nešvarumais įgriūna į nakties valdas, naktis užgula visu savo sunkumu, iki ryto kamuoja sielą, į sapnus pripila nenuplautų praeities nuodų. Rytas jiems tėra tik išsivadavimas nuo nakties tamsos pauzės, savanoriškas įsikinkimas į nepabaigiamų dienos darbų plūgą.
Tu esi jau ne kartą sutikęs tokių save nuskriaudusiųjų, tokių nuolat per naktis sizifiškai ritinančių dienos vargų akmenis, gyvenančių be nakties dovanų, be gyvenimo energijos ir džiaugsmo.
Dabar Tu tai žinai ir naktį pasitinki kaip kokią dosnią karalienę. Jos gautų dovanų tau pakanka visam laimingos, kūrybingos dienos keliui.
(Papildoma literatūra: J. Laucius. Prisijaukinti stebuklai. Atsargiai – durys užsidaro! Arba stebuklai prasideda, 22 p.)

EGOTERAPIJA – NAUJI GYVENIMO LAIPTAI
– Viename susitikime jūs kalbėjote apie egoterapiją, kaip rūpestį savimi. Aš iki šiolei maniau, kad mylėti save yra egoizmas, narcisizmas...
– Deja, taip mąsto daugelis. Ir klysta. Juk žmogus, turėdamas, sakykim, dešimt eurų ir labai norėdamas, niekaip negalėtų kitam duoti šimto eurų, jis negalėtų paskolinti ar padovanoti knygos, kurios neturi. Viską, ką nori duoti kitam, žmogus turi turėti pats. Ir meilės turtai ne išimtis. Jei tu nemyli savęs, negali savo nemeile nieko apdovanoti meile. Ir kitam žmogui taip pat sunku pamilti tave, jei iš tavęs nesklinda meilės bangos, jei tavo širdis plaka tik kaip koks mechanizmas. Tai ir yra viena iš priežasčių, kodėl žmonės nutolsta, nebemoka ir nebegali bendrauti, kartu darydami didelę skriaudą sau ir artimiesiems. Kad neliktum pasaulyje svetimas, kad pajustum savo esybę, būtina egoterapija.
Atsivertę Tarptautinių žodžių žodyną atrastume, kad ego – tai reiškia aš, o terapija – tai rūpestis, slaugymas, gydymas. Pasiimdami pirmąją (kaip svarbiausią) terapijos žodžio prasmę – rūpestis, praturtiname save prasmingu žodžiu, keičiančiu požiūrį į gyvenimą ir save – egoterapija.
Egoterapija – tai rūpestis savo mintimis, jausmais, visu tuo sudėtingu, reikalaujančiu nuolatinės ir atidžios priežiūros mūsų minčių, jausmų ūkiu.
Egoterapija – tai rūpinimasis savo emociniu, dvasiniu pajėgumu, sugebėjimu vertinti pozityvią gyvenimo vertybę.
O tai ir tik tai apsprendžia viso gyvenimo kokybę, teikia maksimalų gyvenimo džiaugsmą ne kažkur ateityje ar kažkokiame rožiniame pasaulyje, o būtent šiandien, čia, prie esamų gyvenimo sąlygų, prie esamos tvarkos ar netvarkos.
Išeitų, kad norint būti laimingam, gyventi pilnavertiškai vienintelį mums duotą gyvenimą, tereikia skirti pakankamai laiko sau, valdyti savo mintis ir jausmus, puošti savo vidinį pasaulį. Kaip būtų paprasta, jei taip būtų.
Deja! Gyvenimo tempas, tikra ir pačių susikurta konkurencija, tas nuolat mirguliuojantis, raibuliuojantis gyvenimo paviršius visaip išmoningai trukdo gilintis į save, pamatyti savo dvasinį turtingumą, kurį, beje, kaip ir kiek­vieną turtą, reikia užsidirbti. Užsidirbti – vadinasi, sudaryti sutartį su Laiku, su gyvenimo balansu ir jame pirmoje gretoje įrašyti: LAIKAS, SKIRTAS MAN.
Iš esmės, logiškai mąstant, visas gyvenimo Laikas juk ir yra skirtas tik žmogui ir tik jam vienam. Tai gal ir trūksta mums tos logikos? Bet ji duodama nemokamai, ji nereikalauja jokių, išskyrus laiko, investicijų. Tačiau dauguma renkasi būtent kitą investicijų kelią, skiria vis daugiau lėšų vaistams, antidepresantams, gydymuisi, savanoriškam dvasiniam, emociniam neįgalumui.
Daug metų, kaip rašytojas, lektorius, bendraudamas su besigydančiais nuo depresijos Vasaros 5 psichoterapinio skyriaus pacientais, įsitikinau, kad dalis ligonių galėjo būti laimingais kūrėjais, mylinčiais gyvenimą žmonėmis, jei tik būtų nenusigrįžę nuo savęs, jei būtų skyrę laiko pozityvumo paieškai.
Tačiau, deja, abejingi sau ne tik dvasiniai ligoniai, bet ir dauguma mūsų. Dėl to silpnėja ne tik sveikata, bet ir sugebėjimas bendrauti ir su aplinkiniais, ir su savimi, sugebėjimas grumtis su gyvenimo problemomis. O tai dar labiau silpnina sveikatą, menkina savivertę ir t. t. Užburtas ratas sukasi.
Jau senų senovėje M. Montenis yra pasakęs, kad iš visų dvasinių ligų pati didžiausia yra panieka savo esybei. Kitaip pasakius, nevertinantis savęs žmogus negali realizuoti savo galimybių, yra atviras visoms negatyvumo apraiškoms.
Sustabdyti žlugdantį negatyvumo procesą galima tik pozityvumu, pozityviomis mintimis, egoterapiniu dėmesingumu, kurio trūkstant žmogus paklysta savo mintyse, savo logikoje. Štai keletas minčių iš Vasaros 5 pacientų, jau panirusių į depresijos liūną.
• Nekenčiu savęs ir manau, kad dėl to kiti nemyli manęs.
• Jei tėvas nemylėjo manęs – vadinasi, esu blogas.
• Mano gyvenimas tapo mano antstoliu.
• Atrandu sielą, užverstą akmenimis.
• Mane vargina žmonės, o vienatvės nemėgstu.
• Mane supo negatyvūs žmonės ir aš susirgau jų ligomis.
• Nerimas yra, o minčių nėra.
• Noriu pailsėti nuo realybės.
Kiekviena mintis turi savo istoriją, savo pradžią, prieš kurią žmogus dažniausiai mąstė sveikai ir vitališkai. Atsitolinimas nuo realybės, nedėmesingumas sau leidžia svetimoms, negatyvioms mintims apsigyventi sieloje. Jos užvaldo jausmus, priverčia daryti nelogiškas išvadas. Pasak A. Alekseičiko, depresija – tai mąstymas ne į naudą. Paanalizuokime kartu bent vieną iš tų ne į naudą minčių: „Mane supo negatyvūs žmonės ir aš susirgau jų ligomis." Juk logiškai mąstant, tą situaciją galima paversti energijos, pilnaverčio gyvenimo siekimu. Taisykime paklydusią mintį taip: „Mane supo negatyvūs žmonės ir aš, matydama jų nepasitenkinimą ir neviltį, ėmiau ieškoti išmintingų, sėkmingų, laimingų žmonių. Aš ėmiau taikyti jų atradimus sau, kurti savo gyvenimą kuo labiau nepanašų į man nemalonių negatyvių žmonių gyvenimus, būti kuo labiau artimesne tiems sėkmingiesiems, laimingiesiems, mylėti save tokią, kokia esu, mylėti save, kad noriu keistis, kilti, kad galiu mylėti save ir kitus."
Mylėti save, kad galėtum savo meile dalintis su kitais, kad galėtum pats pajusti ir įkvėpti kitiems viso Gyvenimo meilę - tokia laimingai mylinčio žmogaus dovana. Dovana sau ir kitiems. To laimės kelio pradžia, jo ištaka – meilė sau.
Būk drąsi, Laura. Mylėk save už tai, kad esi tokia, kokia esi, kad kas rytą pasveikini prasidedančią dieną, kad spindinčiomis akimis eini pasitikti likimo, kuris gali tave apdovanoti dar nepatirtais lobiais. Puošk save karališkomis mintimis, jaunatviškais jausmais, visa širdimi jausk, mylėk viską, kas telpa žodyje Gyvenimas, tavo Gyvenimas.