Seminarų ir kursų registracija tel. +370 687 75147, el. p. JeronimasL@gmail.com

Gauti likiminį pasveikinimą, palinkėjimą – vadinasi, gauti likiminio palaiminimo energetiką, pakrauti save gyvybine energija, atverti tuos likiminius kelius, kurie veda žmogų link gyvenimo tikslų, teikia jam gyvenimo meilę ir globą.

Kaip daugelis esate patyrę, norint išspręsti kokią gyvenimišką problemą, sulaukti sėkmės, reikia įdėti daug pastangų, daug darbo ir tai dar ne visada pavyksta, kartais, rodos, tave lydi tik nesėkmės ir nusivylimai.

Galbūt ir trūksta Jums to likiminio pasveikinimo, likiminio palaiminimo, kuris suteikia naujų likiminių jėgų, sveikatingumo energijos, pasitikėjimo individualizuota gyvenimo palaima. Tuomet viskas, rodos, išsisprendžia tarsi savaime.

Likiminis energetinis palaiminimas pagal seną Lao Siunio sistemos metodiką (ja plačiai naudojasi ne tik Kinijoje, bet ir kai kuriose Vakarų šalyse), kurios principais (juos gavęs iš Lao Siunio) dalinuosi jau eilę metų, atrandu vis naujų energetinių kelių, nepatirtų likiminės globos galimybių. Dabar ir pas mus atsiranda vis daugiau norinčių pasinaudoti tuo energetiniu palaiminimo metodu. O stipriausiai – stebuklingiausiai – padeda tiems, kuriems labiausiai reikia.

Likimas, nuolatinis ryšys su juo, yra vienas iš žmogaus dvasinės (pačios lemtingiausios) energijos ir gyvybinės apsaugos šaltinių.

Man pačiam šie metodai 40 metų padeda išlaikyti leidyklą „Trys žvaigždutės“, net ir sulaukus 80 metų teikia likiminių jėgų, padeda dirbti, kurti, rašyti (išleidau daugiau nei šimtą autorinių knygų), vesti seminarus, gauti palaiminimą leidyklai, mano knygų skaitytojams, seminarų, individualių kursų, likiminių pasveikinimų dalyviams.

Norint gauti likiminio palaiminimo pasveikinimą pirmiausia reikia trumpo pokalbio telefonu +370  687 75147.

Galima parašyti ir laišką el. p. JeronimasL@gmail.com, nurodant trumpai apie save: amžius, lytis, profesija, vardas arba slapyvardis ir svarbiausi Jūsų norai, siekiai, svajonės.

Tekstinis likiminis pasveikinimas sekančią dieną po pokalbio ar gauto laiško išsiunčiamas Jūsų nurodytu el. paštu, į Jūsų Messenger’į, WhatsApp‘ą, gali būti perduodamas ir telefonu. Per parą „gimsta“ ne daugiau trijų pasveikinimų, tai gavus daugiau užsakymų, Jums kartais gali tekti laukti ir ilgiau.

Likiminiai pasveikinimai gali būti skirti įvairioms progoms (gimimo diena, vestuvių metinės, svarbios datos pažymėjimui).

Jie gali būti adresuojami kaip ir sau pačiam, taip ir artimam, mylimam žmogui, draugui (net nepažįstamam).

Likiminiai pasveikinimai suteikia likiminės energetikos ir liūdesio, nerimo dieną, ir laukiant svarbaus, džiaugsmingo įvykio, kuriant šventę sau pačiam.

Ypatingai svarbūs ir reikalingi yra energetinio sveikatingumo likiminiai pasveikinimai.

Įvykus likiminiams pokyčiams ar nesupratus kokio likiminio ženklo – visada galite paskambinti tel. +370 687 75147.

Daug energetinių minčių galite rasti mūsų svetainės www.tryszvaigzdutes skyreliuose ENERGETINĖS AKTUALIJOS. AVICENOS VILKŲ MEDŽIOKLĖ. SPEC. SKYRIUS. GYVYBINĖ ENERGIJA. RUOŠIAMA SPAUDAI. SEMINARAI ir kt.

Jei turite kokių klausimų, visada galite paskambinti tel. +370 687 75147, parašyti el. p. JeronimasL@gmail.com

Likiminės globos ir sėkmės.

APIE LIKIMO GLOBĄ, RYŠĮ SU JUO DALINUOSI IR SAVO KNYGOSE

Prie likimo dovanų

Prieš atsiduodamas Likimui į rankas, paspausk Likimui ranką.

Pasikalbėk su Likimu kaip su tikru draugu.

Būk su savimi, būk savyje, kai Likimas norės Tave aplankyti, Tave apdovanoti.

Likimas visada nori būti tavo draugu.

Priimdamas tą draugystę – niekada neliksi vienas.

Pasitik Likimą, priimk jo dovanas.

Nepalik jų neišpakuotų.

Ateityje jos gali būti svarbiausios ir reikalingiausios.

Lemtingas pasirinkimas

Pavargusi nuo nepakeliamų vargų, ji nusprendė išeiti iš gyvenimo.

Būdama be galo pedantiška, norėjo, kad tą lemtingą dieną grotų pati nuostabiausia jos pasirinkta muzika.

Ji ilgai rinkosi tai Bachą, tai Verdį, tai Mocartą...

Pagaliau, ilgai svarsčiusi, ilgai rinkusi, ji pasirinko muziką.

Pasirinko Muziką... 

...Įstojo į Konservatoriją.

Paguosk savo likimą

Šiandien Tau nepaprastai sunku. Tu negali atsipeikėti nuo netikėto likimo smūgio, užklupusio taip staiga ir negailestingai. Tu kaltini savąjį likimą, grūmoji dangui ir dieną naktį savęs klausi: kodėl likimas toks žiaurus, kodėl tą smūgį nukreipė būtent į Tave?

Ar tai likimo smūgis? Ar galima taip pavadinti nesėkmę, netikėtą nelaimę, skausmą, kurį patyrei, kai mažiausiai to tikėjaisi? Vadindamas savo nelaimę netikėta, pats prisipažįsti, kad anksčiau likimas Tau buvo palankus, kad buvai jo globojamas, patyrei daug džiaugsmų ir malonumų.

Likimas iki šiol Tave saugojo nuo nesėkmių ir nelaimių. Galbūt jis ne kartą Tave išgelbėjo nuo dar didesnio skausmo nei šis, kurį dabar patyrei. Galbūt geroji, ištikimoji palydovė lemtis, vesdama gyvenimo keliu, saugojo tave kiekviename žingsnyje, neleisdama paklysti ir gindama nuo nesėkmių ir pavojų.

Tik tą lemtingą dieną išvargęs likimas, norėdamas bent akimirką pailsėti, trumpam nusuko nuo Tavęs savo žvilgsnį ir... nelaimė įvyko. Galbūt paskutinę akimirką Tu dar suspėjai išgirsti išgąstingą likimo šauksmą, bet jau buvo vėlu.

Tai, kas atsitiko, nebepataisoma, tačiau likimas galbūt vėl stengiasi Tau padėti, vėl skiria Tau savo globą. Jis skuba į pagalbą, bet sutinka pykčio kupiną Tavo žvilgsnį, išgirsta užgaulingus žodžius. Kartais tenka nusivilti ir pačiam likimui!

Paguosk likimą – šįkart jums abiems sunku. Ištiesk jam rankas, pakelk žvilgsnį ir pirštuose pajusi virpulį, delnuose – šilumą, rankose – galią, sieloje – lengvumą. Atgavęs dvasinę pusiausvyrą ir jėgas, vėl ženk gyvenimo keliu kartu su likimu, lyg su ištikimiausiu savo draugu, pasiruošęs kaip duona dalintis ir džiaugsmais, ir sėkmėmis, ir nesėkmėmis.

Likimas būtinai sugrįš

Tau sunku. Vargina kasdien didėjanti neviltis, kad esi nustojęs likimo globos. Lyg juodai katei perbėgus kelią, ėmė nesisekti. Vieną nesėkmę lydi kita, dar didesnė, dar skaudesnė. Tu nusiminęs ir išsigandęs. Regis, būtum persekiojamas nematomų tamsiųjų jėgų.

Nebėk nuo jų. Kaip jau įsitikinai, vis tiek nepabėgsi. Verčiau pabandyk išsiaiškinti juodosios lemties pykčio priežastį, pasikalbėk su ta piktavale. Juk nesyk teko kalbėtis su piktu, Tau bloga linkinčiu žmogumi. Kartais būtent tas pokalbis, kad ir koks jis būtų sunkus ir nemalo­nus, padeda suprasti  piktuolio kėslus ar pačią pykčio priežastį. Neretai būna, kad, iš širdies pasikalbėjus, priešas tampa draugu.

Žvilgtelk į savo praeitį. Jei nesi nusikaltėlis, jei nesi padaręs pikto darbo, iš keršto ar pavydo kitam sužeidęs širdies – piktadarystės išsigandęs kartais pabėga pats likimas, – jei nesijauti niekuo nusikaltęs prieš savo sąžinę, tuomet žvilgsniu, siela, malda pašauk likimą. Gal jis pasiklydo, kai Tu išklydai į kokį skersgatvį, ir Tavęs nebesuranda. Pašauk jį. Išgirdęs Tavo šauksmą, likimas būtinai sugrįš.

O kol lemtis ieškos kelio pas Tave, prisiglausk prie kito – tik būtinai gero ir mielo – žmogaus likimo. Jo lemtis paglobos, pasaugos nuo nelaimių ir Tave. Kiek daug žemėje motinų, auginančių svetimus vaikus, atiduodančių jiems savo širdies meilę, besidalijančių duonos kąsniu. Žmogaus lemtis turi motiniškų jausmų ir paglobos Tave kaip motina, kuri rūpinasi priglaustu vaiku, niekada jo nepavadindama svetimu.

Kaip gimsta gyvenimo takai

Pirmiausia per tuščią lauką praeina Likimas.

Po to pramintu jo taku jau nužingsniuoja Žmogus.

Beeidamas jis ištrokšta.

Tuomet išsikasa šulinį.

Laukdamas, kol šulinys prisipildys vandens, jis pasistato namuką.

Netrukus takas į namuką atveda Moterį.

Paskui jiedu ilgai ir laimingai gyvena. Jeigu...

Jeigu prisimena, kas pirmas praėjo tuo taku.

Likiminis žmogus

Ką jaučia akmuo, žmogaus paleistas į kitą žmogų?

Ar gali jis pats pakeisti orbitą ir praskrieti pro šalį nieko nesužeidęs?

Ar yra vilties, kad kažkas tą nukritusį akmenį pakels nuo žemės ir įmūrys į šventovės sieną?

O gal kartais paties likimo ir lemta tuo likiminiu žmogumi būti Tau?

Žmogus – kaip kalnas

Ir pats didžiausias kalnas tėra iškilusi ir įgavusi kalno formą žemės pluta.

Pats kalnas jokios naudos niekam neduoda.

Atvirkščiai – jis trukdo ir tiesti kelius, ir statyti namus, ir tekančią saulę kažkam užstoja.

Tačiau, kai prie kalno prieina geologas, kai jis su savo įgytomis žiniomis ima jį tyrinėti, ieškoti gamtos ten paslėptų naudingų iškasenų, kalnas virsta tikru lobiu, kuris praturtina šimtus žmonių, todėl šalia neretai iškyla ištisi miestai.

Geologo atrasti turtai žmones maitina, rengia, įkvepia naujiems ieškojimams.

Ir žmogus – kaip koks kalnas. Kol jis savyje neieško tų vidinių turtų, netyrinėja, kokiais talentais, gabumais jį apdovanojo gamta, tol jis nenaudingas nei sau, nei kitiems – tik užima vietą žmonių eilėje.

Tačiau, kai jis, pažvelgęs į kitus žmones-kalnus ar pastūmėtas kokio impulso, susimąsto ir ima ieškoti savo išskirtinumo, savo gyvenimo prasmingumo, jis atranda tokius lobius, kurie keičia visą gyvenimą, puošia jį talentų briliantais, naujų atradimų žavesiu.

Žmogus, tapęs savo vidinių turtų geologu, nuolat ieško, atranda minčių ir gyvenimo paslapčių grožį, juo puošia visą savo pasaulį.

Kartais tam pakanka vieno impulso, vieno susimąstymo, vieno kitokio žvilgsnio į save.

Deja, daugeliui tai nepavyksta.

O Tau dabar gal pasiseks...

Likiminiai žmonės

Viskas, kas žmogiška, nesvetima ir likimui.

Žmonės, atradę tą lemties dėsnį, priėmę jį į savo gyvenimą, vadinami likiminiais žmonėmis.

Jiems jau nebebaisi vienatvė, nes likimas jų niekad nepalieka, todėl jie ir tamsiausioje naktyje, ir gūdžiausioje girioje nesijaučia vieniši.

Ir gyvenimo kryžkelėse jiems jau nebereikia abejoti, kuriuo gyvenimo keliu derėtų pasukti – kelią parodo pats likimas.

Einant kartu su likimu, žmogui jau nebūtina žiūrėti vien sau po kojomis, jis gali dairytis aplinkui, gėrėtis viso pasaulio grožiu, užpildyti juo savo sielą ir jausmus, o išlaisvintos mintys gali sklandyti po visą horizontą.

Jos surenka iš regimų vaizdų, iš sutiktų keliautojų, iš jų likimų visa, kas prasmingiausia, kas gražiausia, kas labiausiai gali būti reikalinga tam žmogui.

Jis tampa turtingas, laimingas, mylintis ir mylimas vien todėl, kad supratęs, jog viskas, kas žmogiška, nesvetima ir likimui, susidraugavo su juo.

Likiminė skola

Jis siekė nepasiekiamo, norėjo to, kas jam nebuvo lemta.

Kuo labiau žmogus tolo nuo savo tikslo, tuo labiau jo troško. 

Likimas jam negalėjo padėti, nes pats to neturėjo.

Žmogus tai suprato, tačiau vis tiek nepaliovė prašęs savo likimo.

Negalėdamas padėti, likimas surado kitą likimą, pasiskolino iš jo, ko neturėjo pats, ir tai atidavė savo žmogui.

Tapęs laimingu, pačiu laimingiausiu, žmogus šimteriopai grąžino savo ir likimo skolą.