IŠSIKALBĖJIMO VEIKSMINGOJI TERAPIJA: KAIP
LAIŠKO RAŠYMAS LIKIMO ANGELAMS
Vesdamas individualius energetinius
užsiėmimus, seminarus įsitikinau, kad jau ilgokai besisvečiuojanti pas mus
pandemija, saviizoliacija negatyviai veikia mūsų mintis, jausmus, silpnina
dvasines ir fizines jėgas, kurių, norint įveikti šias laikmečio problemas,
reikia daugiau nei bet kada.
Žmogų, turintį mažiau galimybių pasidalinti
su kitais savo išgyvenimais, savo jausmais ir mintimis, dažnai apima liūdesio,
nusivylimo, vienišumo nuotaikos, dar labiau slopina jo gyvenimo, vilties,
pasitikėjimo savimi energiją.
Išsikalbėjimas su gebančiu išklausyti,
įsiklausyti į žmogaus išgyvenimus, priimti juos kaip savus, suteikia
išsikalbančio mintims naujumo, gaivumo, pasitikėjimo savimi energijos,
atskleidžia iki tol nematomus, neatrastus stiprybės šaltinius, tuo padeda
įveikti ir vidinius, ir išorinius sunkumus.
Kadangi, ypač šiuo metu, daugelis
žmonių užsiėmę vien savo problemomis, savo bėdomis, tai surasti galinčių nors
trumpam užmiršti save ir įsiklausyti į kito žmogaus išgyvenimus kartais tampa
neįmanoma, todėl, norėdamas padėti, ėmiau vesti išsikalbėjimo
veiksmingosios terapijos nuotolinius susitikimus.
Laisvai, nevaržomai išsikalbėdamas
mano pašnekovas tarsi perneša visas slegiančias savo mintis iš vieno sąmonės
taško į kitą. Tuo metu vyksta minčių apšvieta, mintys pamatomos naujoje
šviesoje. Žmogus atranda daug nereikalingų, klaidinančių minčių, kuriose lieka
nematomos, neveiksmingos visos tos mintys, kurios galėtų padėti jam įveikti
visus sunkumus, stiprintų dvasinę ir fizinę sveikatą. Viena kenksminga mintis gali užkrėsti kitas
mintis, gadinti visą žmogaus gyvenimą.
Vykstantį terapijos procesą
vaizdžiai galima palyginti su užgriozdintos spintelės
tvarkymu. Kiek joje atrandama susikaupusių nereikalingų, net sugedusių
daiktų, tarp jų kartais – ir pamirštų brangenybių.
Tų sveikatos, vitališkos gyvenimo
minčių-brangenybių ieškoma ir atrandama šio terapinio išsikalbėjimo-išklausymo
metu. Galioja viena būtina sąlyga:
išsikalbantysis, o ypač išklausytojas turi būti kiek įmanoma
atsipalaidavęs, dvasingai nusiteikęs suprasti, padėti.
Jei išsikalbantysis užduoda man sunkesnių
klausimų, kartais atsakymų ieškau ir ilgesnį laiką. Mes tuomet
susijungiame nuotoliniu būdu dar kartą. Būna, kad mes susidraugaujame ir
kartu kreipiame gyvenimą į energetinės sveikatos, galimybių ieškojimo prie bet
kokių esamų sąlygų, kursą.
Net kelios mano pašnekovės
tokią išsikalbėjimo terapiją apibūdino taip: tai
tarsi laiško rašymas Likimo angelams.
Skambinkite telefonais, visais būdais ieškokite
tarp savo artimųjų tokių žmonių, kurie jus galėtų išklausyti,
suprasti, net dvasiškai pamilti.
Vieną kontaktą jau turite: tel. 8 687 75147, el. p. JeronimasL@gmail.com
Būkite aktyvūs gyvenimo
energijos ieškotojais. Tai ne tik būtina, bet ir kilnu,
prasminga, žavu.
Jeronimas
Laucius, rašytojas pozityvistas, energetinių kursų lektorius
KITOS
J. LAUCIAUS SEMINARŲ IR INDIVIDUALIŲ KURSŲ TEMOS
• Negatyvumo
valymo kursai
• Kaip
pasikrauti gyvenimo energija
• Energetinės
Restart pratybos
• Reflektorinis
energetinio palaiminimo perdavimas
• Kosmologiniai
Lao Siunio energijos pakrovimo kursai
• S.
Hinoharos sveikatingumo ir energingumo metodų pratybos
• Sveikatos
pokalbiai su liga
• Sutaikau ir nesutaikomus
SVEIKATINGUMO-POZITYVUMO ENERGETIKA
Dar nuo antikos
laikų žinoma, kad sveikatą žymia dalimi lemia gera nuotaika, pozityvus požiūris
į gyvenimą ir save, pozityvios mintys.
Deja, mūsų laikmetis nešykšti stresinėmis
situacijomis, varginančiu tempu, kitomis
negatyvumo apraiškomis.
Pasak akademiko Jurgio Brėdikio, žmonės
šiandien gauna neigiamas emocijas keliančių negatyvių vaizdų dešimt tūkstančių
kartų daugiau negu prieš 75 metų! (Brėdikis J. Kitokiu žvilgsniu. V.,
2015, p. 140).
Net apie 40 procentų žmonių turi įvairių
psichologinių problemų, kurios vargina juos pačius, sunkina bendravimą su artimaisiais.
Žinomas genetikas dr. D. Serapinas teigia, kad
pozityvus mąstymas sveikatai turi didesnę įtaką nei dieta ir gyvenimo būdas.
Tai ir ieškokime, dirbkime, visais būdais ne tik
saugokime savo sveikatą, savo gyvybišką energetiką, bet ir nuolat,
kompensuodami prarastą energiją, ją papildykime,
pasikraukime nauja kūriančiąja energija.
Tų praktinių energetinių principų ieškojau eilę metų
bendraudamas su žinomu gydytoju psichoterapeutu Aleksandru Alekseičiku, remdamasis
mūsų permainingo gyvenimo analize, vesdamas energetinius seminarus,
individualius kursus.
Šiame
skyrelyje spausdinu savo seminarų, individualių kursų pagrindines temas. Jas
skelbiu norėdamas, kad mano klausytojams po seminarų būtų lengviau naudotis
konkrečiais energetiniais principais.
Tie,
su kuriais mes dar nesusitikome seminaruose, gali pabandyti įminti, kas slypi
tuose mano darbiniuose užrašuose, nukreipti mintis pozityviąja energetine
linkme.
Kasdien
nuo 12 iki 13 valandos skiriu laiką nemokamoms minikonsultacijoms. Tą valandą
laukiu Jūsų skambučių, klausimų.
Norintys
visada gali užsisakyti seminarą ar individualius kursus. Tel. 8 687 75147, el.
p. JeronimasL@gmail.com
PRAKTINIAI ENERGETINIAI
PRINCIPAI
(darbiniai užrašai)
RYTO
(PRABUDIMO) ENERGIJA. Pirma mintis. Pozityvumo dienoje paieška. Ar prabudai
gyventi. Rytas prasideda - nuo saulės patekėjimo. Ištark: KAIP GERA. Pagal Froidą.
Pasąmonė
neturi realybės indikatoriaus. Ji neatskiria tiesos nuo emociškai nuspalvintos
išminties, net melo. Froidas
NAKTIES
TERAPIJA. Naktis dienos ligų slaugytoja ir gydytoja. Autopilotas. Vaizdiniai,
mintys. Naktis – paskutinių minčių
vektorius.
REZONANSINĖ
ENERGIJA. Džiaugsmo, sveikuolio, kūrėjo dažniu pakilti į tą emocijomis
realizuotą ego lygį.
RAT SISTEMA. Darykite tai egoterapiškai. Leiskite sistemai
veikti. Viršijus sistemos pralaidumą – ji nebeveikia, nebesaugo.
DIRIGENTO PRINCIPAS. Kasdien tris kartus, nuolat... Tai pats lengviausias, bet
labai efektyvus metodas.
AUKSO VALANDA.
TV. Pereiti iš dienos minčių, problemų į
Gyvenimo orbitą.
DANGAUS
ENERGIJA. Pasijausti gamtos dalelė, rezonuotis su gamtos dažniu. Prausimasis
dangumi. REZONUOTIS su Dangaus
palaiminimas. Palaiminimas savimi.
DVIEJŲ AKUMULIATORIŲ PRINCIPAS.
Žmogui gamta duoda du energijos Pzt ir Ngt akumuliatoriai. G – konstanta. Ž – priklauso nuo žmogaus.
Pzt (G + Ž) – Ngt (G + Ž) = GE
PztŽ – Taškas A. Su ta energija eini į tikslą, GYVENI...
Mano reikia. Dviejų džiaugsmų. Likimo
dovanų. V – 9 p., 20 p., 22 p., JTS 31 p. M – tai dialogas. Palyginimo pr. – SU KUO? Ngt. Egoterapija.
Ngt – monotonija, nemąstymas, kaip be vairo. Reikia pozityvios analizės. Norėti būti
laimingu.
Akumuliatorius išsijungia be
perspėjimo. Gyvenimas peržengus Raudonąją liniją.
3 išsikrovimo
ETAPAI.
1. Nelieka
tikro džiaugsmo, draugų, nesiseka dirbti...
2. Reikia Gyv papildų: brendis, kurortai, lošimai,
adrenalinas netampa džiaugsmu, pyktis...
3. Depresija...
E0MOCINĖ TAKOSKYRA. Du žmonės ima
nebesuprati vienas kito, be analizės, be parovimo – skyrybos.
EMOCINIS BADAS. Ir eliminavus kūrybiškumą,
kaip esminį žmogaus saviraiškos elementą, vidinė žmogaus prigimtis išlieka nepakitusi.
Nebeturėdamos būtinos išorinės paskatos,
emocijos lieka uždaros savyje, iškreipia žmogaus prigimtį.
EMOCINIS BADAS – žavėjimasis elitu, žvaigždėmis egopanieka pozityvumui, kad galiu aš, stereotipinis mąstymas... Tai veda į negatyvumą...
Kas atima emocinę energiją. Pats 42 p. Emocinė tinginystė. Negatyvumo
perteklius, stereotipai, dėl to ir ne tas knygas
skaitome. Lengviau likti nelaimingu kaip įprasta... Nemeilė sau ir
gyvenimui. 1 000 kartų tą patį...
Kasa kalną - žino... Trys rupijos- kvaili tikslai, pvz.
Energetinis modeliavimas (Lego kaladėlės) susidėlioti
gyvenimo rūmus iš esamo.
ENERGETINIS
VAIKŠČIOJIMAS. ENERGETINĖ MANKŠTA
SVARBIAUSIOS J.
LAUCIAUS SEMINARO TEZĖS
(KAS SUPRANTA – TESINAUDOJA)
Jos
padės seminarų klausytojams prisiminti nagrinėtas temas, palengvins jų praktinį
panaudojimą.
1.
VISKĄ –
IR NUOTAIKĄ – REIKIA UŽSIDIRBTI
2.
MĄSTYMAS – DIALOGAS.
3. EGOTERAPIJA. Negali duoti, ko neturi.
4. RAT
SISTEMA
5. KAIP
PASIKRAUTI GAMTOS ENERGIJA
6. NAKTIES
TERAPIJA
7. ŽMOGUS –
KALNAS V – 28
8. DIRIGENTO
PRINCIPAS. Kasdien tris kartus
9. ŠILUTĖS PRINCIPAS
10. MOCARTO
PRINCIPAS
11. DVIEJŲ
AKUMULIATORIŲ PRINCIPAS
12. EMOCINIAI
SKYDAI
13. LOGINIAI
SKYDAI
14. GYVENIMO
TILTO ATRAMŲ PRINCIPAS ATEITIS – 32
15. SVEIKATOS
POKALBIAI SU LIGA
16. REZONANSO
PRINCIPAS
17. ORO
PROGNOZĖS PRINCIPAS TURI – 19
18. MANO
REIKIA PRINCIPAS
19. MINČIŲ
HIGIENA IR ENERGIJA
20. NEBIJOTI.
PAŽINTI. PAMILTI V – 56
21. SVEIKATOS
POKALBIAI SU LIGA. HOMOENERGETIKA. (Individualūs seminarai)
22. PALAIMINTIEJI
SAVIMI GV - 16 PRAUSTIS DANGUMI GV -
27 SU DANGAUS PALAIMINIMU GV – 42
23. VAISTAŽODŽIŲ TERAPIJA
24. SVEIKATPINIGIAI
25. NANONAIČIAI
26. BANDYK. STOK ANT DUGNO
ENERGETINĖS MINTYS
Pozityvus mąstymas turi
didesnę įtaką nei dieta ir gyvenimo būdas. Dr. D. Serapinas, genetikas.
Pasąmonė
neturi realybės indikatoriaus. Ji neatskiria tiesos nuo emociškai nuspalvintos
išminties, melo. Froidas
Pykti ant kito žmogaus – vadinasi, būti jo vergu.
Montenis
Priimdami žmogų tokį, koks jis yra,
padarome jį blogesnį, o priimdami tokį, koks jis turi būti, padarome tuo, kuo jis gali tapti. J.V. Getė.
Daugelis žmonių nepasiekia sėkmės ne todėl, kad
taiko aukštai ir nepataiko, bet todėl, kad taiko žemai ir nepataiko. Hiltonas
Žmonės dažnai nemato tikrosios sėkmės galimybių,
nes jų tiesiog neatpažįsta, o sėkmė dažniausiai vilki kasdieniais rūbais ir
atrodo tiesiog kaip paprastas darbas. T. Edisonas.
Lengviau likti nelaimingu, kaip įprasta, nei
rizikuoti siekiant laimės.
Nebūsi savimi, tapsi kopija.
Per žemės drebėjimą suparaližuotieji pakyla.
Pasirinkite stiprų priešą, ir tapsite stiprūs.
Žmonės tampa kopijomis.
Jei darbas nemielas, tai gyveni tik po darbo.
Trys pažinimo būdai: sunkusis – mokymasis, kartusis – patirtis, lengvasis – pamėgdžiojimas.
Tu turi viską, ką turi patys laimingiausieji.
BANDYK. STOK ANT DUGNO.
Pas
mane dažnai kreipiasi žmonės su žmogiškomis problemomis, o ne su neurotiniais simptomais.
V. Franklis
Jei tuo metu, kai ateina senatvė, žmogus būna kažkuo
labai užsiėmęs, tai senatvė kantriai ir mandagiai palaukia, kol tas žmogus
atsilaisvins. J. Laucius
SUSITAIKYMO PR. (su realybe, su savimi, su vienatve)
PASYVUS. Kaip yra, taip ir gerai. Tinginio, netikinčio metodas. Veda į
neveiklumą, depresiją.
Liguistas variantas – džiaugtis savo
kentėjimu, sąmoningai ar nesąmoningai.
Išeitis: žinoti visus pr., seminarai.
PUSIAU
AKTYVUS. Tiki, laukia, kad būtų geriau, bet nieko
nedaro. Pasiteisinimo metodas.
AKTYVUS. Susitaikęs, bet nuolat ieško galimybių, kad
tobulėtų, kad būtų geriau.
FILOSOFINIS.
DU VARIANTAI:
A. Jei gali kiti - vadinasi, galėsiu ir aš. Jei kitiems gerai, gerai ir
man.
B. Būtų
gerai, jei būtų, bet žinau, kad taip nebus. Tai negatyvi filosofija, tampa
įsitikinimu. Nusifilosofuoja.
NUOLAT STARTUOJANTIS.
Nebeturi laiko pasidžiaugti esamu, siekia nerealaus. Perfekcionizmas. Savęs alinimas. Pvz. kiek nubėgsi – tiek
žemės turėsi.
NEGALINTIS
SUSITAIKYTI. Nepripažįstantis realybės, trukdo
įsitikinimai. REIKALINGA PARAMA, nes praranda energiją, todėl darosi vis
sunkiau.
JEI NĖRA KITOS IŠEITIES – LIK SU TA IŠEITIMI.
IŠVADA. Mėgautis ieškojimu, džiaugtis mažomis pergalėmis, mąstymu, pozityvėti,
ieškoti išeities, tikėti.
NAKTIES TERAPIJA
Naktis – dienos ligų slaugytoja ir gydytoja.
Naktį įjungiamas autopilotas. Kokią suteiki kryptį,
kur nuskrisi?
1. Vakaro Aukso valanda. Grafikas. (Iki miegamojo)
Miegamajame
1 .Praėjusios dienos pozityvūs vaizdai.
(Emocinė energija).
2. Pozityvi mintis apie
rytą. (Emocinis vektorius).
3. Gamtos dalelė. (Energetinis
bangos dažnis).
4. Vaizdinys vietoj tabletės nuo
nemigos. ( Pvz. kažkada miegas ant šieno).
5. Plaukiojimas dangumi. (Vagono
minčių atkabinimas).
6. Energetinių vaizdinių kodai: esu direktorius,
ginčo laimėtojas, čempionas, rašytojas, sėkmės numylėtasis... (Energetinė autohipnozė)
7. Sveikatos laboratorija:
Jaunystės, sveikuolio vaizdinys, mintys į skaudamą vietą, panoraminė minčių globa, „vaikštau po
parką", energetinis – sveikatos, saulės rezginio kvėpavimas.
8. Glostymosi terapija.
(Egoterapinė būsena).
9. Vairo perdavimas
„autopilotui". (Malonumo pojūtis, lyg prieš gražų filmą).
10. Nakties terapija: kiekvieną kartą prabudus pakoreguoti
„autopilotą". (Minčių debesėlyje).
11. Ryto prabudimas: nakties
terapijos, sugrįžimas į „parką", likiminio kodo užfiksavimas, pirmos minties
sugavimas, pozityvaus (bent vieno) dienos įvykio energetinis poveikis.
12. Ryto
energetinis pasveikinimas.
13. Dienos darbų
palaiminimas. (Sveika, Diena...)
SVEIKATPINIGIAI
Kaip
žinia, kiekvienas, tiek fizinis, tiek protinis darbas turi savo vertę ir
piniginę išraišką. Vadinasi, ir visa protinė veikla nukreipta į sveikatos
išsaugojimą, į sveikatos gerinimą turi konkrečią prasmę, vertę, kuri gali būti
išreikšta tokiu būdu uždirbtų pinigų kiekiu. Tie pinigai vadinami
Sveikatpinigais. Tai patys vertingiausi pinigai, jie vertingesni ir eurus, ir
už auksą, ir už visus lobius.
Deja,
Sveikatpinigius, kaip ir bet kokią kitą valiutą, reikia ne tik uždirbti, bet ir
realiai suvokti to viso darbo procesą. Štai čia ir prasideda problemų
problemos. Žmogus žino, kad kirsti medžius, statyti namus, vairuoti autobusą,
sodinti bulves yra darbas, už kurį priklauso atlyginimas doleriais, eurais ar
kokiais zlotais.
Pirmas
žmones Sveikatpinigius skaičiuoti išmokė prancūzų psichologas Šarlis Latenjė.
Jo pacientai greitai suvokė kokią naudą jie gali turėti savo sveikatos
sąskaitose nuolat kaupdami Sveikatpinigius, galėdami už juos įsigyti naujų galimybių,
sveikatos lobių. Net tie, kuriems anksčiau jis negalėjo padėti, kad jie
įsijungtų savo energetinius srautus, be kurių neįmanomas dvasinės stiprybės
kelias, ėmė rinkti, „uždirbinėti" Sveikatpinigius, tapo tikrais sveikatos
turtuoliais.
Pasinaudodami
paties Š. Latenjė principu „viskas, kas sudėtinga – nereikalinga, o viskas, kas
reikalinga yra paprasta", pabandykime paprastai ir vaizdžiai suprasti, kas yra
tie Sveikatpinigiai, kaip jie uždirbami.
Kiekvienas pozityvus noras,
veiksmas, kiekviena pozityvi, gera mintis ir yra tas darbas, kuris pelno
Sveikatpinigius. Kaip ir bet kuriame darbe uždirbta suma priklauso nuo
dirbančiojo kategorijos ir nuo darbo laiko. Belieka imtis aritmetikos,
sveikatos, gyvenimo aritmetikos.
Pirmiausia reikia paskaičiuoti,
kiek laiko per dieną skiriate sau, mintims apie save, kaip žmogų, kaip Dievo
kūrinį. 1 valanda lygu 10 Sveikatpinigių, 2 valandos – 20 Sveikatpinigių ir
t. t.
Jei apie save galvoji su meile –
Sveikatpinigių suma dvigubėja.
Pozityviai galvoji ne tik apie
save, bet ir apie artimus žmones – 1 valanda lygu 20 Sveikatpinigių...
Geriesi gamta, rytu, klausaisi
muzikos - 30 Sveikatpinigių.
Skaitai tikrą knygą apie gyvenimą,
kūrybą, meilę (pvz. Vaistažodžiai) – 50 Sveikatpinigių.
Jautiesi įsimylėjęs – 100 Sveikatpinigių...
Tęskite, tęskite... Sudarykite
savo asmeninę Sveikatpinigių banko sąmatą, nesibaiminkite, kad kažkas įsilauš į
jūsų sąskaitas ir išgrobs sąžiningai uždirbtą turtą. Taip kartais tepasitaiko
tik mūsų žemiškuose bankuose, o Jūsų Sveikatpinigiai saugomi jokiems grobėjams
nepasiekiamuose Dangaus bankuose.
Ir netaupykite tų savo lobių. Atvirkščiai –
švaistykite juos į visas puses, dalinkitės jais ir su draugais, ir su priešais.
Kuo daugiau dalinsitės, tuo jūsų
Sveikatpinigių tik daugės. Būkite turtingi! Būkite kas dieną vis
turtingesni!
Tai kur gi
tie sveikatos turtuoliai, paklausite manęs? Juk aplinkui matote daug dvasinių
beturčių, ligotų, depresuotų, net ieškančių savanoriškų kelių į ten, kur
nebereikia jokių psichoterapijų, jokių Sveiktpinigių... O gerai pažiūrėjus ir jūsų pačių kišenėje,
atsiprašau, sieloje, kur uždirbami tie Sveikatpinigiai, tuštoka, nors tarsi ir
susitinkate su savimi, ir ryto kavą su malonumu išgeriate, ir meilės jausmai
dar ne visai išblėsę... Tai kas gi grobia tą mūsų turtą?
Į
tuos sveikatpinigius kėsinasi, juos be
gailesčio grobsto tik vienas plėšikas - tai pats žmogus. Tas pats, kuris taip
sunkiai uždirbo, tas pats žmogus ir
išgrobsto. Kartais net visą savo turtą. Ir lieka, kaip sakoma, ant ledo.
Jei jau
kalbamės konkrečiai, tai ir tuos Sveikatpinigių grobikus įvardinkime juos,
pabandykime kiek galima tiksliau apibūdinti jų galią ir dydį.
Tų
šventvagiškų plėšikų vardas – Niaurai. Jie taip pat gaminami sieloje,
tiksliau, jos tamsumoje. Išlaikykime
lygybės principą, ir taip pat bent apytiksliai sudarykime tą niauriąją
aritmetiką, kad lengviau būtų išsaugoti brangiausius Sveikatpinigių turtus.
Esi be nuotaikos (tai emocinė
tinginystė, nuotaiką reikia užsidirbti) per valandą „pagamini" 10 Niaurų, per
parą – 240 Niaurų, o per gyvenimą – jau milijonai... Kiekvienas Niauras
„praryja" po Sveikatpinigį, milijonas Niaurų kėsinasi į milijoną
Sveikatpinigių, kurių nei sieloje, nei Dangaus banke nėra. Žmogus ima skolintis
iš antidepresantų, alkoholio, narkotikų...
Pyktis, pavydas, baimė, nepasitenkinimas savimi, darbu, šeima, pasauliu – tie ir kiti Sveikatpinigių
grobikai ištuština ne tik gyvenimo džiaugsmu, meile uždirbtus sielos lobius,
bet ir sujaukia mintis, sunaikina gyvenimo energiją, žmogų paverčia silpnučiu,
bejėgiu, net pasigailėjimo ir pagalbos vertu ligoniu.
Geriausia pagalba –
prevencija: suskubti padėti žmogui dar
jam neįsiskolinus gyvenimui, nenugrimzdus į sielos tamsumas, dar neišnaudojus,
dar išsaugojus Sveikatpinigių teikiamą energiją, sveikatą, meilę sau, žmonėms,
gyvenimui.
Didžiausias tos pagalbos šaltinis
yra pats žmogus - jo mintys, požiūris į save ir į gyvenimą, jo noras jaustis
lygiaverčiu su kitais, su pačiais iškiliausiais žmonėmis, jaustis savo paties
gyvenimo kūrėju. Tačiau, deja, ne visada ir ne visiems tai pavyksta.
Todėl būtina ieškoti ir kitų pagalbos
šaltinių. Tą pagalbą gali suteikti pozityviai nusiteikę, gero linkintys žmonės,
bendravimas su jais, naudingi ir reikalingi, turintys pozityvumo energijos pokalbiai bei tekstai.
Apie tai dažnai kalbuosi seminaruose,
individualiuose pokalbiuose. Ne kartą įsitikinau tų pokalbių prasmingumu. Juk
gyvendami negatyvumo, Niaurų apsuptyje ir nebandydami iš to išsivaduoti, mes
sumokame savo dvasinės ir fizinės sveikatos sąskaita, kurią būtina nuolat papildyti energetiniais Sveikatpinigiais.
NANONAIČIŲ ENERGIJA – GYVENIMO DOVANA
Galbūt kažkas perskaitęs pasakys, kad tai panašu į pasaką, kažkas,
nesupratęs minties, galbūt net nedatemps iki paskutinio sakinio. Tačiau, jei
tai perskaitytų Z. Froidas - tas pasąmonės karalius - jis, suplojęs rankomis,
be abejo pasakytų, kad tai tiesiausias kelias į žmogaus paslaptingąją pasąmonės
energetiką, kartais įgaunančią dar didesnę nei stebuklo galią. Jam pritartų ir
pats A. Einšteinas, K. Jungas, N. Tesla ir šimtai kitų ieškojusių ir atradusių
tai, kas iki jų buvo nežinoma, nesuprasta ar nepriimtina.
Likimas daugeliui yra įkvėpęs drąsią ieškotojo dvasią, daug kas visais
įmanomais būdais stiprina save, žadina savo vidines galias, aktyviai
konvertuoja visas galimybes į energetines vertybes, priima jas į savo gyvenimo
glėbį, tarsi gimdo save iš naujo. Jei jūs esate vienas iš tokių, tai ieškojimo
keliu kartu einame toliau.
Visa, kas randasi gyvoje gamtoje, ir pats tobuliausias jos kūrinys -
žmogus, sudarytas iš atomų, molekulių, ląstelių. Tų milijardų milijardus
ląstelių tvarką prižiūri, žadina jų gyvybinę galią dar daugiau milijardų
Nanonaičių. Jie, kaip kokie žavūs karalaičiai nuo ryto iki ryto, nuo pat
žmogaus gimimo iki pat gilios senatvės nenuilstamai skrieja, nardo, sukasi tarp
tų milijardų ląstelių, budina, įkvepia jas gyvenimui, džiaugsmui, meilei.
Kol Nanonaičių karalystėje darna ir tvarka, tol žmogus jaučiasi
sveikas, energingas ir laimingas. Tačiau, deja, kai kada nutinka ir netikėti
dalykai. Tie šaunūs smarkuoliai, tie vikrūs sveikatos ir žmogaus laimės
saugotojai, jos puoselėtojai kartais taip įsismagina, kad trumpam užmiršta savo
priedermę, ima žaisti, išdykauti, o beišdykaudami, kaip ir visi mažyliai - o
juk Nanonaičiai yra patys mažiausi iš visų mažylių - sujaukia visą
nusistovėjusią tvarką, kuri kartais tampa panaši net į tikrą betvarkę. Žmogus
tuomet jaučia nerimą, skausmą, o jeigu ilgiau niekas tų įsižaidėlių nesustabdo,
nenuramina, tai žmogus gali ir susirgti, kartais net gana sunkiai.
Tačiau vos tik išgirdę žmogaus prašymą sutvarkyti tai, ką patys
sujaukė, milijardų milijardai Nanonaičių meta visus savo išdykavimus ir su visa
milijardine, vėl susidrausminusia, armija puola daryti tvarką, gražinti
kiekvieną vietelę, ištaisyti, švarinti kiekvieną per išdykavimus ar per
aplaidumą paliktą dėmelę.
Net tuomet, kai sujaukta betvarke niekas ilgai nesirūpino, ji tapo
visai apleista, rodos, sunkiai besutvarkoma, paskatinti žmogaus didelio prašymo
ar gerėdamiesi jo gražiais darbais Nanonaičiai į pagalbą pasikviečia savo
ištikimus draugus iš dangaus, iš žvaigždžių, iš saulės. Tie šviesūs dangiški
Nanonaičiai milijardais žiburėlių apšviečia kiekvieną apleistą kampelį,
nušviečia visus teisiausius kelius, kuriais pakrauti sveikąja gyvybės energija
lekia, skuba pulkų pulkai darbštuolių Nanonaičių.
Tos galingos pastangos negali nueiti veltui. Netrukus, lyg žemė, kuri
po sausros, atgaivinta sulaukto lietaus, pražysta įvairiaspalvėmis gėlėmis,
taip ir viskas, ten, kur darbavosi šaunuoliai Nanonaičiai, vėl tampa naujai gražu,
tvarkinga, sveika. Žmogus, tarsi naujai atgimęs, vėl džiaugiasi sveikata,
energija, gali drąsiai kurti savo ateitį...
EPILOGAS
Jei žmogus žino, kad už sveikatą turi būti dėkingas ne tik gydytojams,
vaistams, bet ir sau pačiam, tai jis nuolat rūpinasi savimi, valdo savo mintis,
nukreipia jas į vidinės energetikos klodus, ieško visų įmanomų pasveikimo
galių.
Mes – savo Gyvenimo kūrėjai, jo saugotojai, brangintojai ir puošėjai.
Ne veltui sakoma, kad tas, kas nebando, visas pergales atiduoda
kitiems. Bandykime, siekime pergalės visais įmanomais ir net paslaptingiausiais
būdais. Ypač jei pergalės kaina – pats Gyvenimas.
Sėkmės!
KARANTINAS IR EGOTERAPIJA
Visiems yra žinoma, kad viena svarbiausių
priemonių kaip apsisaugoti nuo koronavirusų yra rūpestinga asmens higiena,
socialinio atstumo laikymasis ir kitų medikų protingų nurodymų vykdymas. Tai
reikalauja iš žmogaus nuolatinio dėmesio, nuolatinio susikaupimo, kitaip
pasakius – darbo. Jei tas darbas suprantamas kaip iš reikalo, kaip kažkokia
prievarta, tai jis yra ir varginantis, ir atliekamas kaip iš pareigos, todėl jis ne toks rezultatyvus, koks turėtų būti.
O kai tas rezultatas yra sveikata ar net
gyvybė, tai, manau, kad verta ieškoti visų galimybių. Todėl ir siūlau
pasinaudoti egoterapija ne tik iš įdomumo, bet su visa emocine energija taikyti
jos energetinę galią savo sveikatai, savo gynybai nuo visų virusų.
Egoterapija (ego – reiškia aš, o terapija –
RŪPESTIS, slaugymas, gydymas) – tai rūpestis savo mintimis, jausmais, savo
emociniu pajėgumu. Trumpai sakant, egoterapija – tai vidinis rūpestis savimi.
Rūpestis, meilė sau (tai neturi nieko bendro su egoizmu) orientuoja mąstyseną į
sąmoningą veiklą, joje padeda atrasti pozityvias savo galimybes. Visa tai, kas
kitiems yra privaloma pareiga, besinaudojantiems egoterapiniu metodu kiekvienas
darbas tampa teikiančiu džiaugsmą prasminga veikla.
Egoterapija padeda visose gyvenimo srityse –
tampa lengviau mokytis, dirbti, siekti bet kokio tikslo. Juk viską darai su
meile, mylėdamas save, mylėdamas kitus, jausdamas generuojantį energiją
džiaugsmą, kad visame kame matai prasmę.
Kalbant apie šį karantininį laikmetį, kada
ypatingai svarbu rūpintis savęs apsisaugojimu nuo virusų, rūpintis asmens
higiena, savo dėmesingu elgesiu kitų žmonių atžvilgiu, egoterapija gali būti tarsi
koks angelas sargas, generuojantis vidinį norą išsaugoti save ir kitus, su tuo
surištus rūpesčius transformuojantis į pasitenkinimą teikiantį gyvenimo
prasmingumo jausmą.
Kadangi šiuo metu mes daugiau laiko
praleidžiame namuose, pagal galimybės ir būtinybę izoliuodamiesi nuo kitų, tai
tuo pačiu yra gera proga pabūti su savimi, su meile paieškoti savo vidinių
galimybių, savo vertybių, kurios, kaip ir aukso smiltelės, atrandamos tik
ieškotojams.
Mintimis likite tik su savimi, savo
gyvenimu. Paanalizuokite praeities įvykius, atraskite priežastinius sėkmių ir
nesėkmių ryšius, iškelkite pasąmoninius norus, sudarykite galimybes jiems
realizuotis, pažadinkite miegančius savo gabumus. Atraskite ryto, nakties,
dangaus egoterapiją...
Man pačiam tai padėjo „netikėtai“atrasti savyje
rašytoją, realizuoti naujas savo galimybes. Tuo nuotoliniu būdu dalinuosi ir
energetinių seminarų metu.
Linkėdamas sveikatingumo energetikos, meilės
sau ir gyvenimui –
rašytojas, lektorius
Jeronimas Laucius
ATRADUS DANGAUS EGOTERAPIJĄ
Egoterapija (ego – reiškia aš, o terapija – RŪPESTIS, slaugymas,
gydymas) – tai rūpestis savo mintimis, jausmais, rūpestis savimi, savo
emociniu, dvasiniu pajėgumu, sugebėjimu atrasti pozityviąsias gyvenimo
vertybes. Trumpai sakant, egoterapija – tai energija, sveikata, žmogaus
GALIMYBĖS.
Kad lengviau suprasti
šio metodo esmę, pateiksiu gyvenimišką pavyzdį. Sakykim, tavo mylimam broliui
verkiant reikia 100 eurų. Tu labai nori jam padėti, bet pats turi tik 10
eurų... Gaila. Skaudu.
Visko, ko neturi, negali nei duoti kitam, nei naudotis pats.
Dar skaudžiau už neturimus eurus, kai neturi rūpestingumo, meilės sau.
Nemylintis savęs vargiai gali pamilti kitus, jie negali pamilti tavęs. Dar
daugiau: tu negali pamilti gyvenimo - gyvenimas negali pamilti tavęs...
Žmonės dažnai nesupranta, kodėl jiems viskas nemiela, kodėl
niekas nesiseka, nėra draugų, niekas nemyli, nebent nesėkmės ir liguistumas...
Jie nežino, kad neskirdami laiko egoterapijai iškrovė savo vidinės energetikos
akumuliatorius, liko be energijos, be gyvenimo džiaugsmo. O tai dar labiau
silpnina sveikatą, menkina savivertę ir t. t. Užburtas ratas sukasi.
Sustabdyti tą žlugdantį negatyvumo procesą galima tik
egoterapiniu dėmesingumu sau, savo mintims, savo jausmams.
Apie
egoterapinių galimybių panaudojimą plačiau galite pasiskaityti mūsų svetainėje www.tryszvaigzdutes.lt,
Alio.lt, tačiau daug padėsite sau bent tuo, kad kiekvieną dieną kurį tai laiką
skirsite sau.
Mintimis
likite tik su savimi, savo gyvenimu. Paanalizuokite praeities įvykius,
atraskite priežastinius sėkmių ir nesėkmių ryšius, iškelkite pasąmoninius
norus, sudarykite galimybes jiems realizuotis, pažadinkite miegančius savo
gabumus. Atraskite ryto, nakties, dangaus egoterapiją...
Man pačiam tai padėjo „netikėtai" tapti
rašytoju, realizuoti naujas savo galimybes. Tuo dalinuosi ir energetinių
seminarų metu, ir dabar kartu su Fortūna tuo dalinuosi su Jumis.
MINČIŲ KLINIKA VEIKIA!
• Minčių klinika – tai ne tik Probleminiai pokalbiai – pozityvių sprendimų paieškos
ir atradimų kelio, besitęsiančio į norimą ateitį, pradžia – bet ir jų pasėkoje naujų
minčių, naujų jausmų generavimas, probleminių minčių konvertavimas į veiklumą
ir sėkmę.
• Minčių klinika – tai savianalizės kasdieniniai tęsiniai, savęs, savo
minčių, jausmų, emocijų valdymas, emocinių skydų apsauga nuo negatyvumo
poveikio.
• Minčių klinika – tai Tavo naujas Gyvenimo būdas.
• Minčių klinikos
sveikuoliai – besilaikantys Minčių klinikos principų, tęsiantys minčių
sveikatos, kuri yra daugiau nei sveikata, paieškas, siekiantys visų Gamtos
duotų dovanų.
Minčių klinika skirta tiems, kurie nori būti aktyvūs
siekdami dvasinės ir fizinės stiprybės, o atėjus ligai yra ne pasyvūs gydytojų
nurodymų vykdytojai, bet ir patys aktyviai dalyvauja sveikimo, dvasinio
tobulėjimo, kuris pats savaime yra sveikatos pagrindas, procese.
Kaip tvirtina mokslininkai, gydytojai, psichologai
valdomos žmogaus, nukreiptos į tikslą (išgijimą), mintys generuoja dvasinę,
emocinę energiją, sukuria veiksmingą informacinį lauką, kuris kartais daro net stebuklus.
Danielius Serapinas, genetikas, mokslų daktaras teigia, kad pozityvus
nusiteikimas veikia ląsteles, aktyvuoja snaudžiančius genus, jis yra net
svarbesnis sveikatai, nei dieta ar gyvenimo būdas.
Apie tai neretai rašoma spaudoje, knygose, tačiau tie
visuotinai pripažinti veiksniai neįgauna praktinio pritaikymo. Dėl to lieka
neišnaudotos didelės dvasinės stiprybės, sveikimo galimybės. Tarsi mes patys
norėtume padėti ne savo sveikatai, o ligoms.
Tuo daugelį kartų įsitikinau bendraudamas su Vilniaus
miesto psichikos sveikatos centro (Vasaros 5) Psichoterapinio skyriaus (vedėjas
žinomas gydytojas psichoterapeutas Aleksandras Alekseičikas) pacientais (apie
tai parašiau knygose „Atsisveikinu su depresija" ir kt.), vesdamas seminarus,
individualius pokalbius dvasinės sveikatos temomis. Mes turime padėti vieni
kitiems savo patirtimi, praktiniais patarimais.
Į Minčių kliniką gali (turėtų) kreiptis kiekvienas, kuris
nori būti aktyvus savo dvasinės bei fizinės stiprybės sergėtojas ir kūrėjas, o
ypač tie, kurie nori būti aktyvūs įveikiant savo dvasinę ar fizinę negandą,
nugalint ją ne savigyda, o būtent pozityvių minčių energijos srauto kūrimu bei
valdymu, vidinės energijos kryptingu generavimu, savo vidinių galimybių
atskleidimu bei panaudojimu.
Minčių klinikoje laukiami ir tie, kurie gali pasidalinti
savo ar artimųjų patirtimi, kas jiems padėjo įgauti dvasinių ar fizinių jėgų,
kaip jie patys mintimis, vidine energija, tikėjimu ir kt. skatino, aktyvino sveikimo
procesą.
Būtų prasminga, jei mes sulauktume Jūsų aprašytų istorijų
apie įvairius pozityvius gyvenimiškus atvejus, apie įdomias pasveikimo
istorijas. Visa tai talpinsime mūsų svetainėje www.tryszvaigzdutes.lt.
Daug kartų girdėta nuoskauda, kad žmonės negali surasti
sau tokio pašnekovo, kuris nuoširdžiai ir dėmesingai juos išklausytų, patartų,
paskatintų ryžtingai naudotis visomis dvasinio ir fizinio stiprėjimo gamtos
suteiktomis galimybėmis ir buvo tas padrąsinimas bei noras vesti ne tik
seminarus, bet neatstumti ir tų, kurie nori individualių Probleminių pokalbių.
Tų žmonių padėkos, įgyta patirtis besigydančiųjų nuo depresijos Vasaros 5
pacientų, gydytojo A. Alekseičiko metodika bei noras padėti ieškantiems savo
dvasinės stiprybės kelių ir nulėmė galutinį mano apsisprendimą įkurti Minčių
kliniką. Su mumis bendradarbiauja psichologai, Pozityvistų klubo lektoriai ir
k. t. Metodinės literatūros kaina – 50 Eur.
Rašykite, registruokitės, belskitės.
Išankstinė registracija: el. p. JeronimasL@gmail.com, tel. 8 687 75147
Minčių klinikos steigėjas, rašytojas pozityvistas,
psichoterapinių knygų
autorius Jeronimas Laucius
MINTYS, PASKATINUSIOS ĮKURTI
MINČIŲ KLINIKĄ
Nėra
neišsprendžiamų problemų. Yra tik probleminiai įsitikinimai, neleidžiantys
patiems juos išspręsti.
Minčių sveikata –
daugiau nei sveikata.
Į psichologus
dažnai kreipiasi žmonės ne su neurotiniais simptomais, o su žmogiškomis
problemomis. (V. Franklis)
Kartais psichologai
taikydami principą, kad sveikimui pirma reikia pasiekti dugną, „nuleidžia" ten
ir psichiškai sveiką, bet išgyvenantį laikinus sunkumus, žmogų, kuriam reikia
daug pastangų vėl pakilti į normalų gyvenimą.
Nemeilė sau gali
būti ir žmogiškoji būsena.
Žmogus,
neatrandantys (neieškantis) savo galimybių, panašus į tą, kuris stumia
automobilį, nebandydamas užvesti variklio.
Žmogus,
besirūpinantis tik dieta ir fizine sveikata, keičia žinomą tiesą taip: sveikame
kūne – serganti (apleista) siela.
Jei esi sveikas ir nesijauti laimingas – vadinasi, esi
nesveikas.
Jei gyveni ir nesijauti laimingas – vadinasi, negyveni.
Iš
visų dvasinių ligų pati didžiausia yra nemeilė savo esybei. (Montenis)
Jei tuo metu, kai prie
žmogaus artinasi liga, jis būna kažkuo labai užsiėmęs, liga negali pas jį patekti ir praeina pro šalį.
Jei
tuo metu, kai ateina senatvė, žmogus yra kažkuo labai užsiėmęs, tai išmintinga
senatvė kantriai ir mandagiai laukia, pakol tas žmogus atsilaisvins.
Žmogaus baimė dėl
ateities gąsdina ne tik patį žmogų, bet ir jo ateitį. Išsigandusi ateitis –
ateitis be ateities.
Kodėl mumyse tiek
daug liūdesio? Galbūt ir dėl to, kad džiaugsmą, gerą nuotaiką reikia
užsidirbti, o liūdesį „gauname" veltui.
Viskas keičiasi, o
mintis (įsitikinimus) reikia pakeisti.
PAGRINDINIAI MINČIŲ KLINIKOS
PRINCIPAI IR METODAI
Veiksmingi sveikatos
pokalbiai su liga.
Kaip atskirti
klaidinantį (probleminį) įsitikinimą nuo galinčio išgelbėti, stimuliuojančio
dvasinę energiją įsitikinimo.
Egoterapija –
rūpestis savimi.
Pozityvumas – sveikatos
vitaminai. Pozityvus mąstymas gali pažadinti snaudžiančius genus, yra
svarbiausias veiksnys, įtakojantis dvasinę ir fizinę sveikatą.
Įsikalbėjimo
pakeitimas išsikalbėjimu. Išsikalbėjimo terapija.
Gyvenimo
terapija.
Bendravimo su
savimi ir kitais terapija.
Galimybių
terapija.
Dienotvarkės
tvarkymo terapija.
Emocinių skydų
terapija.
Logikos ir
įsitikinimų santykis.
Aktyvaus susitaikymo
su realybe ir savimi principas. Laisvo tobulėjimo kelias.
Palaiminimo
savimi principas.
Savivertės ir
savianalizės principai: nebijoti, pažinti, pamilti.
BŪTI MINČIŲ
KLINIKOS SVEIKUOLIU – VADINASI:
1. užsiregistravus
atvykti į Probleminį pokalbį;
2. gauti metodinę
ir psichoterapinę literatūrą;
3. nuolat sekti
mūsų internetinės svetainės pastoviai atnaujinamą informaciją;
4. pastoviai naudotis
visomis naujai atrastomis galimybėmis.
Ištrauka iš knygos Jeronimas Laucius. „MINČIŲ KLINIKA. Minčių sveikata – daugiau nei sveikata“
GYVENIMAS KAIP TERAPIJA
– Aš kartais su pavydu žvelgiu į paprastus žmones, kurie neturi nei
didelio išsilavinimo, nei domisi psichologija ar filosofija, o gyvena
gražiai, jaučiasi laimingi, net pamoko kitus, kaip reikia gyventi.
– Jie turtina save Gyvenimo psichologija, nuo ryto ligi vakaro
„studijuoja" Gyvenimo atverstas knygas, kasdien mokosi, kaip patirti
gyvenimo džiaugsmą, atrasti gyvenimo prasmę. Žmonės, turintys imlią
sielą, „sugeria" šviesos gyvenimo spindulius ir patys skleidžia šviesą.
Kiekvienas mūsų gali pasimokyti iš jų gyvenimiškos išminties, kuri gali
būti ne mažiau veiksminga, kaip psichologo konsultacija ar filosofinių
veikalų studijavimas. Ne veltui sakoma, kuo daugiau gyveni kitų protu, tuo mažiau lieka savo.
Tai ypač aktualu mūsų technologijų amžiuje, kai nuo ryto ligi vakaro
(kai kam ir per naktį) ausys užkimštos muzikinio, informacinio
(dažniausiai negatyvaus), reklaminio triukšmo, akys „prirakintos" prie
kompiuterių, televizorių ekranų. Tokiu būdu žmogus savanoriškai atsisako
savo vidinės laisvės ir tampa visai jam svetimų minčių pastumdėliu,
paklusniai tarnauja tiems technologiniams mefistofeliams.
Kartą išminčius Sokratas, sustojęs prieš didelę prekeivio vitriną, nužvelgė prekių gausą ir pasakė: „Kiek čia daug prekių, kurių man visai nereikia".
Pabūkime šiuolaikiniais sokratais (nejaugi mes mažiau išmintingi?),
įsivaizduokime, kad mes stovime prieš didžiulę kompiuterių, ausinukų,
televizorių, delfinę vitriną, kuri tik rodo, kalba, siūlo, reikalauja,
prašo, reklamuoja... Ji prašo, reikalauja mūsų minčių, mūsų jausmų, mūsų
gyvenimo laiko. Mes visada laisvi pasirinkti – atiduoti tai ar ištarti:
„Kiek čia daug informacijos, kurios man visai nereikia... Aš laisvas!"
Gyventi gyvenimu, gyventi gyvenimą – toks paprastas laimingų žmonių
atradimas. Gyventi savo gyvenimą – vadinasi, suvokti, kad jis suteikia
laisvę viską rinktis pačiam, save atrasti vis naujai, kiekvieną dieną
vis naujame savo minčių pasaulyje.
– Bet žmogus turi begalę įsipareigojimų: mokytis, laikyti egzaminus,
siekti karjeros, rūpintis buitimi, šeima. Kartais išties nebelieka laiko
gyventi sau, gyventi gyvenimą, kaip jūs sakote.
– Jei gyveni ir nesijauti laimingas – vadinasi, negyveni: kokia paprasta
ir aiški gyvenimą apibūdinanti logika. Gali gyventi turėdamas
tūkstantį, penkis šimtus eurų, bet gali pasitenkinti ir šimtu. Tačiau
nejausdamas gyvenimo grožio, džiaugsmo, kaip ir visai negyveni. Taigi,
kiekvienas mūsų gali bet kada savęs paklausti: man metų tiek, o kiek iš
jų aš gyvenau? Ar gyvenu šiandien? Ar gyvensiu rytoj?
Jei gali pragyventi, pradėk gyventi – dar viena loginė tiesa.
Skurdas, deja, nėra retas svečias mūsų namuose, tačiau mes gyvename ne
Afrikoje, pas mus niekas nemiršta iš bado, o liūdesio, nusivylimo,
depresijos turime tiek, kad tuo pirmaujame pasaulyje. Teko kalbėtis su
daugeliu moterų, kurioms pirma problema – kaip sublogti, o antra – kaip
įveikti liūdesį, depresiją. Logiškai mąstant, jei esi soti – vadinasi,
ir pinigų pragyvenimui turi pakankamai. Pradėk gyventi! Išgerk
stipresnės kavos, ilgiau pastovėk prie lango, kuris į saulėtą pusę,
paskirk sau pasimatymą, įsimylėk, kaip pirmą kartą, pamilk savo
Gyvenimą, kuris gal materialine prasme ir neturtingas, bet toks pat
stebuklingas.
– Skursti man neteko, nors anksčiau aš buvau ne taip gerai
apsirūpinusi nei dabar, tačiau kaip tik šiandieniniame gyvenime aš
jaučiuosi labiau pasimetusi, sakyčiau, mažiau laiminga nei anuomet, kai
neturėjau tiek drabužių, automobilio ir t. t.
– Ne veltui sakoma, kad ir turtuoliai verkia. Turtas tėra tarsi gyvenimo
pakelių puošmena. Gerai, kad tos pakelės gražios, puošnios, kad jomis
gali pasididžiuoti prieš kitus. Tačiau jo didenybė Laikas mus veda ne
pakelėmis, o plačiuoju gyvenimo keliu, kuris tiesiamas minčių, jausmų,
emocijų dvasinėmis substancijomis. Nuo jų ir tik nuo jų kokybės
priklauso kiekvieno žmogaus gyvenimo kokybė, jo grožis ir prasmingumas.
Materialūs turtai – tai tik vargšų svajonė. Neretai, išsiveržę iš
vargingo gyvenimo, žmonės iki pat gyvenimo pabaigos taip ir nesulaukia
antros svajonės ir krauna, krauna, krauna pinigėlius, daiktelius, kaupia
nei valgomus, nei naudojamus blizgučius. Jie gyvena sunkų ir vargingą
gyvenimą, iš kurio mažai kam pavyksta išsivaduoti. Kartais juos
susimąstyti priverčia staigūs likimo vingiai – nesėkmė, išdavystė, liga
ar netekties praregėjimas. Kartais pakanka ir paprastos gyvenimo
terapijos - pokalbio su laimingu žmogumi, išgirsta gyvenimo istorija,
perskaityta knyga.
Man teko bendrauti su daugeliu sėkmingai praturtėjusių žmonių ir galiu
drąsiai pasakyti, kad jie yra veržlūs, energingi, protingi ir savotiškai
draugiški. Visa jų nelaimė, kad jie yra bemaž absoliučiai vienpusiški,
pavirtę banko sąskaitų kaupėjais, savotiškais vergais. Tą kaupimo
smagratį suka Jo didenybė Reitingas. Jie supranta, kad tiek turto
nesunaudos nei patys, nei jų vaikai, tačiau jeigu ims suktis lėčiau,
vargs mažiau, tai jie toje nematomoje, bet nuolat širdyje fiksuojamoje
reitingų lentelėje vienu ar keliais laipteliais nusileis, o tie aukščiau
esantys žvelgs į juos jau iš viršaus. Gėda. Tai praradimas, tai
pažeminimas. Reikia grumtis, reikia stumtis į viršų, reikia stumdytis ir
stumdyti...
Vieną išvargusį, liūdesio slegiamą turtuolį aš pakviečiau pietų į mažytę
smuklę sostinės pakrašty. Užsakėme silkutės su bulvytėmis ir taurelę
lietuviškos, kurią atnešė įpylę į paprastą stiklinę. Silkutė pasirodė
labai skani, bulvytės kvepėjo kmynais... Aplinkui sėdėjo darbiniais
drabužiais apsirengę žmonės, jie kalbėjo apie kasdienius dalykus, apie
kainas, žmonas, sportą, sode auginamas daržoves, apie žvejybą ir
sugautus laimikius.
Manasis turtuolis, gardžiuodamasis antrąja silkutės su bulvytėmis
porcija, apstulbęs dairėsi po seniai jam nematytą pasaulį, klausėsi
seniai negirdėtų kalbų apie jo paties užmirštus džiaugsmus. Nužvelgęs
atneštą sąskaitą, buvo pritrenktas, kiek mažai tekainuoja paprastas, tai yra tikras džiaugsmo skonis. O jau buvo pasiruošęs pirktis antidepresantus.
– Tačiau pripažinkite, tai retas atvejis. Pasaulis sutvertas kitaip...
– Pasaulis, kaip tu, Laura, sakai, deja, sutvertas ant stereotipo
pamatų. Dauguma žmonių neįpratinti, neįpratę ir nesipratina gyventi,
mąstyti kūrybiškai. Jie lyg užsukti kažkokios nematomos jėgos automatai,
kurie užprogramuoti tik dirbti, lenktyniauti vieni su kitais,
reitinguotis.
O juk pasaulis sutvertas džiaugsmui, o žmogus – tų džiaugsmų kūrėjas ir
naudotojas. Kad turtai nėra laimės šaltinis, tvirtina ir statistikai.
Pačių turtingiausių šalių gyventojai neatsilieka, bet net pirmauja
savižudybių, psichinių ligų skaičiumi. Kaip pavyzdys, kad puikios
gyvenimo sąlygos nereiškia gyvenimo rojaus, galėtų būti Florida, kurioje
prieš keletą metų man teko pabuvoti. Ten visus metus šilta, puikus
klimatas, vandenynas, nuostabi gamta. Gerai prasigyvenę žmonės iš
šiaurės perkasi ten sau būstus ir senatvę planuoja praleisti apsupti
gamtos ir gyvenimo malonumų. Deja, daugelis jų taip ir nepasimėgavę vos
po kelių metų miršta palikę žemės rojų ir savo turtus. O šiaurėje likę
jų bendraamžiai dirba ir gyvena ilgiau.
Vienodumas, vienpusiškumas, monotonija žmogų nualina, sekina gyvybines, emocines jėgas, nuveda prie depresijos. Prasmingas
darbas, bendravimas su žmonėmis ir būtinai su savimi, pozityvi gyvenimo
pajauta sukuria vitališką gyvenimo paveikslą, gyvenimo terapiją. Tuomet
ir pats gyvenimas tampa terapija.
– Aš pritariu jūsų mintims, tačiau šeimyninis gyvenimas yra ta
realybė, kurioje tarsi galioja kiti tarpusavio bendravimo dėsniai. Per
metų metus kaupiasi patirtos nuoskaudos, mintyse vis atgyja barniai,
išgyventi vaizdai, kurie vis labiau atšaldo jausmus, sukelia pyktį net
ir giedromis dienomis.
– Pradėsiu nuo paprasto gyvenimiško pavyzdžio. Vyrui įgriso žmonos
priekaištai ir kartą jis neištvėrė ir garsiai pasakė: „Viskas, aš
išeinu". Tai išgirdusi penkiametė dukrytė nuramino jo pyktį paprastais
žodžiais: „Tėti, mama labai gera, o kitos dar labiau barsis". Vyras
prisėdo, susimąstė ir liko visam laikui.
Vaiko lūpomis buvo pasakyta gili gyvenimiška tiesa. Mes vienpusiškai
fiksuojame tik negatyvius įvykius, žmonių trūkumus, iš minčių
eliminuodami visa, kas juose yra gera - rūpestingumą, darbštumą,
atsidavimą šeimai ir t. t. Ir taip savo artimus žmones, kurie
daugiausiai mums padeda, mumis rūpinasi, paverčiame nerealizuotais
angelais, reikalaujame iš jų, kad jie tenkintų visus mūsų norus,
idealiai atitiktų mūsų sąmonėje susiformuotą įvaizdį. To nesulaukę,
jaučiame nepasitenkinimą, liūdesį, pyktį. Nemokėdami, nenorėdami ar
paprasčiausiai tingėdami mąstyti pirmiausia skriaudžiame patys save,
nuskriaudžiame artimuosius ir net vaikus.
Dar labiau pamokantis kitas gyvenimiškas atvejis. Žmona nuolat
priekaištavo vyrui, kad jis nepraktiškas, nesirūpina namais, nesiekia
karjeros ir t. t. Jis man dažnai padejuodavo, kad jam, dirbančiam
kūrybinį darbą, toks gyvenimas tampa nepakeliamas, jis negali susikaupti
darbui, nuolat jaučiasi išsekęs ir pavargęs.
Kartą gydytojai įtarė jo žmonai melanomą. Perskaitęs internete, kad tai
vos ne nuosprendis, jis išsigando labiau, nei tai būtų nutikę jam
pačiam. Vyras išties buvo nepraktiškas, prisirišęs prie žmonos, jis
negalėjo net įsivaizduoti, kaip sulaukus šešiasdešimt metų reikėtų
gyventi vienam.
Po kiek laiko paaiškėjo, kad tai nėra jokia melanoma, o tik paprastas
spuogelis ant peties. „Dabar, – linksmai pasakojo pas mane apsilankęs
žmogus, – man visi jos priekaištavimai skamba lyg muzika. Kai ji falcetu man išsako: „Kada tu, apsileidėli, pagaliau imsies daryti remontą?" – aš girdžiu Mocartą! „Kodėl aš viena vargstu tame sode?" – skamba Ravelis! „Tu net vinies paveikslui įkalti nemoki", – pasigirsta Šopeno noktiurnas!
Nuo to laiko, kai tai suvokiau, gyvenu karališkai. Dirbu su įkvėpimu,
honorarai ėmė didėti. Net žmona tyliau išsako savo nepasitenkinimą.
Tegul sako. Iš dalies ji yra ir teisi. Tegul sako dar garsiau! Tegul tik
gyvena!"
Šis tikras atvejis galėtų būti kaip receptas, kaip gelbėjimosi ratas
daugeliui žmonių, kurie bendraudami nesugeba pajusti tikrosios
bendravimo vertės, artimo žmogaus reikalingumo.
Žmonės yra socialinės būtybės. Gyvendami kartu vyras ir žmona yra vienas
kitam reikalingi, abu galėtų būti dėkingi vienas kitam, kad turi į ką
remtis, kad tuo vienas kitą džiugina, kad vienas kitam aukojasi.
Dėkingumas ne mažiau svarbus kaip meilė.
– Mano mama visą gyvenimą taip ir neatleido savo vyrui, mano tėvui,
už tai, kad jis jaunystėje kartą ją labai įžeidė, pažemino. Ji apie tai
dažnai man pasakoja, ypač tais atvejais, kai pati būna neteisi, grubi
tėvo atžvilgiu.
– Rodyti kito žmogaus nuodėmes, jas demonstruoti vienu atveju tai yra
tarsi skydas, kuriuo uždengiama savo paties kaltė, kitu atveju - noras,
pasimėgavimas pačiam būti auka. Kaip ten bebūtų, nešioti metų metus
savyje kažkada patirtą įžeidimą, gyventi su žaizdota siela yra vargas.
Tai našta, kurią galima numesti prie pirmo saulėto gyvenimo kelio
vingio.
Visas, ir sielos, žaizdas reikia gydyti. Sielos vaistai – tai mūsų mintys, šilti jausmai tam žmogui, kuris kažkada įžeidė, nuskriaudė, o vėliau padarė daug gero.
Kad neįvyksta veiksmas, gyvenimą į seną vagą grąžinantis ir puošiantis,
dažnai būna kaltas nenoras mąstyti, abejingumas, tingumas analizuoti,
matyti visumą, tenkintis paviršutiniškumu. Dėl to kalta mūsų emocinė
tinginystė.
Emocinė tinginystė, kaip ir kiekviena tinginystės rūšis, atleidžia žmogų nuo bet kokių pareigų, nuo visų įsipareigojimų.
Žmogus gali sau snausti apie nieką negalvodamas, kito kaltę pasidėjęs
kaip pagalvę, išgėręs kaip raminamąją tabletę. Ramu, gera - juk pats esi
niekuo kaltas, beveik angelas, dairaisi sau iš viršaus, nuo tos
pagalvės, ir šypsaisi iš kitų žmonių kalčių, šypsaisi sau, kad nereikia
nieko stengtis dėl jų, rūpintis jais, nereikia būti geram, net mandagus
gali nebūti. Nėra dėl ko! Nėra prieš ką!
Emocinė tinginystė kaip epidemija paplitusi dvasinė liga. Ši liga
sunkiai išgydoma, nes ji savotiškai maloni, o liūdniausia, kad ji
nepripažįstama paties ligonio. Pusė bėdos, jei tas „kaltininkas", tas
ligos „sukėlėjas" gyvena kažkur toli, gyvena savo gyvenimą. Tačiau jei
tas gyvenimo „nuodytojas" yra pats artimiausias žmogus, įsikūręs po tuo
pačiu stogu, tuose pačiuose kvadratiniuose butuko metruose, tai jau ne
gyvenimas, o tikras pragarėlis. Kiek tokių pragarėlių mūsų
daugiabučiuose, vilose, sodybose. Kiek jų galėtų sumažėti, jei susėdę
prie kavos puoduko ar šampano taurės pažadintume savo snaudžiančias
emocijas, užslopintus jausmus ir tarsi naujai praregėtume, kad tie seni
praeities „nusikaltimai", tos piktžolėtos nuodėmės tebuvo paprasčiausi
buitiniai epizodai, paprasčiausi nesusipratimai, kurie neretai būna
neišvengiami ir neturėtų likti sielos saugyklose. Sielą, kaip ir namus
ar rūmus, reikia prižiūrėti, valyti, puošti.
Vaizdumo dėlei papasakosiu atsitikimą, kurį išgirdau viešėdamas viename
kaime. Žmogus nusipirko namuką, kuriame vietoje grindų buvo tik asla.
Jis jau ruošėsi pirkti lentas, samdyti meistrus, kad sudėtų grindis, bet
norėdamas pasiruošti tiems darbams, ėmė kasti žemes, tvarkyti aslą.
Netrukus pasirodė puikus ąžuolinis parketas. Paaiškėjo, kad senasis
savininkas, išsiskyręs su žmona, apsileido, nesitvarkė, grindys apsinešė
storu purvo, žemių sluoksniu. Tereikėjo jas tik nuplauti, nulakuoti ir
namai tapo jaukūs ir gražūs.
Ir mūsų neprižiūrimos sielos kartais taip pasidengia pykčio,
nepasitenkinimo savimi ir kitomis nuosėdomis, kad ten nieko kito per tą
dvasinio purvo sluoksnį ir nematoma – tik juoduma. Kaip ir visur,
reikalingas darbas, darbas, darbas.
Į darbą! Valdykime, valykime mintis, jausmus, emocijas. Ir būsime
apdovanoti gyvenimo, tarpusavio supratimo, bendravimo džiaugsmu.
Emocinę tinginystę galima ir būtina pakeisti emociniu azartu – nuolatiniais gyvenimo grožio ieškojimais ir atradimais.
– Mano artimiausia draugė buvo guvi, linksma, o dabar ją tarsi kažkas
pakeitė - tapo niurzgi, pikta, viskuo nepatenkinta. Nors jos gyvenimas
materialine prasme nei kiek nepablogėjo, abu dirba savo darbus, augina
vaikus. Aš bandau jai visaip padėti, tačiau niekas nesikeičia.
– Tai, deja, gana gyvenimiškas atvejis. Ir kaltas nežinojimas vieno
paprasto, vadinamo „Dviejų akumuliatorių", principo, pagal kurį žmogus
jau gimdamas savyje turi dvi dvasinės energijos saugyklas, kuriose
akumuliuojasi pozityvumo arba negatyvumo emocijos. Visą gyvenimą žmogus
jas įkrauna ar iškrauna.
Priimdami tai, kas gražu, miela, prasminga, mes nuolat pakrauname pozityvumo akumuliatorių.
Jei jis pilnas – pasaulis mums atrodo jaukus, saulėtas, gyvenimas
nuotykingas, prasmingas, žmonės draugiški, artimi. Ir patys jaučiamės
kūrybingi, energingi, generuojantys ir realizuojantys sėkmingas idėjas.
Visa tai savo ruožtu vėl ir vėl papildo pozityvumo energijos saugyklą.
Žmogus gyvena laimingą, kūrybingą gyvenimą. Jis myli ir yra mylimas.
Tačiau jei pritrūksta dėmesio sau, nevaldomos jausmų mintys išsilaksto į
visas puses, į galvą prinešama visai nereikalingų „žinių-šiukšlių",
telefoninių, televizinių dirgiklių kartu su svetimų virtuvių, miegamųjų
plepalais ir vaizdais, kurie sudarko gyvenimo peizažą, užtemdo akis ir
mintis.
Pozityvumo sandėliai tuštėja, ima pildytis negatyvumo akumuliatorius.
Sieloje kaupiasi liūdesys, nepasitenkinimas, pyktis. Į akis tik ir
krenta viso pasaulio purvynai, dvasiniai šiukšlynai. Nedžiugina nei
žmonės, nei darbai. Pasaulis atrodo svetimas ir šaltas.
Kitaip ir būti negali, juk pozityvumo akumuliatorius išsikrovęs,
pozityvumo imtuvas neveikia, jis nepriima jokių garsų, jokių minčių, o
visu pajėgumu įjungtas jo negatyvumo priimtuvas. Jį puikiai maitina
negatyvumo srovės, sklindančios ir iš išorės, ir iš vidaus.
Kokia netvarka, kokie įkyrūs, begėdžiai, piktavaliai žmonės! Jie visi
linki man tik blogo. Tie besišypsantys, ploninantys liežuvį - tikri
apsimetėliai ir skriaudikai. Kadangi jie tokie, tai tegul niekas
nesitiki, kad aš būsiu kitoks. Nesulauks! Negatyvumo balsai stiprėja,
bedugnė tarp artimųjų gilėja, pasaulis tolsta...
Tokių žmonių, deja, Laura, gana daug. Išgirsti gero linkinčius žodžius
ir tavo draugei, matyt, nepavyksta dėl tos pačios priežasties.
Ji prarado pozityvų požiūrį, prisipildė negatyvumo ir pati to
nesuvokdama vargdina save ir kitus. Pabandyk jai papasakoti apie tai,
kad ji tebeturi galimybę pasikrauti pozityvumo, gali iš naujo
pasipildyti vitališkos energijos, kuri leis vėlei pamatyti tai, ką ji
prarado per tamsųjį gyvenimo laikotarpį.
Tai, kuo praturtina save laimingieji, gali save praturtinti, palaiminti kiekvienas mūsų.
Rytas, dangus, kasdienė duona, artimas žmogus, vaiko krykštavimas,
meilė – skirta ne išrinktiesiems, o visiems mums – palaimintiems.
POZITYVUMAS – DVASINĖS STIPRYBĖS ŠALTINIS
KIEKVIENAM
Pasaulinės sveikatos
duomenimis 80 procentų sveikatos priklauso nuo paties žmogaus ir tik 20
procentų – nuo gydytojų ir vaistų. Tai visiems žinoma tiesa, kuri, kaip ir daugelis
kitų tiesų, gyvenimiškų išminčių, lieka mąstymo prieangiuose, nesuteikia
veiksmingumo, neįtakoja gyvenimo kokybės. Tą mūsų gyvenimo (ne)kokybę apibūdina
nepaprastai padidėjęs antidepresantų naudojimas, alkoholizmas, narkomanija ir
t. t. Teigiama, kad ir įspūdingas emigracijos mastas yra mūsų negatyvumo,
nusivylimo, nepasitenkinimo savo jėgomis pasekmė.
Negatyvumas karaliauja
žiniasklaidoje, mūsų gyvenimo kasdienybėje. Pasak akademiko Jurgio Brėdikio, žmonės šiandien gauna neigiamas emocijas keliančių
negatyvių vaizdų dešimt tūkstančių kartų daugiau negu prieš 75 metų.
(Brėdikis J. Kitokiu žvilgsniu. V., 2015, p. 140)!!! Sunku ir beišlikti pozityviam,
bent jau normaliam ar net beveik normaliam. Dėl to apie 40 procentų žmonių turi
psichologinių problemų.
Kaip išlikti emociškai stipriems,
energingiems, kūrybingiems? Vargu ar yra antras koks kelias, išskyrus tą
vienintelį – pačiam ieškoti pozityvumo, rasti jo savyje, žmonėse, gyvenime.
Noras padėti tiems ieškantiems
(kartu ieškoti ir pačiam sau) man ir buvo
paskata įkurti Lietuvos „Žinijos" draugijoje Pozityvistų klubą, kuris
veikia jau trečius metus ir yra, deja, tik vienintelis Lietuvoje.
Pozityvistų klubo
susiėjimuose, kurie vyksta kiekvieno mėnesio pirmą antradienį 18 val.,
nagrinėjamos įvairios gyvenimiškos situacijos, žmonių tarpusavio bendravimo
santykiai, pozityvumo svarba ir paieška. Daug dėmesio skiriama dvasinio
sveikatingumo temai, remiantis gydytojo
psichoterapeuto Aleksandro Alekseičiko psichoterapine patirtimi.
Aš,
ketverius metus bendraudamas su Vasaros 5 ligoninės Psichoterapinio skyriaus
depresiją besigydančiais pacientais, kartu su skyriaus vedėju, žinomu gydytoju
psichoterapeutu Aleksandru Alekseičiku išleidau penkias dvasinės sveikatos
temomis knygas: „Laiškai iš Vasaros 5", „Atsisveikinu su depresija", „Dėl
savęs, tavęs, nesvetimo. Pamąstymai apie dvasinę sveikatą", „Jei Tau pasaulis
šaltas – sušildyk jį", „Neišeik iš savo gyvenimo. Išeik iš gyvenimų tų žmonių,
kurie Tau blogi". Daug metų rašau knygas pozityvumo tema: „Jei Tau sunku", „Tu
vienintelis esi", „Tu vienintelis gali", „Tu vienintelis turi", „Ateitis – tai
mintis", „Pamąstymai kartu su mąstančiu" ir kt.
Įgyta
Vasaros 5 ir gyvenimiškąja patirtimi dalinuosi su Klubo nariais.
Iš
Klube aptariamų minčių: „Jei esi sveikas ir nesijauti laimingas – vadinasi, esi
nesveikas", „Jei gyveni ir nesijauti laimingas – vadinasi, negyveni", „Jei
pasiekei aklavietę – vadinasi, kelias į ją (ir iš jos!) yra", „Tu turi viską,
ką turi patys laimingiausieji", „Kartu atraskime tai, ką turime kiekvienas",
„Kaip prisijaukinti likimą", „Be ryžto ir batų raištelių neužsiriši", „Nereikia
būti išminčiumi, tereikia išmintingai gyventi", „Būk palaimintas savimi".
Pozityvistų klubo susiėjimai, mano vedami seminarai yra tikslingi ir
senjorams (vedu seminarus Trečiojo amžiaus universitetuose), ir mokytojams (esu
Lietuvos edukologijos universiteto Profesinių kompetencijų tobulinimo instituto
lektorius), ir mokiniams (40 procentų mokinių taip pat turi psichologinių
problemų).
Akivaizdu,
kad ir sveikiausią žmogų jame
apsigyvenęs liūdesys, nerimas, baimė dėl ateities, nepasitikėjimas savimi
ilgainiui nuveda prie įvairių ligų, depresijos slenksčio. Todėl siekiantiems
dvasinės stiprybės, gyvenimo džiaugsmo pajautos siūlau mano vedamus veiksmingus, individualius, homoterapinius, emocijų
struktūrizavimo pokalbius.
Registracija el. p. JeronimasL@gmail.com, tel. 8 687 75147.
Noras ieškoti – jau pozityvumo kelio pradžia.
PASAULIO
NETOBULUMAS TURĖTŲ BŪTI TIK PASKATA TAU TOBULĖTI
Liūdesys, nerimas dėl
savo neryžtingumo, dėl galimų klaidų, dėl kitų žmonių abejingumo, jų nemeilės,
dėl artimųjų išdavysčių ir skriaudų, baimė, kad nepasiseks, pergyvenimai dėl
ateities, dėl skurdo grėsmės tik didina nepasitikėjimą savimi, tarsi supančioja
dvasines ir fizines jėgas, slopina pozityvias mintis, išstumia žmogų į gyvenimo
užribius.
Neišsikalbėjus,
nepasidalinus tomis slegiančiomis mintimis, nenusimetus tos vis sunkėjančios
negatyvių minčių kupros, žmogus tampa savo minčių vergu. Ilgainiui tai sukelia
madingą šiais laikais depresiją, kitas dvasines sielos ligas, kurios Lietuvoje paplitusios
žymiai labiau nei kitose ES šalyse. Mes daugiausia naudojame antidepresantų,
pirmaujame savižudybių skaičiumi ir t. t.
Pasaulio netobulumas turėtų būti tik paskata Tau tobulėti. O liūdesio, nerimo, nepasitikėjimo savimi jausmus, apėmusius sielą,
galima ir būtina laiku sustabdyti, neleisti jiems savo gūdžia tamsuma užvaldyti
minčių ir jausmų.
Pakeisti minčių,
įsitikinimų painiavą gali padėti abipusiškai nuoširdus pokalbis su artimu
žmogumi, pozityvios dvasinės sveikatos tematikos knygos.
Deja, mūsų artimieji
žmonės patys dažnai būna paskendę savo rūpesčiuose, neturi laiko įsigilinti į
kito žmogaus išgyvenimus, kartais neturi ir noro jam padėti.
Tuo aš įsitikinu, susitikdamas
su besigydančiaisiais Vilniaus psichikos sveikatos centre, Vasaros 5.
Bendraudamas
su žinomu gydytoju psichoterapeutu Aleksandru Alekseičiku, esu išleidęs 5
knygas
apie dvasinę sveikatą: „Dėl savęs, tavęs, nesvetimo. Pamąstymai apie
dvasinę sveikatą, reikalaujantys pačio skaitytojo pritarimo, papildymo
ir išpildymo“, „Atsisveikinu su
depresija“, „Laiškai iš Vasaros 5. Besigydančiųjų nuo depresijos žmonių
laiškai. Jų išgyvenimai ir patirtys“, „Jei tau pasaulis šaltas –
sušildyk jį“,
„Neišeik iš savo gyvenimo, išeik iš gyvenimų tų žmonių, kurie Tau
blogi“. Vedu
individualius pokalbius. Kalbėdamiesi ramioje, jaukioje aplinkoje su
liūdesio
apimtu žmogumi ieškome ir atrandame savyje bei gyvenime daug nepastebėto
pozityvumo, savo išskirtinumo, savęs neįsivertinimo, savęs neatradimo
(kurio
dažnai buvo ir neieškota).
Ieškoti savo teigiamybių,
savo dvasinės stiprybės, tikėjimo savimi, tikėjimo, kad gali keistis, yra
leista kiekvienam, ir to ieškoti reikia nuolat. Ieškoti nereikia tik ligos.
Kaip atskirti ligą, kaip
suprasti, kada reikia kreiptis į psichologus, kada galima bandyti patiems
ieškoti išeities, vaizdžiai parodo šis grafikas:
Pagal sinoptikų prognozes, oro rytoj visiems užteks (knyga „Tu vienintelis turi“). Pagal pozityvistus (ir mane), nei
Dangus, nei Saulė nei Gyvenimo džiaugsmas nėra privatizuoti – visa tai skirta visiems ir kiekvienam.
Vadinasi, ir Tau.
Jei pagal grafiką esi
ant 1–7 laiptelių, jei turi ryžto (jo taip pat galime atrasti kartu) ieškoti
gyvenimo pilnatvės ir noro susitikti su manimi, pokalbio metu kartu ieškosime,
kuo esi apdovanotas, ko neatradai savyje, kodėl Tave slegia liūdesys, nerimas, kaip tai pakeisti į žmogiškąją laimę
(Tu turi viską, ką turi laimingiausieji).
Dėl susitikimo laiko suderinimo skambinkite tel. 8 687 75147, rašykite el. p. JeronimasL@gmail.com
Pokalbiai – nemokami, knygos – kaip ir knygyne, o bendravimo džiaugsmas – abiem per pusę.
ŠIAME SKYRELYJE BUS SPAUSDINAMOS GYVENIMIŠKOS
ISTORIJOS IR MINTYS
Ištrauka iš knygos „Laiškai iš Vasaros 5. Besigydančiųjų nuo depresijos žmonių laiškai. Jų išgyvenimai ir patirtys“
Du psichoterapijos skyriaus krantai – gydytojai ir pacientai
Kaip sakoma, gyvename kartą, bet kiekvieną dieną. Kiekvieną dieną
gyvename ir keičiamės: augame-senstame, mokomės-užmirštame. Kiekvieną
dieną mąstome, jaučiame ir jaučiamės vis kitaip, o vieną dieną, žiūrėk,
kai kam liūdesys, nerimas, baimė, nepasitikėjimas savimi ima ir viršija
džiaugsmo, prasmės, tikėjimo savimi lygį, žmogus jaučiasi pasimetęs savo
mintyse, jausmuose, jo mąstymas tampa tarsi sustingęs, ir sielą ima
temdyti tamsūs depresijos debesys. Visa – gyvenimo erdvė ir mintys, jausmai, rodos, keičiasi, kelia nerimą ar net baimę. Tai jau dvasinė nesveikata.
O kas yra dvasinė sveikata? Atsakau: tai mūsų sugebėjimas kiekvieną
kartą iš naujo suvokti ir atgaminti vidinio ir išorinio pasaulio
įvykius. Tas kiekvieno mūsų subjektyvus savęs ir tikrovės suvokimas ir
įvertinimas turi per daug nesiskirti nuo objektyvaus vertinimo ir
savivertės kriterijų.
Psichologų, psichoterapeutų pastangos ir yra koncentruojamos į
objektyvų žmogaus mąstymą, analizę, pozityvų suvokimą, aktyviai
dalyvaujant pačiam pacientui, dirbant su psichologu, asmeninių pokalbių
su juo ir jo šeimos nariais metu, bendraujant mažose ir didelėse
grupėse.
Šiuose mūsų pacientų laiškuose lyg veidrodyje atsispindi mūsų
psichoterapijos skyriaus gyvenimas, mūsų pacientų nuostatos ir pajautos,
bei kokius pokyčius jaučia pacientas psichoterapinio gydymo procese.
Mūsų pacientai įvairūs, kaip ir pats gyvenimas, o gydytojus,
medicinos seseris iš savo ilgametės praktikos aš skirstau į tris grupes:
pirmoji grupė – tai tarnautojai nuo Dievo, antroji – padėk, Dieve, o
trečioji – neduok, Dieve.
Pirmosios grupės gydytojai, kur jie bedirbtų: klinikose, rajonų, miestų
ligoninėse, nuoširdžiai ir profesionaliai teikia pagalbą ir, tikram
reikalui esant, duoda nukreipimą į mūsų psichoterapijos skyrių. Po to
reikia skambinti telefonu (8 5) 212 0809 ir registruotis į eilę, kurioje
dažniausiai tenka laukti 2–3 savaites.
Gydymas dažniausiai būna sėkmingas, jei tik patys pacientai nėra iš tos trečiosios žmonių grupės – neduok, Dieve.
Besigydantieji mūsų skyriuje būna apsupti pirmos ir antros grupės
pacientų – tai yra nuo Dievo. O mano reikalavimai sau ir kitiems
skyriaus psichologams – taip pat priklausyti 1-os ir 2-os grupės
kategorijai.
Tik tai garantuoja reikiamą pagalbą ir sielos atgaivą.
Aleksandras Alekseičikas,
psichoterapeutas, psichoterapijos skyriaus vedėjas
Ištraukos iš knygos „Ateitis – tai mintis“
Pusiau prietaringas
Jis buvo labai labai pusiau prietaringas. Tikėjo vien tik gerais, labai gerais ir stebuklingai gerais ženklais.
Tikėjo ir visur ieškojo tik gera, labai gera ir stebuklingai gera jam lemiančių ženklų.
Ieškojo ir juos pamatydavo, išgirsdavo, kartais net ir užsimerkęs užkliūdavo už jų.
Svarbiausia – tie geri, labai geri ir stebuklingai geri ženklai jam
turėdavo išsipildymo galią ir jį nuolat lydėjo tik sėkmė, džiugesys,
meilė.
Blogis, nelaimės, neviltys jį aplenkdavo iš tolo, nes jis netikėjo
jokiais nelemtį, nesėkmę pranašaujančiais ženklais, nieko apie juos
nežinojo, jų nelaukė, jų nematė. Jie ir pildytis negalėjo.
Atradimas beieškant adatos
Ji pametė adatą šieno kupetoje. Ėmusi jos ieškoti ir išvertusi pusę
kupetos, ji atrado, kad ant šieno galima nuostabiai pailsėti, galima
puikiai išsimiegoti.
Ir mylimas, ir reikalingas
Pasaulio aš niekada nemylėjau ir mylimas jo nebuvau. Tie skausmingi
žodžiai ištarti ne šiandienos žmogaus dėl jo sujaukto gyvenimo. Juos
ištarė anglų poetas Džordžas Baironas giesmių herojaus Čail Haroldo
lūpomis prieš du šimtus metų.
Ne šiandiena kalta dėl Tavo širdies skausmo, ne šiandieną gimė neteisybė, nelygybė, dvasinis šaltumas.
Ne šiandien ir ne vakar atsirado tie paprasti žmonių norai būti
suprastiems, įvertintiems, mylimiems. Suprastiems, įvertintiems,
mylimiems draugų, artimųjų, tėvų, galų gale, ir viso pasaulio.
Gimdamas žmogus ateina į pasaulį tarsi jo kvietimu ir turėtų būti priimtas kaip laukiamas svečias.
Iš pradžių taip ir būna: pildomi visi vaiko norai ir įgeidžiai. O jei
kuris noras ar kaprizas neišpildomas, tai tas mažasis pasaulio svečias
išsireikalauja verksmu: leiskite, duokite, myluokite.
Jam leidžiama, duodama, net atimant iš kitų, vyresniųjų brolių ar seserų. Jis supamas ant rankų, myluojamas, bučiuojamas.
Paaugusio šio pasaulio svečio, jau pradedančio jaustis šeimininku, norai
didėja, poreikiai plečiasi, tačiau tų kitų pasauliečių dėmesys jam
mažėja, silpsta.
Vis dažniau jis nukreipiamas jau naujai atėjusiajam prie pasaulinių vaišių.
Jau jis, tas kitas, sodinamas ant kelių, sūpuojamas, myluojamas.
O tas anksčiau atėjęs pasaulio svečias kaskart palengva stumiamas į
šalį, toliau į nuošalę, jam pasiūlomi tik menki vaišių likučiai.
Besirūpinant naujais svečiais, buitiniais ritualais, jis visai
užmirštamas, paliekamas vienas su viso to plataus savitarnos stalo –
pasaulio – keistomis mįslėmis.
„Buvau, kaip ir visi, pasaulio svečias, tapau gyvenimo meilės benamis.
Niekieno nemylimas, niekam nereikalingas, – tai jau tavo paties mintys.
Ir tau jos lieka lyg akmenyje įrašyti, nuolat lydintys, nekintantys
žodžiai. – Toks gyvenimas", – reziumuoji ir pavydžiu žvilgsniu žvelgi į
tuos laiminguosius, visų mylimus ir mylinčius.
Ne. Tu ne benamis. Tu esi ir mylimas, ir reikalingas. Tik gal tos
meilės, to norimo reikalingumo dydis nėra toks, kokio laukei, kokį matei
savo vaizduotėje.
Nepastebėjus mažo saulės spindulėlio, nesugavus jo žvilgsniu, sielos nedžiugina ir karščiausios saulės šiluma.
Visa, kas maža, yra didelio pradžia.
Pirmas saulės spindulys skelbia ilgą dienos kelią.
Nepastebėjus mažo upeliuko, iš kurio gauna pradžią didelė upė, plukdanti
savo vandenis į bekraštę jūrą, nuklystama į šalį. Jūros vaizdas lieka
tik mintyse įsivaizduojamas.
Pasiek meilės jūrą, maudykis gyvenimo saulės spinduliuose.
Viskas, kas atsirado, kas gimė: žmogus, gėlė, žemė, dangus – viskas iš Kūrėjo meilės savo kūriniams. Ir tau, ir man. Kiekvienam.
Pasaulis įsimylėjęs Tave.
Jis pasiilgęs Tavo meilės.
Tu ir mylimas, ir reikalingas.
Ištraukos iš knygos „Tu toks vienintelis esi“
Paguosk savo likimą
Šiandien
Tau nepaprastai sunku. Tu negali atsipeikėti nuo netikėto likimo
smūgio, užklupusio taip staiga ir negailestingai. Tu kaltini savąjį
likimą, grūmoji dangui ir dieną naktį savęs klausi: kodėl likimas
toks žiaurus, kodėl tą smūgį nukreipė būtent į Tave?
Ar tai likimo smūgis? Ar galima
taip pavadinti nesėkmę, netikėtą nelaimę, skausmą, kurį patyrei,
kai mažiausiai to tikėjaisi? Vadindamas savo nelaimę netikėta, pats
prisipažįsti, kad anksčiau likimas Tau buvo palankus, kad buvai jo
globojamas, patyrei daug džiaugsmų ir malonumų.
Likimas iki šiol Tave saugojo
nuo nesėkmių ir nelaimių. Galbūt jis ne kartą Tave išgelbėjo nuo dar didesnio
skausmo nei šis, kurį dabar patyrei. Galbūt geroji, ištikimoji palydovė
lemtis, vesdama gyvenimo keliu, saugojo tave kiekviename žingsnyje,
neleisdama paklysti ir gindama nuo nesėkmių ir pavojų.
Tik tą lemtingą dieną išvargęs
likimas, norėdamas bent akimirką pailsėti, trumpam nusuko nuo Tavęs
savo žvilgsnį ir... nelaimė įvyko. Galbūt paskutinę akimirką Tu dar
suspėjai išgirsti išgąstingą likimo šauksmą, bet jau buvo vėlu.
Tai, kas atsitiko, nebepataisoma,
tačiau likimas galbūt vėl stengiasi Tau padėti, vėl skiria Tau savo
globą. Jis skuba į pagalbą, bet sutinka pykčio kupiną Tavo žvilgsnį,
išgirsta užgaulingus žodžius. Kartais tenka nusivilti ir pačiam likimui!
Paguosk likimą – šįkart
jums abiems sunku. Ištiesk jam rankas, pakelk žvilgsnį ir pirštuose pajusi
virpulį, delnuose – šilumą, rankose – galią, sieloje – lengvumą.
Atgavęs dvasinę pusiausvyrą ir jėgas, vėl ženk gyvenimo keliu kartu
su likimu, lyg su ištikimiausiu savo draugu, pasiruošęs kaip duona
dalintis ir džiaugsmais, ir sėkmėmis, ir nesėkmėmis.
Tai, ką turi
laimingiausieji, turi ir Tu
Šįkart
pažvelk į save, kaip į nepažįstamą, laiko kelyje sutiktą žmogų.
Kiek paėjęs tylomis,
užkalbink bendrakeleivį. Paklausk, kaip jam sekasi? Kokie rūpesčiai
jį slegia? Pasiteirauk, kur sutiktasis keliauja. Argi Tau ne pakeliui?
Pakeliui einant,
galima apie daug ką išsikalbėti. Kelias ilgas, galima neskubant apsvarstyti
kiekvieną žodį, kiekvieną sakinį. Įdėmiai besiklausant, atskiros mintys,
laiko išblaškyti gyvenimo įvykiai susilieja į vientisą giją, vingiuojančią
nuo pat vaikystės iki šio susitikimo.
Mintyse nubrėžęs
savo likimo kreivę, ją tapatini su bendrakeleivio lemtimi. Viskas
sutampa. Vadinasi, jis – Tavo antrininkas. Nustebęs Tu pažvelgi
tiesiai jam į akis, laukdamas atsakymo, bet jis tik draugiškai šypteli
ir pakviečia Tave dar kartą sugrįžti į praeitį.
Tarsi įgavęs
burtininko galią, Tu regi lemties prisilietimus, mažiausius likimo
vingius, kurių svarbą tegali įvertinti tik dabar, žvelgdamas iš tolo.
Tu matai, kaip
laimė, kuri skirta tik Tau, nesyk praėjo pro šalį. Tereikėjo tuomet
tik būti akylesniam, tereikėjo tik ištiesti rankas, nenusukti žvilgsnio
į pakelyje prieš akis šmėkštelėjusį blizgutį, ir likimas būtų Tave apdovanojęs
visomis savo dovanomis. Bet Tu, per neapdairumą leidęs laimei praeiti
pro šalį, išklydai iš savo kelio, siekei ne savo tikslo, kartais, būdamas
pats sau priešas, lyg norėdamas pats save padaryti nelaimingą, bėgai
nuo savo lemties.
Keliaudamas
prisiminimų takais, Tu matai, kaip laikas – tas didysis teisėjas – užgydo
žaizdas, išvaduoja nuo skausmo, padaro tai, ko tuomet neįstengei įveikti.
Grįždamas į dabartį,
Tu imi lyginti kitų žmonių likimus ir stebiesi: kokie jie skirtingi!
Kodėl vieni laimingi, o kiti – tarsi juodais ženklais pažymėti? Kodėl
vienus džiugina ir audros, kurias jie pasitinka kaip išmėginimus,
juos tik užgrūdinančius, tuo tarpu kiti – paniurę ir šviečiant saulei?
Kodėl? – gal šimtąjį kartą klausi savo antrininką, bet apsidairęs jokio
bendrakeleivio, jokio antrininko nepamatai. Galbūt jo visai ir nebuvai
sutikęs? Galbūt jo ir nėra?
Ne. Tu jauti,
kad Tavyje jis paliko tą nepaprastą burtininko galią, leidžiančią
matyti likimo kelią, kuriame Tu dar sutiksi savo laimę, kuriuo eidamas,
Tu pasieksi savo tikslą.
Tai, kas skirta
laimingiausiems, skirta ir Tau. Tu turi stiprias rankas, kuriomis gali
apkabinti mylimą, kurios Tau padeda įveikti sunkumus, nugalėti priešą.
Tu turi akis ir
matai žemę, jūrą ir dangų. Tu gali kito žvilgsnyje perskaityti tai,
kas neišsakoma žodžiais, akių gelmėje pamatyti atsiveriančią sielą.
Tu girdi viso
pasaulio garsus – miško ošimą, paukščių čiulbėjimą, vaiko verksmą, širdies
plakimą. Vadinasi, Tu turi jautrią, nepakartojamą sielą!
Tu turi sielą – dieviškumo įrodymą. Tu jauti nuolatinį dieviškumo dvelksmą, leidžiantį
Tau kurti, pažinti, svajoti.
Tai, ką turi laimingiausieji,
turi ir Tu!
Tu turi viską,
ką turi patys laimingiausieji.
Tai, ką gali
laimingiausieji, gali ir Tu.
Lyg užburtas
kiekvieną dieną ieškok, siek savo laimės. Jei Tau sunku, net jei Tau labai sunku, kiekvieną rytą, lyg
naujai gimęs, lyg išėjęs į naują kelią keleivis, ieškok savo laimės.
Kiekviena diena Tau gali būti pati laimingiausia.
Likimas būtinai sugrįš
Tau sunku.
Vargina kasdien didėjanti neviltis, kad esi nustojęs likimo globos.
Lyg juodai katei perbėgus kelią, ėmė nesisekti. Vieną nesėkmę lydi
kita, dar didesnė, dar skaudesnė. Tu nusiminęs ir išsigandęs. Regis,
būtum persekiojamas nematomų tamsiųjų jėgų.
Nebėk nuo jų.
Kaip jau įsitikinai, vis tiek nepabėgsi. Verčiau pabandyk
išsiaiškinti
juodosios lemties pykčio priežastį, pasikalbėk su ta
piktavale. Juk
nesyk teko kalbėtis su piktu, Tau bloga linkinčiu žmogumi.
Kartais būtent
tas pokalbis, kad ir koks jis būtų sunkus ir nemalonus, padeda
suprasti piktuolio kėslus ar pačią pykčio priežastį.
Neretai būna, kad, iš širdies pasikalbėjus, priešas tampa
draugu.
Žvilgtelk į savo
praeitį. Jei nesi nusikaltėlis, jei nesi padaręs pikto darbo, iš keršto
ar pavydo kitam sužeidęs širdies – piktadarystės išsigandęs kartais
pabėga pats likimas, – jei nesijauti niekuo nusikaltęs prieš savo sąžinę,
tuomet žvilgsniu, siela, malda pašauk likimą. Gal jis pasiklydo, kai
Tu išklydai į kokį skersgatvį, ir Tavęs nebesuranda. Pašauk jį. Išgirdęs
Tavo šauksmą, likimas būtinai sugrįš.
O kol lemtis ieškos
kelio pas Tave, prisiglausk prie kito – tik būtinai gero ir mielo – žmogaus
likimo. Jo lemtis paglobos, pasaugos nuo nelaimių ir Tave. Kiek daug žemėje
motinų, auginančių svetimus vaikus, atiduodančių jiems savo širdies
meilę, besidalijančių duonos kąsniu. Žmogaus lemtis turi motiniškų
jausmų ir paglobos Tave kaip motina, kuri rūpinasi priglaustu vaiku,
niekada jo nepavadindama svetimu.
DALINKIMĖS FORTŪNOS DOVANOMIS
Viskas, kuo mes turtingi,
kuo esame apdovanoti, kaip atrandame ir panaudojame tas gautas dovanas, kokių
sėkmių sulauksime ateityje, didele dalimi priklauso nuo to, kokios mintys mus
ves likimo keliais, nuo paties likimo, nuo atsitiktinumų, trumpai sakant, nuo fortūnos.
Žodis fortūna apibendrina visus
laimingus atsitiktinumus, kurie reiškiasi per lyg iš Dangaus atėjusias mintis,
tarsi atsitiktinai sutiktus žmones, lyg stebuklingai, lyg savaime išspręstas problemas,
kurių ilgai buvo neįmanoma išspręsti.
Fortūna žaidžia
atsitiktinumais, bet ji pati laukia iš mūsų dėmesingumo, rūpestingumo, o
labiausiai ji mėgsta, kai pats žmogus atranda dėsnius, kodėl ir kam ji siunčia
savo dovanas. Kadangi fortūna laiminguosius laimina jau daug amžių, tai ne tik
astrologai, bet ir mokslininkai, analitikai, psichologai yra atradę, galbūt,
tiksliau pasakius, užčiuopę pagrindinius principus, pagal kuriuos siekiantys
sau fortūnos globos galėtų ją užsitarnauti.
Vienas iš tokių
principų yra žaismingas ryšys, kontaktas su Fortūna (jau iš didžiosios raidės).
Nustatyta, kad nors mažytis, bet geras kitam, ypač mažam, žmogui padarytas
darbas sudomina Fortūną, ji iškart nukreipia savo žvilgsnį į tą žmogų. O tai
jau šansas būti Jos apdovanotoju.
Fortūnistai – žmonės,
ieškantys sėkmės, lemties dovanų, gyvenimo aistros – visuomet stengiasi bendrauti
su Fortūna. Jie nustatė, kad, sakykim, kažkam palinkėję geros nuotaikos - patys
ilgą laiką būna pakylėti, tampa linksmesni. Nesavanaudiškai padėję sergančiam –
jie patys tampa sveikesni, stipresni. Kažkam padėję, nors ir simboliškai
materialiai – jiems patiems Fortūna materializuojasi didesne ar mažesne materialia
sėkme. Ypatinga sėkmė juos lydi tuomet, kai visa tai adresuojama vaikams, jų
labui.
Tie visi fortūniški
ženklai nuolat lydėjo ir dar tebelydi (tris kartus pabeldžiau į stalą) ir mūsų
Leidyklą, kuri nuo 1994 metų leido knygas ir žurnalą „Žvaigždutė" vaikams.
Atėjus privatizacijai beveik visos vaikų ir jaunimo leidyklos bankrutavo. Kaip
žinote, seniai neliko nei „Genio", nei „Moksleivio", nei „Jaunimo gretų", nei
„Švyturio" (nežinantiems priminsiu, kad tie žurnalai anuomet buvo nepaprastai
populiarūs, ėjo masiniais tiražais). O „Žvaigždutė" ne tik išliko, bet ji tapo leidykla
„Trys žvaigždutės", ėmė leisti keliančias žmonių dvasią grožines ir
psichologines knygas (aš išleidau virš 100 savo autorinių knygų, kurių dalis buvo
ir yra verčiamos į kitas kalbas), aktyviai rengti energetinius seminarus.
Anuomet Leidyklą
nuo epideminio bankroto išgelbėjo mano įsigyta garsioji „Stebuklo" plyta, kurią,
jei būčiau pavėlavęs bent valandėlę, jau būtų išvežę, kaip visas Katedros
aikštės keičiamas plytas, į sąvartyną. „Apgyvendinus" „Stebuklą" redakcijoje,
iškart prasidėjo tikri stebuklai: atėjo įdomūs autoriai, gavome net kelių
ministerijų didelius užsakymus parašyti ir išleisti energijos
taupymo, eismo saugumo, nusikaltimų prevencijos tematines knygas ir dideliu
tiražu. Tikras stebuklas!
Stebuklai tęsiasi
iki šiol (vėl tris kartus pabeldžiau į stalą). Jais dalinuosi su visais –
autoriais, užsakovais, mūsų knygų skaitytojais, energetinių seminarų
klausytojais. Bent moralinio pelno už tai gauname tikrai daug.
Dabar netikėtai
(vėl stebuklas!) kilo, gal pačios Fortūnos atsiųsta, mintis Fortūnos dovanomis
dalintis su visais, tikinčiais jos globa, laukiančiais jos dovanų. Kaip tai
įgyvendinti praktiškai?
Fortūniška mintis
man pataria, kad žmonės, kuriems reikalinga Fortūnos parama – prieš priimant
svarbų sprendimą, egzaminą, susitikimą, net bylos nagrinėjimą, nesulaukiant
reikalingos pagalbos, likiminio žmogaus ir t. t. – gali pervesti į mūsų
Leidyklos sąskaitą bent 1 Eur (ar norimą sėkmei sumą). Už tai mes išrašysime sąskaitą-faktūrą pagal
jūsų atsiųstus rekvizitus (kurią padėsime ant „Stebuklo" plytos) vaikiškai
knygai (knygoms). Knygą (knygas) padovanosime vaikams (jas mes dovanojame jau daug
metų, kadangi knygynai „ne savų" leidyklų knygų nebepriima). Atvažiavę į Leidyklą,
galėsite pamatyti savo sąskaitą-faktūrą, pastovėti ant „Stebuklo", gauti savo knygą
(knygas).
Norint pajusti Fortūnos įtaką ir sulaukti tolimesnės jos
globos, po to kai pervesite 1 arba X Eur, reikia akylai stebėti, užfiksuoti
Fortūnos paramą (sėkmingas sandėris, laimėtas ginčas, įveiktas liūdesys, sutiktas
likiminis žmogus ir t. t.) ir visą mėnesį laukti Fortūnos įtakos. Neužmirškite
padėkoti.
Būdamas pats laimingas,
tikiu, kad dabar laimingųjų bus dar daugiau.
Linkėdamas visiems neišsenkamos Fortūniškos sėkmės –
rašytojas fortūnistas Jeronimas Laucius
Mūsų rekvizitai fortūniečiams:
UAB „Trys žvaigždutės", Kalvarijų g. 134-42, LT-08209 Vilnius
Įmonės kodas 122613882
PVM mokėtojo kodas LT226138811
A/s LT28 7044 0600 0104 8455
AB SEB bankas, banko kodas 70440
Tel./faksas (8-5) 276 24 08, (8-5) 276 24 06
Mob. tel. 8 687 75147
el. p. JeronimasL@gmail.com
STEBUKLINGŲ PLYTELIŲ
VIRUSAS PLINTA VILNIAUS ŠALIGATVIAIS
https://www.lrytas.lt/verslas/rinkos-pulsas/2012/11/12/news/stebuklingu-plyteliu-virusas-plinta-vilniaus-saligatviais-5180882/
Sostinės Katedros aikštėje plytelės „Stebuklas" kopijos plinta žaibišku greičiu
ir tai piktina originalo kūrėją. Laimingų plytelių jau yra net atokiuose
Justiniškių, Fabijoniškių, Pašilaičių rajonuose.
Greitai
vilniečiai pasisemti laimės galės bet kurioje gatvėje. Tam nereikės keliauti į
Katedros aikštę ir laukti eilėje prie plytelės „Stebuklas".
„Laiminga
plytelė", „Stebuklinga plytelė", „Laimės plyta" – mirga užrašai ant šaligatvių.
Jų kūrėjai dažniausiai būna neišradingi – žodžius purškia dažais.
Prieš metus
laimės plytelė atsirado Upės gatvėje. Neseniai tokią pat kažkas nupiešė
Fabijoniškių gatvės pradžioje.
„Man atrodo,
kad tų plytelių mieste jau per daug. Jaunimas persistengė jas piešdamas.
Plytelės tampa kaip gatvės apšvietimo stulpai. Jos niekuo neišskiria.
Anksčiau
buvo romantiška nueiti į Katedros aikštę ir tris kartus pasisukti ant
„Stebuklo", – sakė Fabijoniškių gatvėje gyvenanti 64 metų Uršulė
Paškevičienė.
Laiminga
plytelė yra ir Žemynos gatvėje. Čia vaikų išdaiga. Naujuose rajonuose tokių
plytelių netrūksta. Jų yra ir Perkūnkiemyje, Justiniškėse.
Kasdien per
laimingą plytelę Augustijonų gatvėje žengia Vilniaus jėzuitų gimnazijos
moksleiviai. O tokią plytelę Tymo kvartale prie laiptų pastebėjo ir sostinės
meras Artūras Zuokas.
„Stebuklo"
autoriui menininkui Giteniui Umbrasui mieste atsirandančios laimingos plytelės
atrodo kaip pajuokavimai.
„Gal tie, kurie
taip pajuokavo, tiki, kad plytelė atneš laimę. Svarbiausia, kad žmonės svajotų.
Tačiau persistengti irgi negerai, nereikia, kad tokių plytelių mieste atsirastų
šimtai, nes tuomet stebuklas taps nuvalkiotas ir devalvuotas kaip koks rublis", – sakė G. Umbrasas.
„Stebuklas" –
ir svetur
Plytelė
„Stebuklas" Katedros aikštėje taip pat buvo ne kartą pakeista. Šioje vietoje ji
atsirado 1994-aisiais.
PIRMĄJĄ BETONINĘ PLYTELĘ SAUGO RAŠYTOJAS
JERONIMAS LAUCIUS. Antrasis „Stebuklas"
eksponuojamas vitrinoje Gedimino prospekte, netoli Seimo rūmų.
Trečioji
plytelė „Stebuklas" prieš porą metų buvo iškeliavusi į Kinijoje, Šanchajuje,
vykusią pasaulinę parodą „Expo 2010", o iš ten pargabenta ji saugoma Vilniaus
rotušėje.
Viena šiai parodai pagaminta plytelė su kiniškais hieroglifais liko
Šanchajuje. Savo „Stebuklą" turi ir Gruzijos sostinė Tbilisis. Šiame mieste
vienas skveras pavadintas Vilniaus vardu, jame 2010-aisiais ir atsirado tokia
plytelė.
PIRMOJI „STEBUKLO“ PLYTELĖ KATEDROS
AIKŠTĖJE RAŠYTOJAS J. LAUCIUS SAUGO LEIDYKLOJE „TRYS ŽVAIGŽDUTĖS“.
DĖL TO LEIDYKLA JAU 30 METŲ IŠLIKO PER VISAS KRIZES, LEIDŽIA KNYGAS, RENGIA ENERGETINIUS SEMINARUS.
„TRYS ŽVAIGŽDUTĖS“ ŠVIEČIA IR TAVE KVIEČIA
„Stebuklo" plytų
dabar, kaip ir Leonardo da Vinci „Mona Liza", yra daug (baldų parduotuvėse
„Mona Liza" kainuoja 10 Eur). Bet tikra „Mona Liza" yra tik viena – Luvre, o veiksmingas,
tikras „Stebuklas" – tik vienas, pas mus.
APIE PIRMOSIOS „STEBUKLO“ PLYTELĖS KATEDROS
AIKŠTĖJE STEBUKLINGĄ GALIĄ 2002 M. KALBĖJO JAV PREZIDENTAS DŽ. BUŠAS
ŠIOS IR KITOS
KNYGOS IŠLEISTOS IR „STEBUKLO“ PAGALBA. KODĖL JIS NEGALĖTŲ PADĖTI IR JUMS?
Po 2008 metų jau rašiau
ir leidau psichoterapines ir bibliografines knygas, energetinius vaistažodžius

|