2020-12-05, Šestadienis
En   Ru  
Kūryba. Leidyba
Leidyklos vadovas-rašytojas
TAVO ŠEIMOS GYVENIMO BIBLIJA
PALAIMINIMO ENERGETIKA
Gruodžo mėnesio knyga
SVEIKATINGUMO-POZITYVUMO ENERGETIKA
Alytaus TAU knygos sutiktuvės
Kaip prisijaukinti stebuklus
FORTŪNOS ENERGETINIS RECEPTAS
Individualūs energetiniai seminarai
Kaip gydytis vaistažodžiais
Kosmologiniai Lao Siunio kursai ir seansai
Energetiniai negatyvumo valymo kursai
Egoterapija. Autohipnozė
Energetiniai seminarai 2020
Energetiniai seminarai dvyliktokams
Trečiojo amžiaus universitetai
Knygynėlis 2020
Plakatai
Aleksandras Alekseičikas... Dėl savęs, tavęs, nesvetimo
Neišeik iš gyvenimo
Žmogaus sauga
Atsargus – tai ir saugus
Visuomenės sveikatos centrams
Pasaulis pasikeitė – seminarai jau prasidėjo
Bendravimas su bibliotekomis
Vaikų darželių auklėtojoms, mokytojams
Naujienos. Renginiai. Skelbimai
Lietuvos rotariečiams
Mano kraštas. Bendraukime
Populiariausios knygos
Pokemon go prizai
Įdomiausi laiškai
Lietuvai pagražinti draugijos Vilniaus skyrius
Azərbaycan
Kontaktai
     
  Sveikatingumo-pozityvumo energetika: šiandienos aktualija
Sveikatingumo-pozityvumo energetika

 

Dar nuo antikos laikų žinoma, kad sveikatą žymia dalimi lemia gera nuotaika, pozityvus požiūris į gyvenimą ir save, pozityvios mintys.

Deja, mūsų laikmetis nešykšti stresinėmis situacijomis, varginančiu tempu, kitomis  negatyvumo apraiškomis.

Pasak akademiko Jurgio Brėdikio, žmonės šiandien gauna neigiamas emocijas keliančių negatyvių vaizdų dešimt tūkstančių kartų daugiau negu prieš 75 metų! (Brėdikis J. Kitokiu žvilgsniu. V., 2015, p. 140).

Net apie 40 procentų žmonių turi įvairių psichologinių problemų, kurios vargina juos pačius, sunkina bendravimą su artimaisiais.

Žinomas genetikas dr. D. Serapinas teigia, kad pozityvus mąstymas sveikatai turi didesnę įtaką nei dieta ir gyvenimo būdas.

Tai ir ieškokime, dirbkime, visais būdais ne tik saugokime savo sveikatą, savo gyvybišką energetiką, bet ir nuolat, kompensuodami prarastą energiją,  ją papildykime, pasikraukime nauja kūriančiąja energija.

Tų praktinių energetinių principų ieškojau eilę metų bendraudamas su žinomu gydytoju psichoterapeutu Aleksandru Alekseičiku, remdamasis mūsų permainingo gyvenimo analize, vesdamas energetinius seminarus, individualius kursus.

Šiame skyrelyje spausdinu savo seminarų, individualių kursų pagringines temas. Jas skelbiu norėdamas, kad mano klausytojams po seminarų būtų lengviau naudotis konkrečiais energetiniais principais.

Tie, su kuriais mes dar nesusitikome seminaruose, gali pabandyti įminti, kas slypi tuose mano darbiniuose užrašuose, nukreipti mintis pozityviąja energetine linkme.

Kasdien nuo 12 iki 13 valandos skririu laiką nemokamoms minikonsultacijoms. Tą valandą laukiu Jūsų skambučių, klausimų.

Norintys visada gali užsisakyti seminarą ar individualius kursus. Tel. 8 687 75147, el. p. JeronimasL@gmail.com

 

 

skelbimas_ukmerge.jpg

     

                              

PRAKTINIAI ENERGETINIAI PRINCIPAI (darbiniai užrašai)

RYTO (PRABUDIMO) ENERGIJA. Pirma mintis. Pozityvumo dienoje paieška. Ar prabudai gyventi. Rytas prasideda - nuo saulės patekėjimo.   Ištark: KAIP GERA.  Pagal Froidą.

Pasąmonė neturi realybės indikatoriaus. Ji neatskiria tiesos nuo emociškai nuspalvintos išminties, net melo. Froidas

NAKTIES TERAPIJA. Naktis dienos ligų slaugytoja ir gydytoja. Autopilotas. Vaizdiniai, mintys.  Naktis – paskutinių minčių vektorius. 

REZONANSINĖ ENERGIJA. Džiaugsmo, sveikuolio, kūrėjo dažniu pakilti į tą emocijomis realizuotą ego lygį.

RAT SISTEMA.  Darykite tai egoterapiškai. Leiskite sistemai veikti. Viršijus sistemos pralaidumą – ji nebeveikia, nebesaugo.

DIRIGENTO PRINCIPAS. Kasdien tris kartus, nuolat... Tai pats lengviausias, bet labai efektyvus metodas.

AUKSO VALANDA. TV.  Pereiti iš dienos minčių, problemų į Gyvenimo orbitą.

DANGAUS ENERGIJA. Pasijausti gamtos dalelė, rezonuotis su gamtos dažniu. Prausimasis dangumi. REZONUOTIS su  Dangaus palaiminimas. Palaiminimas  savimi.

DVIEJŲ AKUMULIATORIŲ PRINCIPAS. Žmogui gamta duoda du energijos Pzt ir Ngt akumuliatoriai. G – konstanta. Ž – priklauso nuo žmogaus.             

Pzt (G + Ž) – Ngt (G + Ž) = GE

PztŽ – Taškas A.  Su ta energija eini į tikslą, GYVENI... Mano reikia. Dviejų džiaugsmų. Likimo dovanų. V – 9 p., 20 p., 22 p.,  JTS 31 p. M – tai dialogas. Palyginimo pr. – SU KUO? Ngt. Egoterapija.  

Ngt – monotonija, nemąstymas, kaip be vairo. Reikia pozityvios analizės. Norėti būti laimingu.

Akumuliatorius išsijungia be perspėjimo. Gyvenimas peržengus Raudonąją liniją.

3 išsikrovimo  ETAPAI.
1. Nelieka tikro džiaugsmo, draugų, nesiseka dirbti...
2. Reikia  Gyv papildų: brendis, kurortai, lošimai, adrenalinas netampa džiaugsmu, pyktis...
3. Depresija...

E0MOCINĖ TAKOSKYRA. Du žmonės ima nebesuprati vienas kito, be analizės, be parovimo – skyrybos.

EMOCINIS BADAS. Ir eliminavus kūrybiškumą, kaip esminį žmogaus saviraiškos elementą, vidinė žmogaus  prigimtis išlieka nepakitusi. Nebeturėdamos  būtinos išorinės paskatos, emocijos lieka uždaros savyje, iškreipia žmogaus prigimtį.

EMOCINIS BADAS –  žavėjimasis elitu, žvaigždėmis  egopanieka pozityvumui,  kad galiu aš, stereotipinis mąstymas...    Tai veda į negatyvumą...

Kas atima emocinę energiją.  Pats 42 p. Emocinė tinginystė. Negatyvumo perteklius, stereotipai, dėl to ir ne tas knygas skaitome. Lengviau likti nelaimingu kaip įprasta... Nemeilė sau ir gyvenimui. 1 000 kartų tą patį...  Kasa kalną - žino... Trys rupijos- kvaili tikslai, pvz.  

Energetinis modeliavimas (Lego kaladėlės) susidėlioti gyvenimo rūmus iš esamo.

ENERGETINIS VAIKŠČIOJIMAS. ENERGETINĖ MANKŠTA

 

 

SVARBIAUSIOS J. LAUCIAUS SEMINARO TEZĖS
(KAS SUPRANTA – TESINAUDOJA)

Jos padės seminarų klausytojams prisiminti nagrinėtas temas, palengvins jų praktinį panaudojimą.

1. VISKĄ – IR NUOTAIKĄ – REIKIA UŽSIDIRBTI

2. MĄSTYMAS – DIALOGAS.

3. EGOTERAPIJA.  Negali duoti, ko neturi.

4. RAT SISTEMA

5. KAIP PASIKRAUTI  GAMTOS ENERGIJA

6. NAKTIES TERAPIJA

7. ŽMOGUS – KALNAS     V – 28

8. DIRIGENTO PRINCIPAS. Kasdien tris kartus

9. ŠILUTĖS  PRINCIPAS

10. MOCARTO PRINCIPAS

11. DVIEJŲ AKUMULIATORIŲ PRINCIPAS

12. EMOCINIAI SKYDAI

13. LOGINIAI SKYDAI

14. GYVENIMO TILTO ATRAMŲ PRINCIPAS   ATEITIS – 32

15. SVEIKATOS POKALBIAI SU LIGA

16. REZONANSO PRINCIPAS

17. ORO PROGNOZĖS PRINCIPAS   TURI – 19

18. MANO REIKIA PRINCIPAS

19. MINČIŲ HIGIENA IR ENERGIJA

20. NEBIJOTI. PAŽINTI. PAMILTI     V – 56

21. SVEIKATOS POKALBIAI SU LIGA. HOMOENERGETIKA. (Individualūs seminarai)  

22. PALAIMINTIEJI SAVIMI GV - 16 PRAUSTIS DANGUMI  GV - 27  SU DANGAUS PALAIMINIMU GV – 42

23. VAISTAŽODŽIŲ TERAPIJA

24. SVEIKATPINIGIAI

25. NANONAIČIAI

26. BANDYK. STOK ANT DUGNO

 

 

ENERGETINĖS MINTYS

Pozityvus mąstymas turi didesnę įtaką nei dieta ir gyvenimo būdas. Dr. D. Serapinas, genetikas.

Pasąmonė neturi realybės indikatoriaus. Ji neatskiria tiesos nuo emociškai nuspalvintos išminties, melo. Froidas

Pykti ant kito žmogaus – vadinasi, būti jo vergu. Montenis

Priimdami žmogų tokį, koks jis yra, padarome jį blogesnį, o priimdami tokį, koks jis turi būti, padarome tuo,  kuo jis gali tapti. J.V. Getė.

Daugelis žmonių nepasiekia sėkmės ne todėl, kad taiko aukštai ir nepataiko, bet todėl, kad taiko žemai ir nepataiko. Hiltonas

Žmonės dažnai nemato tikrosios sėkmės galimybių, nes jų tiesiog neatpažįsta, o sėkmė dažniausiai vilki kasdieniais rūbais ir atrodo tiesiog kaip paprastas darbas. T. Edisonas.

Lengviau likti nelaimingu, kaip įprasta, nei rizikuoti siekiant laimės.

Nebūsi savimi, tapsi kopija.

Per žemės drebėjimą suparaližuotieji pakyla.

Pasirinkite stiprų priešą, ir tapsite stiprūs.

Žmonės tampa kopijomis.

Jei darbas nemielas, tai gyveni tik po darbo.

Trys pažinimo būdai: sunkusis – mokymasis, kartusis – patirtis, lengvasis – pamėgdžiojimas.

Tu turi viską, ką turi patys laimingiausieji.

BANDYK. STOK ANT DUGNO.

Pas mane dažnai kreipiasi žmonės su žmogiškomis problemomis, o ne su neurotiniais simptomais. V. Franklis

Jei tuo metu, kai ateina senatvė, žmogus būna kažkuo labai užsiėmęs, tai senatvė kantriai ir mandagiai palaukia, kol tas žmogus atsilaisvins. J. Laucius

 

 

SUSITAIKYMO PR. (su realybe, su savimi, su vienatve)

PASYVUS. Kaip yra, taip ir gerai. Tinginio, netikinčio metodas. Veda į neveiklumą, depresiją.

Liguistas variantas – džiaugtis savo kentėjimu, sąmoningai ar nesąmoningai.   Išeitis: žinoti visus pr., seminarai.

PUSIAU AKTYVUS. Tiki, laukia, kad būtų geriau, bet nieko nedaro. Pasiteisinimo metodas.

AKTYVUS. Susitaikęs, bet nuolat ieško galimybių, kad tobulėtų, kad būtų geriau.

FILOSOFINIS. DU VARIANTAI:
A. Jei gali kiti - vadinasi, galėsiu ir aš. Jei kitiems gerai, gerai ir man.
B. Būtų gerai, jei būtų, bet žinau, kad taip nebus. Tai negatyvi filosofija, tampa įsitikinimu. Nusifilosofuoja.

NUOLAT STARTUOJANTIS. Nebeturi laiko pasidžiaugti esamu, siekia nerealaus. Perfekcionizmas.  Savęs alinimas. Pvz. kiek nubėgsi – tiek žemės turėsi.

NEGALINTIS SUSITAIKYTI. Nepripažįstantis realybės, trukdo įsitikinimai. REIKALINGA PARAMA, nes praranda energiją, todėl darosi vis sunkiau.

JEI NĖRA KITOS IŠEITIES – LIK SU TA IŠEITIMI.

IŠVADA. Mėgautis ieškojimu, džiaugtis mažomis pergalėmis, mąstymu, pozityvėti, ieškoti išeities, tikėti.

 

 

NAKTIES TERAPIJA

Naktis – dienos ligų slaugytoja ir gydytoja.

Naktį įjungiamas autopilotas. Kokią suteiki kryptį, kur nuskrisi?

 

1. Vakaro Aukso valanda. Grafikas. (Iki miegamojo)

Miegamajame

1 .Praėjusios dienos pozityvūs vaizdai.  (Emocinė energija). 

2. Pozityvi mintis apie rytą.  (Emocinis vektorius).

3. Gamtos dalelė. (Energetinis bangos dažnis).

4. Vaizdinys vietoj tabletės nuo nemigos. ( Pvz. kažkada miegas ant šieno).

5. Plaukiojimas dangumi. (Vagono minčių atkabinimas).

6. Energetinių vaizdinių kodai: esu direktorius, ginčo laimėtojas, čempionas, rašytojas, sėkmės numylėtasis...  (Energetinė autohipnozė)

7. Sveikatos laboratorija: Jaunystės, sveikuolio vaizdinys, mintys į skaudamą vietą,  panoraminė minčių globa, „vaikštau po parką", energetinis – sveikatos, saulės rezginio kvėpavimas.

8. Glostymosi terapija. (Egoterapinė būsena).

9. Vairo perdavimas „autopilotui". (Malonumo pojūtis, lyg prieš gražų filmą).

10. Nakties terapija: kiekvieną kartą prabudus pakoreguoti „autopilotą". (Minčių debesėlyje).            

11. Ryto prabudimas: nakties terapijos, sugrįžimas į „parką", likiminio kodo užfiksavimas, pirmos minties sugavimas, pozityvaus (bent vieno) dienos įvykio energetinis poveikis.

12. Ryto energetinis pasveikinimas.

13. Dienos darbų palaiminimas. (Sveika, Diena...)

 

 

SVEIKATPINIGIAI

Kaip žinia, kiekvienas, tiek fizinis, tiek protinis darbas turi savo vertę ir piniginę išraišką. Vadinasi, ir visa protinė veikla nukreipta į sveikatos išsaugojimą, į sveikatos gerinimą turi konkrečią prasmę, vertę, kuri gali būti išreikšta tokiu būdu uždirbtų pinigų kiekiu. Tie pinigai vadinami Sveikatpinigais. Tai patys vertingiausi pinigai, jie vertingesni ir eurus, ir už auksą, ir už visus lobius.

Deja, Sveikatpinigius, kaip ir bet kokią kitą valiutą, reikia ne tik uždirbti, bet ir realiai suvokti to viso darbo procesą. Štai čia ir prasideda problemų problemos. Žmogus žino, kad kirsti medžius, statyti namus, vairuoti autobusą, sodinti bulves yra darbas, už kurį priklauso atlyginimas doleriais, eurais ar kokiais zlotais.

Pirmas žmones Sveikatpinigius skaičiuoti išmokė prancūzų psichologas Šarlis Latenjė. Jo pacientai greitai suvokė kokią naudą jie gali turėti savo sveikatos sąskaitose nuolat kaupdami Sveikatpinigius, galėdami už juos įsigyti naujų galimybių, sveikatos lobių. Net tie, kuriems anksčiau jis negalėjo padėti, kad jie įsijungtų savo energetinius srautus, be kurių neįmanomas dvasinės stiprybės kelias, ėmė rinkti, „uždirbinėti" Sveikatpinigius, tapo tikrais sveikatos turtuoliais.

Pasinaudodami paties Š. Latenjė principu „viskas, kas sudėtinga – nereikalinga, o viskas, kas reikalinga yra paprasta", pabandykime paprastai ir vaizdžiai suprasti, kas yra tie Sveikatpinigiai, kaip jie uždirbami.

Kiekvienas pozityvus noras, veiksmas, kiekviena pozityvi, gera mintis ir yra tas darbas, kuris pelno Sveikatpinigius. Kaip ir bet kuriame darbe uždirbta suma priklauso nuo dirbančiojo kategorijos ir nuo darbo laiko. Belieka imtis aritmetikos, sveikatos, gyvenimo aritmetikos.

Pirmiausia reikia paskaičiuoti, kiek laiko per dieną skiriate sau, mintims apie save, kaip žmogų, kaip Dievo kūrinį. 1 valanda lygu 10 Sveikatpinigių, 2 valandos – 20 Sveikatpinigių ir t. t.

Jei apie save galvoji su meile – Sveikatpinigių suma dvigubėja.

Pozityviai galvoji ne tik apie save, bet ir apie artimus žmones – 1 valanda lygu 20 Sveikatpinigių...

Geriesi gamta, rytu, klausaisi muzikos - 30 Sveikatpinigių.

Skaitai tikrą knygą apie gyvenimą, kūrybą, meilę (pvz. Vaistažodžiai) – 50 Sveikatpinigių.

Jautiesi įsimylėjęs – 100 Sveikatpinigių...

Tęskite, tęskite... Sudarykite savo asmeninę Sveikatpinigių banko sąmatą, nesibaiminkite, kad kažkas įsilauš į jūsų sąskaitas ir išgrobs sąžiningai uždirbtą turtą. Taip kartais tepasitaiko tik mūsų žemiškuose bankuose, o Jūsų Sveikatpinigiai saugomi jokiems grobėjams nepasiekiamuose Dangaus bankuose.

Ir netaupykite tų savo lobių. Atvirkščiai – švaistykite juos į visas puses, dalinkitės jais ir su draugais, ir su priešais. Kuo daugiau dalinsitės, tuo jūsų  Sveikatpinigių tik daugės. Būkite turtingi! Būkite kas dieną vis turtingesni!

Tai kur gi tie sveikatos turtuoliai, paklausite manęs? Juk aplinkui matote daug dvasinių beturčių, ligotų, depresuotų, net ieškančių savanoriškų kelių į ten, kur nebereikia jokių psichoterapijų, jokių Sveiktpinigių...  O gerai pažiūrėjus ir jūsų pačių kišenėje, atsiprašau, sieloje, kur uždirbami tie Sveikatpinigiai, tuštoka, nors tarsi ir susitinkate su savimi, ir ryto kavą su malonumu išgeriate, ir meilės jausmai dar ne visai išblėsę... Tai kas gi grobia tą mūsų turtą?

Į tuos  sveikatpinigius kėsinasi, juos be gailesčio grobsto tik vienas plėšikas - tai pats žmogus. Tas pats, kuris taip sunkiai  uždirbo, tas pats žmogus ir išgrobsto. Kartais net visą savo turtą. Ir lieka, kaip sakoma, ant ledo.

Jei jau kalbamės konkrečiai, tai ir tuos Sveikatpinigių grobikus įvardinkime juos, pabandykime kiek galima tiksliau apibūdinti jų galią ir dydį.

Tų šventvagiškų plėšikų vardas – Niaurai. Jie taip pat gaminami sieloje, tiksliau,  jos tamsumoje. Išlaikykime lygybės principą, ir taip pat bent apytiksliai sudarykime tą niauriąją aritmetiką, kad lengviau būtų išsaugoti brangiausius  Sveikatpinigių turtus.

Esi be nuotaikos (tai emocinė tinginystė, nuotaiką reikia užsidirbti) per valandą „pagamini" 10 Niaurų, per parą – 240 Niaurų, o per gyvenimą – jau milijonai... Kiekvienas Niauras „praryja" po Sveikatpinigį, milijonas Niaurų kėsinasi į milijoną Sveikatpinigių, kurių nei sieloje, nei Dangaus banke nėra. Žmogus ima skolintis iš antidepresantų, alkoholio, narkotikų...

Pyktis, pavydas, baimė,  nepasitenkinimas savimi, darbu, šeima, pasauliu – tie ir kiti Sveikatpinigių grobikai ištuština ne tik gyvenimo džiaugsmu, meile uždirbtus sielos lobius, bet ir sujaukia mintis, sunaikina gyvenimo energiją, žmogų paverčia silpnučiu, bejėgiu, net pasigailėjimo ir pagalbos vertu ligoniu.

Geriausia pagalba – prevencija:  suskubti padėti žmogui dar jam neįsiskolinus gyvenimui, nenugrimzdus į sielos tamsumas, dar neišnaudojus, dar išsaugojus Sveikatpinigių teikiamą energiją, sveikatą, meilę sau, žmonėms, gyvenimui.

Didžiausias tos pagalbos šaltinis yra pats žmogus - jo mintys, požiūris į save ir į gyvenimą, jo noras jaustis lygiaverčiu su kitais, su pačiais iškiliausiais žmonėmis, jaustis savo paties gyvenimo kūrėju. Tačiau, deja, ne visada ir ne visiems tai pavyksta.

Todėl būtina ieškoti ir kitų pagalbos šaltinių. Tą pagalbą gali suteikti pozityviai nusiteikę, gero linkintys žmonės, bendravimas su jais, naudingi ir reikalingi, turintys  pozityvumo energijos pokalbiai bei tekstai.

Apie tai dažnai kalbuosi seminaruose, individualiuose pokalbiuose. Ne kartą įsitikinau tų pokalbių prasmingumu. Juk gyvendami negatyvumo, Niaurų apsuptyje ir nebandydami iš to išsivaduoti, mes sumokame savo dvasinės ir fizinės sveikatos sąskaita, kurią būtina nuolat papildyti  energetiniais Sveikatpinigiais.

 

 

NANONAIČIŲ ENERGIJA – GYVENIMO DOVANA

Galbūt kažkas perskaitęs pasakys, kad tai panašu į pasaką, kažkas, nesupratęs minties, galbūt net nedatemps iki paskutinio sakinio. Tačiau, jei tai perskaitytų Z. Froidas - tas pasąmonės karalius - jis, suplojęs rankomis, be abejo pasakytų, kad tai tiesiausias kelias į žmogaus paslaptingąją pasąmonės energetiką, kartais įgaunančią dar didesnę nei stebuklo galią. Jam pritartų ir pats A. Einšteinas, K. Jungas, N. Tesla ir šimtai kitų ieškojusių ir atradusių tai, kas iki jų buvo nežinoma, nesuprasta ar nepriimtina.

Likimas daugeliui yra įkvėpęs drąsią ieškotojo dvasią, daug kas visais įmanomais būdais stiprina save, žadina savo vidines galias, aktyviai konvertuoja visas galimybes į energetines vertybes, priima jas į savo gyvenimo glėbį, tarsi gimdo save iš naujo. Jei jūs esate vienas iš tokių, tai ieškojimo keliu kartu einame toliau.

Visa, kas randasi gyvoje gamtoje, ir pats tobuliausias jos kūrinys - žmogus, sudarytas iš atomų, molekulių, ląstelių. Tų milijardų milijardus ląstelių tvarką prižiūri, žadina jų gyvybinę galią dar daugiau milijardų Nanonaičių. Jie, kaip kokie žavūs karalaičiai nuo ryto iki ryto, nuo pat žmogaus gimimo iki pat gilios senatvės nenuilstamai skrieja, nardo, sukasi tarp tų milijardų ląstelių, budina, įkvepia jas gyvenimui, džiaugsmui, meilei.

Kol Nanonaičių karalystėje darna ir tvarka, tol žmogus jaučiasi sveikas, energingas ir laimingas. Tačiau, deja, kai kada nutinka ir netikėti dalykai. Tie šaunūs smarkuoliai, tie vikrūs sveikatos ir žmogaus laimės saugotojai, jos puoselėtojai kartais taip įsismagina, kad trumpam užmiršta savo priedermę, ima žaisti, išdykauti, o beišdykaudami, kaip ir visi mažyliai - o juk Nanonaičiai yra patys mažiausi iš visų mažylių - sujaukia visą nusistovėjusią tvarką, kuri kartais tampa panaši net į tikrą betvarkę. Žmogus tuomet jaučia nerimą, skausmą, o jeigu ilgiau niekas tų įsižaidėlių nesustabdo, nenuramina, tai žmogus gali ir susirgti, kartais net gana sunkiai.

Tačiau vos tik išgirdę žmogaus prašymą sutvarkyti tai, ką patys sujaukė, milijardų milijardai Nanonaičių meta visus savo išdykavimus ir su visa milijardine, vėl susidrausminusia, armija puola daryti tvarką, gražinti kiekvieną vietelę, ištaisyti, švarinti kiekvieną per išdykavimus ar per aplaidumą paliktą dėmelę.

Net tuomet, kai sujaukta betvarke niekas ilgai nesirūpino, ji tapo visai apleista, rodos, sunkiai besutvarkoma, paskatinti žmogaus didelio prašymo ar gerėdamiesi jo gražiais darbais Nanonaičiai į pagalbą pasikviečia savo ištikimus draugus iš dangaus, iš žvaigždžių, iš saulės. Tie šviesūs dangiški Nanonaičiai milijardais žiburėlių apšviečia kiekvieną apleistą kampelį, nušviečia visus teisiausius kelius, kuriais pakrauti sveikąja gyvybės energija lekia, skuba pulkų pulkai darbštuolių Nanonaičių.

Tos galingos pastangos negali nueiti veltui. Netrukus, lyg žemė, kuri po sausros, atgaivinta sulaukto lietaus, pražysta įvairiaspalvėmis gėlėmis, taip ir viskas, ten, kur darbavosi šaunuoliai Nanonaičiai, vėl tampa naujai gražu, tvarkinga, sveika. Žmogus, tarsi naujai atgimęs, vėl džiaugiasi sveikata, energija, gali drąsiai kurti savo ateitį...

 

 

EPILOGAS

Jei žmogus žino, kad už sveikatą turi būti dėkingas ne tik gydytojams, vaistams, bet ir sau pačiam, tai jis nuolat rūpinasi savimi, valdo savo mintis, nukreipia jas į vidinės energetikos klodus, ieško visų įmanomų pasveikimo galių.

Mes – savo Gyvenimo kūrėjai, jo saugotojai, brangintojai ir puošėjai.

Ne veltui sakoma, kad tas, kas nebando, visas pergales atiduoda kitiems. Bandykime, siekime pergalės visais įmanomais ir net paslaptingiausiais būdais. Ypač jei pergalės kaina – pats Gyvenimas.

Sėkmės!

 

 

 

 

KARANTINAS IR EGOTERAPIJA 

Visiems yra žinoma, kad viena svarbiausių priemonių kaip apsisaugoti nuo koronavirusų yra rūpestinga asmens higiena, socialinio atstumo laikymasis ir kitų medikų protingų nurodymų vykdymas. Tai reikalauja iš žmogaus nuolatinio dėmesio, nuolatinio susikaupimo, kitaip pasakius – darbo. Jei tas darbas suprantamas kaip iš reikalo, kaip kažkokia prievarta, tai jis yra ir varginantis, ir atliekamas kaip iš pareigos, todėl jis ne toks rezultatyvus, koks turėtų būti.

O kai tas rezultatas yra sveikata ar net gyvybė, tai, manau, kad verta ieškoti visų galimybių. Todėl ir siūlau pasinaudoti egoterapija ne tik iš įdomumo, bet su visa emocine energija taikyti jos energetinę galią savo sveikatai, savo gynybai nuo visų virusų.

Egoterapija (ego – reiškia aš, o terapija – RŪPESTIS, slaugymas, gydymas) – tai rūpestis savo mintimis, jausmais, savo emociniu pajėgumu. Trumpai sakant, egoterapija – tai vidinis rūpestis savimi. Rūpestis, meilė sau (tai neturi nieko bendro su egoizmu) orientuoja mąstyseną į sąmoningą veiklą, joje padeda atrasti pozityvias savo galimybes. Visa tai, kas kitiems yra privaloma pareiga, besinaudojantiems egoterapiniu metodu kiekvienas darbas tampa teikiančiu džiaugsmą prasminga veikla.

Egoterapija padeda visose gyvenimo srityse – tampa lengviau mokytis, dirbti, siekti bet kokio tikslo. Juk viską darai su meile, mylėdamas save, mylėdamas kitus, jausdamas generuojantį energiją džiaugsmą, kad visame kame matai prasmę.

Kalbant apie šį karantininį laikmetį, kada ypatingai svarbu rūpintis savęs apsisaugojimu nuo virusų, rūpintis asmens higiena, savo dėmesingu elgesiu kitų žmonių atžvilgiu, egoterapija gali būti tarsi koks angelas sargas, generuojantis vidinį norą išsaugoti save ir kitus, su tuo surištus rūpesčius transformuojantis į pasitenkinimą teikiantį gyvenimo prasmingumo jausmą.

Kadangi šiuo metu mes daugiau laiko praleidžiame namuose, pagal galimybės ir būtinybę izoliuodamiesi nuo kitų, tai tuo pačiu yra gera proga pabūti su savimi, su meile paieškoti savo vidinių galimybių, savo vertybių, kurios, kaip ir aukso smiltelės, atrandamos tik ieškotojams.

Mintimis likite tik su savimi, savo gyvenimu. Paanalizuokite praeities įvykius, atraskite priežastinius sėkmių ir nesėkmių ryšius, iškelkite pasąmoninius norus, sudarykite galimybes jiems realizuotis, pažadinkite miegančius savo gabumus. Atraskite ryto, nakties, dangaus egoterapiją...

Man pačiam tai padėjo „netikėtai“atrasti savyje rašytoją, realizuoti naujas savo galimybes. Tuo nuotoliniu būdu dalinuosi ir energetinių seminarų metu.

 

Linkėdamas sveikatingumo energetikos, meilės sau ir gyvenimui –
rašytojas, lektorius
Jeronimas Laucius

 

 

 

 

ATRADUS DANGAUS EGOTERAPIJĄ

Egoterapija (ego – reiškia aš, o terapija – RŪPESTIS, slaugymas, gydymas) – tai rūpestis savo mintimis, jausmais, rūpestis savimi, savo emociniu, dvasiniu pajėgumu, sugebėjimu atrasti pozityviąsias gyvenimo vertybes. Trumpai sakant, egoterapija – tai energija, sveikata, žmogaus GALIMYBĖS.

Kad lengviau suprasti šio metodo esmę, pateiksiu gyvenimišką pavyzdį. Sakykim, tavo mylimam broliui verkiant reikia 100 eurų. Tu labai nori jam padėti, bet pats turi tik 10 eurų... Gaila. Skaudu.

Visko, ko neturi, negali nei duoti kitam, nei naudotis pats. Dar skaudžiau už neturimus eurus, kai neturi rūpestingumo, meilės sau. Nemylintis savęs vargiai gali pamilti kitus, jie negali pamilti tavęs. Dar daugiau: tu negali pamilti gyvenimo - gyvenimas negali pamilti tavęs...

Žmonės dažnai nesupranta, kodėl jiems viskas nemiela, kodėl niekas nesiseka, nėra draugų, niekas nemyli, nebent nesėkmės ir liguistumas... Jie nežino, kad neskirdami laiko egoterapijai iškrovė savo vidinės energetikos akumuliatorius, liko be energijos, be gyvenimo džiaugsmo. O tai dar labiau silpnina sveikatą, menkina savivertę ir t. t. Užburtas ratas sukasi.

Sustabdyti tą žlugdantį negatyvumo procesą galima tik egoterapiniu dėmesingumu sau, savo mintims, savo jausmams.

Apie egoterapinių galimybių panaudojimą plačiau galite pasiskaityti mūsų svetainėje www.tryszvaigzdutes.lt, Alio.lt, tačiau daug padėsite sau bent tuo, kad kiekvieną dieną kurį tai laiką skirsite sau.

Mintimis likite tik su savimi, savo gyvenimu. Paanalizuokite praeities įvykius, atraskite priežastinius sėkmių ir nesėkmių ryšius, iškelkite pasąmoninius norus, sudarykite galimybes jiems realizuotis, pažadinkite miegančius savo gabumus. Atraskite ryto, nakties, dangaus egoterapiją...

Man pačiam tai padėjo „netikėtai" tapti rašytoju, realizuoti naujas savo galimybes. Tuo dalinuosi ir energetinių seminarų metu, ir dabar kartu su Fortūna tuo dalinuosi su Jumis.

 

 

 

MINČIŲ KLINIKA VEIKIA!

 

Minčių klinika – tai ne tik Probleminiai pokalbiai – pozityvių sprendimų paieškos ir atradimų kelio, besitęsiančio į norimą ateitį, pradžia – bet ir jų pasėkoje naujų minčių, naujų jausmų generavimas, probleminių minčių konvertavimas į veiklumą ir sėkmę.

Minčių klinika – tai savianalizės kasdieniniai tęsiniai, savęs, savo minčių, jausmų, emocijų valdymas, emocinių skydų apsauga nuo negatyvumo poveikio.

Minčių klinika – tai Tavo naujas Gyvenimo būdas.

 

Minčių klinikos sveikuoliai – besilaikantys Minčių klinikos principų, tęsiantys minčių sveikatos, kuri yra daugiau nei sveikata, paieškas, siekiantys visų Gamtos duotų dovanų.

 

Minčių klinika skirta tiems, kurie nori būti aktyvūs siekdami dvasinės ir fizinės stiprybės, o atėjus ligai yra ne pasyvūs gydytojų nurodymų vykdytojai, bet ir patys aktyviai dalyvauja sveikimo, dvasinio tobulėjimo, kuris pats savaime yra sveikatos pagrindas, procese.

Kaip tvirtina mokslininkai, gydytojai, psichologai valdomos žmogaus, nukreiptos į tikslą (išgijimą), mintys generuoja dvasinę, emocinę energiją, sukuria veiksmingą informacinį lauką, kuris kartais daro net stebuklus. Danielius Serapinas, genetikas, mokslų daktaras teigia, kad pozityvus nusiteikimas veikia ląsteles, aktyvuoja snaudžiančius genus, jis yra net svarbesnis sveikatai, nei dieta ar gyvenimo būdas.

Apie tai neretai rašoma spaudoje, knygose, tačiau tie visuotinai pripažinti veiksniai neįgauna praktinio pritaikymo. Dėl to lieka neišnaudotos didelės dvasinės stiprybės, sveikimo galimybės. Tarsi mes patys norėtume padėti ne savo sveikatai, o ligoms.

Tuo daugelį kartų įsitikinau bendraudamas su Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro (Vasaros 5) Psichoterapinio skyriaus (vedėjas žinomas gydytojas psichoterapeutas Aleksandras Alekseičikas) pacientais (apie tai parašiau knygose „Atsisveikinu su depresija" ir kt.), vesdamas seminarus, individualius pokalbius dvasinės sveikatos temomis. Mes turime padėti vieni kitiems savo patirtimi, praktiniais patarimais.

Į Minčių kliniką gali (turėtų) kreiptis kiekvienas, kuris nori būti aktyvus savo dvasinės bei fizinės stiprybės sergėtojas ir kūrėjas, o ypač tie, kurie nori būti aktyvūs įveikiant savo dvasinę ar fizinę negandą, nugalint ją ne savigyda, o būtent pozityvių minčių energijos srauto kūrimu bei valdymu, vidinės energijos kryptingu generavimu, savo vidinių galimybių atskleidimu bei panaudojimu.

Minčių klinikoje laukiami ir tie, kurie gali pasidalinti savo ar artimųjų patirtimi, kas jiems padėjo įgauti dvasinių ar fizinių jėgų, kaip jie patys mintimis, vidine energija, tikėjimu ir kt. skatino, aktyvino sveikimo procesą.

Būtų prasminga, jei mes sulauktume Jūsų aprašytų istorijų apie įvairius pozityvius gyvenimiškus atvejus, apie įdomias pasveikimo istorijas. Visa tai talpinsime mūsų svetainėje www.tryszvaigzdutes.lt.

Daug kartų girdėta nuoskauda, kad žmonės negali surasti sau tokio pašnekovo, kuris nuoširdžiai ir dėmesingai juos išklausytų, patartų, paskatintų ryžtingai naudotis visomis dvasinio ir fizinio stiprėjimo gamtos suteiktomis galimybėmis ir buvo tas padrąsinimas bei noras vesti ne tik seminarus, bet neatstumti ir tų, kurie nori individualių Probleminių pokalbių. Tų žmonių padėkos, įgyta patirtis besigydančiųjų nuo depresijos Vasaros 5 pacientų, gydytojo A. Alekseičiko metodika bei noras padėti ieškantiems savo dvasinės stiprybės kelių ir nulėmė galutinį mano apsisprendimą įkurti Minčių kliniką. Su mumis bendradarbiauja psichologai, Pozityvistų klubo lektoriai ir k. t. Metodinės literatūros kaina – 50 Eur.

Rašykite, registruokitės, belskitės.

Išankstinė registracija: el. p. JeronimasL@gmail.com, tel. 8 687 75147

 

Minčių klinikos steigėjas, rašytojas pozityvistas,
psichoterapinių knygų autorius Jeronimas Laucius

 

 

 

 

MINTYS, PASKATINUSIOS ĮKURTI MINČIŲ KLINIKĄ

Nėra neišsprendžiamų problemų. Yra tik probleminiai įsitikinimai, neleidžiantys patiems juos išspręsti.

Minčių sveikata daugiau nei sveikata.

Į psichologus dažnai kreipiasi žmonės ne su neurotiniais simptomais, o su žmogiškomis problemomis. (V. Franklis)

Kartais psichologai taikydami principą, kad sveikimui pirma reikia pasiekti dugną, „nuleidžia" ten ir psichiškai sveiką, bet išgyvenantį laikinus sunkumus, žmogų, kuriam reikia daug pastangų vėl pakilti į normalų gyvenimą.

Nemeilė sau gali būti ir žmogiškoji būsena.

Žmogus, neatrandantys (neieškantis) savo galimybių, panašus į tą, kuris stumia automobilį, nebandydamas užvesti variklio.

Žmogus, besirūpinantis tik dieta ir fizine sveikata, keičia žinomą tiesą taip: sveikame kūne – serganti (apleista) siela.

Jei esi sveikas ir nesijauti laimingas – vadinasi, esi nesveikas.

Jei gyveni ir nesijauti laimingas – vadinasi, negyveni.

Iš visų dvasinių ligų pati didžiausia yra nemeilė savo esybei. (Montenis)

Jei tuo metu, kai prie žmogaus artinasi liga, jis būna kažkuo labai užsiėmęs, liga negali pas jį patekti ir praeina pro šalį.

Jei tuo metu, kai ateina senatvė, žmogus yra kažkuo labai užsiėmęs, tai išmintinga senatvė kantriai ir mandagiai laukia, pakol tas žmogus atsilaisvins.

Žmogaus baimė dėl ateities gąsdina ne tik patį žmogų, bet ir jo ateitį. Išsigandusi ateitis – ateitis be ateities.

Kodėl mumyse tiek daug liūdesio? Galbūt ir dėl to, kad džiaugsmą, gerą nuotaiką reikia užsidirbti, o liūdesį „gauname" veltui.

Viskas keičiasi, o mintis (įsitikinimus) reikia pakeisti.

 

 

 

PAGRINDINIAI MINČIŲ KLINIKOS PRINCIPAI IR METODAI

Veiksmingi sveikatos pokalbiai su liga.

Kaip atskirti klaidinantį (probleminį) įsitikinimą nuo galinčio išgelbėti, stimuliuojančio dvasinę energiją įsitikinimo.

Egoterapija – rūpestis savimi.

Pozityvumas – sveikatos vitaminai. Pozityvus mąstymas gali pažadinti snaudžiančius genus,  yra svarbiausias veiksnys,  įtakojantis dvasinę ir fizinę sveikatą.

Įsikalbėjimo pakeitimas išsikalbėjimu. Išsikalbėjimo terapija.

 

Gyvenimo terapija.

Bendravimo su savimi ir kitais terapija.

Galimybių terapija.

Dienotvarkės tvarkymo terapija.

Emocinių skydų terapija. 

Logikos ir įsitikinimų santykis.

Aktyvaus susitaikymo su realybe ir savimi principas. Laisvo tobulėjimo kelias.

Palaiminimo savimi principas.

Savivertės ir savianalizės principai: nebijoti, pažinti, pamilti.

 

 

 

 

BŪTI MINČIŲ KLINIKOS SVEIKUOLIU – VADINASI:

1. užsiregistravus atvykti į Probleminį pokalbį;

2. gauti metodinę ir psichoterapinę literatūrą;

3. nuolat sekti mūsų internetinės svetainės pastoviai atnaujinamą informaciją;

4. pastoviai naudotis visomis naujai atrastomis galimybėmis.

 

 

 

 

 

minciu_klinika.jpg

 

 

Ištrauka iš knygos Jeronimas Laucius. MINČIŲ KLINIKA. Minčių sveikata – daugiau nei sveikata“

GYVENIMAS KAIP TERAPIJA

– Aš kartais su pavydu žvelgiu į paprastus žmones, kurie neturi nei didelio išsilavinimo, nei domisi psichologija ar filosofija, o gyvena gražiai, jaučiasi laimingi, net pamoko kitus, kaip reikia gyventi.
– Jie turtina save Gyvenimo psichologija, nuo ryto ligi vakaro „studijuoja" Gyvenimo atverstas knygas, kasdien mokosi, kaip patirti gyvenimo džiaugsmą, atrasti gyvenimo prasmę. Žmonės, turintys imlią sielą, „sugeria" šviesos gyvenimo spindulius ir patys skleidžia šviesą. Kiekvienas mūsų gali pasimokyti iš jų gyvenimiškos išminties, kuri gali būti ne mažiau veiksminga, kaip psichologo konsultacija ar filosofinių veikalų studijavimas. Ne veltui sakoma, kuo daugiau gyveni kitų protu, tuo mažiau lieka savo. Tai ypač aktualu mūsų technologijų amžiuje, kai nuo ryto ligi vakaro (kai kam ir per naktį) ausys užkimštos muzikinio, informacinio (dažniausiai negatyvaus), reklaminio triukšmo, akys „prirakintos" prie kompiuterių, televizorių ekranų. Tokiu būdu žmogus savanoriškai atsisako savo vidinės laisvės ir tampa visai jam svetimų minčių pastumdėliu, paklusniai tarnauja tiems technologiniams mefistofeliams.
Kartą išminčius Sokratas, sustojęs prieš didelę prekeivio vitriną, nužvelgė prekių gausą ir pasakė: „Kiek čia daug prekių, kurių man visai nereikia".
Pabūkime šiuolaikiniais sokratais (nejaugi mes mažiau išmintingi?), įsivaizduokime, kad mes stovime prieš didžiulę kompiuterių, ausinukų, televizorių, delfinę vitriną, kuri tik rodo, kalba, siūlo, reikalauja, prašo, reklamuoja... Ji prašo, reikalauja mūsų minčių, mūsų jausmų, mūsų gyvenimo laiko. Mes visada laisvi pasirinkti – atiduoti tai ar ištarti: „Kiek čia daug informacijos, kurios man visai nereikia... Aš laisvas!"
Gyventi gyvenimu, gyventi gyvenimą – toks paprastas laimingų žmonių atradimas. Gyventi savo gyvenimą – vadinasi, suvokti, kad jis suteikia laisvę viską rinktis pačiam, save atrasti vis naujai, kiekvieną dieną vis naujame savo minčių pasaulyje.
– Bet žmogus turi begalę įsipareigojimų: mokytis, laikyti egzaminus, siekti karjeros, rūpintis buitimi, šeima. Kartais išties nebelieka laiko gyventi sau, gyventi gyvenimą, kaip jūs sakote.
– Jei gyveni ir nesijauti laimingas – vadinasi, negyveni: kokia paprasta ir aiški gyvenimą apibūdinanti logika. Gali gyventi turėdamas tūkstantį, penkis šimtus eurų, bet gali pasitenkinti ir šimtu. Tačiau nejausdamas gyvenimo grožio, džiaugsmo, kaip ir visai negyveni. Taigi, kiekvienas mūsų gali bet kada savęs paklausti: man metų tiek, o kiek iš jų aš gyvenau? Ar gyvenu šiandien? Ar gyvensiu rytoj?
Jei gali pragyventi, pradėk gyventi – dar viena loginė tiesa. Skurdas, deja, nėra retas svečias mūsų namuose, tačiau mes gyvename ne Afrikoje, pas mus niekas nemiršta iš bado, o liūdesio, nusivylimo, depresijos turime tiek, kad tuo pirmaujame pasaulyje. Teko kalbėtis su daugeliu moterų, kurioms pirma problema – kaip sublogti, o antra – kaip įveikti liūdesį, depresiją. Logiškai mąstant, jei esi soti – vadinasi, ir pinigų pragyvenimui turi pakankamai. Pradėk gyventi! Išgerk stipresnės kavos, ilgiau pastovėk prie lango, kuris į saulėtą pusę, paskirk sau pasimatymą, įsimylėk, kaip pirmą kartą, pamilk savo Gyvenimą, kuris gal materialine prasme ir neturtingas, bet toks pat stebuklingas.
– Skursti man neteko, nors anksčiau aš buvau ne taip gerai apsirūpinusi nei dabar, tačiau kaip tik šiandieniniame gyvenime aš jaučiuosi labiau pasimetusi, sakyčiau, mažiau laiminga nei anuomet, kai neturėjau tiek drabužių, automobilio ir t. t.
– Ne veltui sakoma, kad ir turtuoliai verkia. Turtas tėra tarsi gyvenimo pakelių puošmena. Gerai, kad tos pakelės gražios, puošnios, kad jomis gali pasididžiuoti prieš kitus. Tačiau jo didenybė Laikas mus veda ne pakelėmis, o plačiuoju gyvenimo keliu, kuris tiesiamas minčių, jausmų, emocijų dvasinėmis substancijomis. Nuo jų ir tik nuo jų kokybės priklauso kiekvieno žmogaus gyvenimo kokybė, jo grožis ir prasmingumas.
Materialūs turtai – tai tik vargšų svajonė. Neretai, išsiveržę iš vargingo gyvenimo, žmonės iki pat gyvenimo pabaigos taip ir nesulaukia antros svajonės ir krauna, krauna, krauna pinigėlius, daiktelius, kaupia nei valgomus, nei naudojamus blizgučius. Jie gyvena sunkų ir vargingą gyvenimą, iš kurio mažai kam pavyksta išsivaduoti. Kartais juos susimąstyti priverčia staigūs likimo vingiai – nesėkmė, išdavystė, liga ar netekties praregėjimas. Kartais pakanka ir paprastos gyvenimo terapijos - pokalbio su laimingu žmogumi, išgirsta gyvenimo istorija, perskaityta knyga.
Man teko bendrauti su daugeliu sėkmingai praturtėjusių žmonių ir galiu drąsiai pasakyti, kad jie yra veržlūs, energingi, protingi ir savotiškai draugiški. Visa jų nelaimė, kad jie yra bemaž absoliučiai vienpusiški, pavirtę banko sąskaitų kaupėjais, savotiškais vergais. Tą kaupimo smagratį suka Jo didenybė Reitingas. Jie supranta, kad tiek turto nesunaudos nei patys, nei jų vaikai, tačiau jeigu ims suktis lėčiau, vargs mažiau, tai jie toje nematomoje, bet nuolat širdyje fiksuojamoje reitingų lentelėje vienu ar keliais laipteliais nusileis, o tie aukščiau esantys žvelgs į juos jau iš viršaus. Gėda. Tai praradimas, tai pažeminimas. Reikia grumtis, reikia stumtis į viršų, reikia stumdytis ir stumdyti...
Vieną išvargusį, liūdesio slegiamą turtuolį aš pakviečiau pietų į mažytę smuklę sostinės pakrašty. Užsakėme silkutės su bulvytėmis ir taurelę lietuviškos, kurią atnešė įpylę į paprastą stiklinę. Silkutė pasirodė labai skani, bulvytės kvepėjo kmynais... Aplinkui sėdėjo darbiniais drabužiais apsirengę žmonės, jie kalbėjo apie kasdienius dalykus, apie kainas, žmonas, sportą, sode auginamas daržoves, apie žvejybą ir sugautus laimikius.
Manasis turtuolis, gardžiuodamasis antrąja silkutės su bulvytėmis porcija, apstulbęs dairėsi po seniai jam nematytą pasaulį, klausėsi seniai negirdėtų kalbų apie jo paties užmirštus džiaugsmus. Nužvelgęs atneštą sąskaitą, buvo pritrenktas, kiek mažai tekainuoja paprastas, tai yra tikras džiaugsmo skonis. O jau buvo pasiruošęs pirktis antidep­resantus.
– Tačiau pripažinkite, tai retas atvejis. Pasaulis sutvertas kitaip...
– Pasaulis, kaip tu, Laura, sakai, deja, sutvertas ant stereo­tipo pamatų. Dauguma žmonių neįpratinti, neįpratę ir nesipratina gyventi, mąstyti kūrybiškai. Jie lyg užsukti kažkokios nematomos jėgos automatai, kurie užprogramuoti tik dirbti, lenktyniauti vieni su kitais, reitinguotis.
O juk pasaulis sutvertas džiaugsmui, o žmogus – tų džiaugsmų kūrėjas ir naudotojas. Kad turtai nėra laimės šaltinis, tvirtina ir statistikai.
Pačių turtingiausių šalių gyventojai neatsilieka, bet net pirmauja savižudybių, psichinių ligų skaičiumi. Kaip pavyzdys, kad puikios gyvenimo sąlygos nereiškia gyvenimo rojaus, galėtų būti Florida, kurioje prieš keletą metų man teko pabuvoti. Ten visus metus šilta, puikus klimatas, vandenynas, nuostabi gamta. Gerai prasigyvenę žmonės iš šiaurės perkasi ten sau būstus ir senatvę planuoja praleisti apsupti gamtos ir gyvenimo malonumų. Deja, daugelis jų taip ir nepasimėgavę vos po kelių metų miršta palikę žemės rojų ir savo turtus. O šiaurėje likę jų bendraamžiai dirba ir gyvena ilgiau.
Vienodumas, vienpusiškumas, monotonija žmogų nualina, sekina gyvybines, emocines jėgas, nuveda prie dep­re­sijos. Prasmingas darbas, bendravimas su žmonėmis ir būtinai su savimi, pozityvi gyvenimo pajauta sukuria vitališką gyvenimo paveikslą, gyvenimo terapiją. Tuomet ir pats gyvenimas tampa terapija.
– Aš pritariu jūsų mintims, tačiau šeimyninis gyvenimas yra ta realybė, kurioje tarsi galioja kiti tarpusavio bendravimo dėsniai. Per metų metus kaupiasi patirtos nuoskaudos, mintyse vis atgyja barniai, išgyventi vaizdai, kurie vis labiau atšaldo jausmus, sukelia pyktį net ir giedromis dienomis.
– Pradėsiu nuo paprasto gyvenimiško pavyzdžio. Vyrui įgriso žmonos priekaištai ir kartą jis neištvėrė ir garsiai pasakė: „Viskas, aš išeinu". Tai išgirdusi penkiametė dukrytė nuramino jo pyktį paprastais žodžiais: „Tėti, mama labai gera, o kitos dar labiau barsis". Vyras prisėdo, susimąstė ir liko visam laikui.
Vaiko lūpomis buvo pasakyta gili gyvenimiška tiesa. Mes vienpusiškai fiksuojame tik negatyvius įvykius, žmonių trūkumus, iš minčių eliminuodami visa, kas juose yra gera - rūpestingumą, darbštumą, atsidavimą šeimai ir t. t. Ir taip savo artimus žmones, kurie daugiausiai mums padeda, mumis rūpinasi, paverčiame nerealizuotais angelais, reikalaujame iš jų, kad jie tenkintų visus mūsų norus, idealiai atitiktų mūsų sąmonėje susiformuotą įvaizdį. To nesulaukę, jaučiame nepasitenkinimą, liūdesį, pyktį. Nemokėdami, nenorėdami ar paprasčiausiai tingėdami mąstyti pirmiausia skriaudžiame patys save, nuskriaudžiame artimuosius ir net vaikus.
Dar labiau pamokantis kitas gyvenimiškas atvejis. Žmona nuolat priekaištavo vyrui, kad jis nepraktiškas, nesirūpina namais, nesiekia karjeros ir t. t. Jis man dažnai padejuodavo, kad jam, dirbančiam kūrybinį darbą, toks gyvenimas tampa nepakeliamas, jis negali susikaupti darbui, nuolat jaučiasi išsekęs ir pavargęs.
Kartą gydytojai įtarė jo žmonai melanomą. Perskaitęs internete, kad tai vos ne nuosprendis, jis išsigando labiau, nei tai būtų nutikę jam pačiam. Vyras išties buvo nepraktiškas, prisirišęs prie žmonos, jis negalėjo net įsivaizduoti, kaip sulaukus šešiasdešimt metų reikėtų gyventi vienam.
Po kiek laiko paaiškėjo, kad tai nėra jokia melanoma, o tik paprastas spuogelis ant peties. „Dabar, – linksmai pasakojo pas mane apsilankęs žmogus, – man visi jos priekaištavimai skamba lyg muzika. Kai ji falcetu man išsako: „Kada tu, apsileidėli, pagaliau imsies daryti remontą?" – aš girdžiu Mocartą! „Kodėl aš viena vargstu tame sode?" – skamba Ravelis! „Tu net vinies paveikslui įkalti nemoki", – pasigirsta Šopeno noktiurnas!
Nuo to laiko, kai tai suvokiau, gyvenu karališkai. Dirbu su įkvėpimu, honorarai ėmė didėti. Net žmona tyliau išsako savo nepasitenkinimą. Tegul sako. Iš dalies ji yra ir teisi. Tegul sako dar garsiau! Tegul tik gyvena!"
Šis tikras atvejis galėtų būti kaip receptas, kaip gelbėjimosi ratas daugeliui žmonių, kurie bendraudami nesugeba pajusti tikrosios bendravimo vertės, artimo žmogaus reikalingumo.
Žmonės yra socialinės būtybės. Gyvendami kartu vyras ir žmona yra vienas kitam reikalingi, abu galėtų būti dėkingi vienas kitam, kad turi į ką remtis, kad tuo vienas kitą džiugina, kad vienas kitam aukojasi. Dėkingumas ne mažiau svarbus kaip meilė.
– Mano mama visą gyvenimą taip ir neatleido savo vyrui, mano tėvui, už tai, kad jis jaunystėje kartą ją labai įžeidė, pažemino. Ji apie tai dažnai man pasakoja, ypač tais atvejais, kai pati būna neteisi, grubi tėvo atžvilgiu.
– Rodyti kito žmogaus nuodėmes, jas demonstruoti vienu atveju tai yra tarsi skydas, kuriuo uždengiama savo paties kaltė, kitu atveju - noras, pasimėgavimas pačiam būti auka. Kaip ten bebūtų, nešioti metų metus savyje kažkada patirtą įžeidimą, gyventi su žaizdota siela yra vargas. Tai našta, kurią galima numesti prie pirmo saulėto gyvenimo kelio vingio.
Visas, ir sielos, žaizdas reikia gydyti. Sielos vaistai – tai mūsų mintys, šilti jausmai tam žmogui, kuris kažkada įžeidė, nuskriaudė, o vėliau padarė daug gero.
Kad neįvyksta veiksmas, gyvenimą į seną vagą grąžinantis ir puošiantis, dažnai būna kaltas nenoras mąstyti, abejingumas, tingumas analizuoti, matyti visumą, tenkintis paviršutiniškumu. Dėl to kalta mūsų emocinė tinginystė.
Emocinė tinginystė, kaip ir kiekviena tinginystės rūšis, atleidžia žmogų nuo bet kokių pareigų, nuo visų įsipareigojimų. Žmogus gali sau snausti apie nieką negalvodamas, kito kaltę pasidėjęs kaip pagalvę, išgėręs kaip raminamąją tabletę. Ramu, gera - juk pats esi niekuo kaltas, beveik angelas, dairaisi sau iš viršaus, nuo tos pagalvės, ir šypsaisi iš kitų žmonių kalčių, šypsaisi sau, kad nereikia nieko stengtis dėl jų, rūpintis jais, nereikia būti geram, net mandagus gali nebūti. Nėra dėl ko! Nėra prieš ką!
Emocinė tinginystė kaip epidemija paplitusi dvasinė liga. Ši liga sunkiai išgydoma, nes ji savotiškai maloni, o liūdniausia, kad ji nepripažįstama paties ligonio. Pusė bėdos, jei tas „kaltininkas", tas ligos „sukėlėjas" gyvena kažkur toli, gyvena savo gyvenimą. Tačiau jei tas gyvenimo „nuodytojas" yra pats artimiausias žmogus, įsikūręs po tuo pačiu stogu, tuose pačiuose kvadratiniuose butuko metruose, tai jau ne gyvenimas, o tikras pragarėlis. Kiek tokių pragarėlių mūsų daugiabučiuose, vilose, sodybose. Kiek jų galėtų sumažėti, jei susėdę prie kavos puoduko ar šampano taurės pažadintume savo snaudžiančias emocijas, užslopintus jausmus ir tarsi naujai praregėtume, kad tie seni praeities „nusikaltimai", tos piktžolėtos nuodėmės tebuvo paprasčiausi buitiniai epizodai, paprasčiausi nesusipratimai, kurie neretai būna neišvengiami ir neturėtų likti sielos saugyklose. Sielą, kaip ir namus ar rūmus, reikia prižiūrėti, valyti, puošti.
Vaizdumo dėlei papasakosiu atsitikimą, kurį išgirdau viešėdamas viename kaime. Žmogus nusipirko namuką, kuriame vietoje grindų buvo tik asla. Jis jau ruošėsi pirkti lentas, samdyti meistrus, kad sudėtų grindis, bet norėdamas pasiruošti tiems darbams, ėmė kasti žemes, tvarkyti aslą. Netrukus pasirodė puikus ąžuolinis parketas. Paaiškėjo, kad senasis savininkas, išsiskyręs su žmona, apsileido, nesitvarkė, grindys apsinešė storu purvo, žemių sluoksniu. Tereikėjo jas tik nuplauti, nulakuoti ir namai tapo jaukūs ir gražūs.
Ir mūsų neprižiūrimos sielos kartais taip pasidengia pykčio, nepasitenkinimo savimi ir kitomis nuosėdomis, kad ten nieko kito per tą dvasinio purvo sluoksnį ir nematoma – tik juoduma. Kaip ir visur, reikalingas darbas, darbas, darbas.
Į darbą! Valdykime, valykime mintis, jausmus, emocijas. Ir būsime apdovanoti gyvenimo, tarpusavio supratimo, bendravimo džiaugsmu.
Emocinę tinginystę galima ir būtina pakeisti emociniu azartu – nuolatiniais gyvenimo grožio ieškojimais ir atradimais.
– Mano artimiausia draugė buvo guvi, linksma, o dabar ją tarsi kažkas pakeitė - tapo niurzgi, pikta, viskuo nepatenkinta. Nors jos gyvenimas materialine prasme nei kiek nepablogėjo, abu dirba savo darbus, augina vaikus. Aš bandau jai visaip padėti, tačiau niekas nesikeičia.
– Tai, deja, gana gyvenimiškas atvejis. Ir kaltas nežinojimas vieno paprasto, vadinamo „Dviejų akumuliatorių", principo, pagal kurį žmogus jau gimdamas savyje turi dvi dvasinės energijos saugyklas, kuriose akumuliuojasi pozityvumo arba negatyvumo emocijos. Visą gyvenimą žmogus jas įkrauna ar iškrauna.
Priimdami tai, kas gražu, miela, prasminga, mes nuolat pakrauname pozityvumo akumuliatorių. Jei jis pilnas – pasaulis mums atrodo jaukus, saulėtas, gyvenimas nuotykingas, prasmingas, žmonės draugiški, artimi. Ir patys jaučiamės kūrybingi, energingi, generuojantys ir realizuojantys sėkmingas idėjas. Visa tai savo ruožtu vėl ir vėl papildo pozityvumo energijos saugyklą. Žmogus gyvena laimingą, kūrybingą gyvenimą. Jis myli ir yra mylimas.
Tačiau jei pritrūksta dėmesio sau, nevaldomos jausmų mintys išsilaksto į visas puses, į galvą prinešama visai nereikalingų „žinių-šiukšlių", telefoninių, televizinių dirgiklių kartu su svetimų virtuvių, miegamųjų plepalais ir vaizdais, kurie sudarko gyvenimo peizažą, užtemdo akis ir mintis.
Pozityvumo sandėliai tuštėja, ima pildytis negatyvumo akumuliatorius. Sieloje kaupiasi liūdesys, nepasitenkinimas, pyktis. Į akis tik ir krenta viso pasaulio purvynai, dvasiniai šiukšlynai. Nedžiugina nei žmonės, nei darbai. Pasaulis atrodo svetimas ir šaltas.
Kitaip ir būti negali, juk pozityvumo akumuliatorius išsikrovęs, pozityvumo imtuvas neveikia, jis nepriima jokių garsų, jokių minčių, o visu pajėgumu įjungtas jo negatyvumo priimtuvas. Jį puikiai maitina negatyvumo srovės, sklindančios ir iš išorės, ir iš vidaus.
Kokia netvarka, kokie įkyrūs, begėdžiai, piktavaliai žmonės! Jie visi linki man tik blogo. Tie besišypsantys, ploninantys liežuvį - tikri apsimetėliai ir skriaudikai. Kadangi jie tokie, tai tegul niekas nesitiki, kad aš būsiu kitoks. Nesulauks! Negatyvumo balsai stiprėja, bedugnė tarp artimųjų gilėja, pasaulis tolsta...
Tokių žmonių, deja, Laura, gana daug. Išgirsti gero linkinčius žodžius ir tavo draugei, matyt, nepavyksta dėl tos pačios priežasties.
Ji prarado pozityvų požiūrį, prisipildė negatyvumo ir pati to nesuvokdama vargdina save ir kitus. Pabandyk jai papasakoti apie tai, kad ji tebeturi galimybę pasikrauti pozityvumo, gali iš naujo pasipildyti vitališkos energijos, kuri leis vėlei pamatyti tai, ką ji prarado per tamsųjį gyvenimo laikotarpį.
Tai, kuo praturtina save laimingieji, gali save praturtinti, palaiminti kiekvienas mūsų. Rytas, dangus, kasdienė duona, artimas žmogus, vaiko krykštavimas, meilė – skirta ne išrinktiesiems, o visiems mums – palaimintiems.

 

 

 

 

minciu_klinika_kk2.jpg

 

 

 


 

POZITYVUMAS – DVASINĖS STIPRYBĖS ŠALTINIS KIEKVIENAM

Pasaulinės sveikatos duomenimis 80 procentų sveikatos priklauso nuo paties žmogaus ir tik 20 procentų – nuo gydytojų ir vaistų. Tai visiems žinoma tiesa, kuri, kaip ir daugelis kitų tiesų, gyvenimiškų išminčių, lieka mąstymo prieangiuose, nesuteikia veiksmingumo, neįtakoja gyvenimo kokybės. Tą mūsų gyvenimo (ne)kokybę apibūdina nepaprastai padidėjęs antidepresantų naudojimas, alkoholizmas, narkomanija ir t. t. Teigiama, kad ir įspūdingas emigracijos mastas yra mūsų negatyvumo, nusivylimo, nepasitenkinimo savo jėgomis pasekmė.

Negatyvumas karaliauja žiniasklaidoje, mūsų gyvenimo kasdienybėje. Pasak akademiko Jurgio Brėdikio, žmonės šiandien gauna neigiamas emocijas keliančių negatyvių vaizdų dešimt tūkstančių kartų daugiau negu prieš 75 metų. (Brėdikis J. Kitokiu žvilgsniu. V., 2015, p. 140)!!! Sunku ir beišlikti pozityviam, bent jau normaliam ar net beveik normaliam. Dėl to apie 40 procentų žmonių turi psichologinių problemų.

Kaip išlikti emociškai stipriems, energingiems, kūrybingiems? Vargu ar yra antras koks kelias, išskyrus tą vienintelį – pačiam ieškoti pozityvumo, rasti jo savyje, žmonėse, gyvenime.

Noras padėti tiems ieškantiems (kartu ieškoti ir pačiam sau) man ir buvo paskata įkurti Lietuvos „Žinijos" draugijoje Pozityvistų klubą, kuris veikia jau trečius metus ir yra, deja, tik vienintelis Lietuvoje.

Pozityvistų klubo susiėjimuose, kurie vyksta kiekvieno mėnesio pirmą antradienį 18 val., nagrinėjamos įvairios gyvenimiškos situacijos, žmonių tarpusavio bendravimo santykiai, pozityvumo svarba ir paieška. Daug dėmesio skiriama dvasinio sveikatingumo temai, remiantis gydytojo psichoterapeuto Aleksandro Alekseičiko psichoterapine patirtimi.

Aš, ketverius metus bendraudamas su Vasaros 5 ligoninės Psichoterapinio skyriaus depresiją besigydančiais pacientais, kartu su skyriaus vedėju, žinomu gydytoju psichoterapeutu Aleksandru Alekseičiku išleidau penkias dvasinės sveikatos temomis knygas: „Laiškai iš Vasaros 5", „Atsisveikinu su depresija", „Dėl savęs, tavęs, nesvetimo. Pamąstymai apie dvasinę sveikatą", „Jei Tau pasaulis šaltas – sušildyk jį", „Neišeik iš savo gyvenimo. Išeik iš gyvenimų tų žmonių, kurie Tau blogi". Daug metų rašau knygas pozityvumo tema: „Jei Tau sunku", „Tu vienintelis esi", „Tu vienintelis gali", „Tu vienintelis turi", „Ateitis – tai mintis", „Pamąstymai kartu su mąstančiu" ir kt.

Įgyta Vasaros 5 ir gyvenimiškąja patirtimi dalinuosi su Klubo nariais.

Iš Klube aptariamų minčių: „Jei esi sveikas ir nesijauti laimingas – vadinasi, esi nesveikas", „Jei gyveni ir nesijauti laimingas – vadinasi, negyveni", „Jei pasiekei aklavietę – vadinasi, kelias į ją (ir iš jos!) yra", „Tu turi viską, ką turi patys laimingiausieji", „Kartu atraskime tai, ką turime kiekvienas", „Kaip prisijaukinti likimą", „Be ryžto ir batų raištelių neužsiriši", „Nereikia būti išminčiumi, tereikia išmintingai gyventi", „Būk palaimintas savimi".

Pozityvistų klubo susiėjimai, mano vedami seminarai yra tikslingi ir senjorams (vedu seminarus Trečiojo amžiaus universitetuose), ir mokytojams (esu Lietuvos edukologijos universiteto Profesinių kompetencijų tobulinimo instituto lektorius), ir mokiniams (40 procentų mokinių taip pat turi psichologinių problemų).

Akivaizdu, kad ir sveikiausią žmogų jame apsigyvenęs liūdesys, nerimas, baimė dėl ateities, nepasitikėjimas savimi ilgainiui nuveda prie įvairių ligų, depresijos slenksčio. Todėl siekiantiems dvasinės stiprybės, gyvenimo džiaugsmo pajautos siūlau mano vedamus veiksmingus, individualius, homoterapinius, emocijų struktūrizavimo pokalbius.

Registracija el. p. JeronimasL@gmail.com, tel. 8 687 75147.

Noras ieškoti – jau pozityvumo kelio pradžia.

 


 

 

PASAULIO NETOBULUMAS TURĖTŲ BŪTI TIK PASKATA TAU TOBULĖTI

Liūdesys, nerimas dėl savo neryžtingumo, dėl galimų klaidų, dėl kitų žmonių abejingumo, jų nemeilės, dėl artimųjų išdavysčių ir skriaudų, baimė, kad nepasiseks, pergyvenimai dėl ateities, dėl skurdo grėsmės tik didina nepasitikėjimą savimi, tarsi supančioja dvasines ir fizines jėgas, slopina pozityvias mintis, išstumia žmogų į gyvenimo užribius.

Neišsikalbėjus, nepasidalinus tomis slegiančiomis mintimis, nenusimetus tos vis sunkėjančios negatyvių minčių kupros, žmogus tampa savo minčių vergu. Ilgainiui tai sukelia madingą šiais laikais depresiją, kitas dvasines sielos ligas, kurios Lietuvoje paplitusios žymiai labiau nei kitose ES šalyse. Mes daugiausia naudojame antidepresantų, pirmaujame savižudybių skaičiumi ir t. t.

Pasaulio netobulumas turėtų būti tik paskata Tau tobulėti. O liūdesio, nerimo, nepasitikėjimo savimi jausmus, apėmusius sielą, galima ir būtina laiku sustabdyti, neleisti jiems savo gūdžia tamsuma užvaldyti minčių ir jausmų.

Pakeisti minčių, įsitikinimų painiavą gali padėti abipusiškai nuoširdus pokalbis su artimu žmogumi, pozityvios dvasinės sveikatos tematikos knygos.

Deja, mūsų artimieji žmonės patys dažnai būna paskendę savo rūpesčiuose, neturi laiko įsigilinti į kito žmogaus išgyvenimus, kartais neturi ir noro jam padėti.

Tuo aš įsitikinu, susitikdamas su besigydančiaisiais Vilniaus psichikos sveikatos centre, Vasaros 5. Bendraudamas su žinomu gydytoju psichoterapeutu Aleksandru Alekseičiku, esu išleidęs 5 knygas apie dvasinę sveikatą: „Dėl savęs, tavęs, nesvetimo. Pamąstymai apie dvasinę sveikatą, reikalaujantys pačio skaitytojo pritarimo, papildymo ir išpildymo“, „Atsisveikinu su depresija“, „Laiškai iš Vasaros 5. Besigydančiųjų nuo depresijos žmonių laiškai. Jų išgyvenimai ir patirtys“, „Jei tau pasaulis šaltas – sušildyk jį“, „Neišeik iš savo gyvenimo, išeik iš gyvenimų tų žmonių, kurie Tau blogi“. Vedu individualius pokalbius. Kalbėdamiesi ramioje, jaukioje aplinkoje su liūdesio apimtu žmogumi ieškome ir atrandame savyje bei gyvenime daug nepastebėto pozityvumo, savo išskirtinumo, savęs neįsivertinimo, savęs neatradimo (kurio dažnai buvo ir neieškota).

Ieškoti savo teigiamybių, savo dvasinės stiprybės, tikėjimo savimi, tikėjimo, kad gali keistis, yra leista kiekvienam, ir to ieškoti reikia nuolat. Ieškoti nereikia tik ligos.

Kaip atskirti ligą, kaip suprasti, kada reikia kreiptis į psichologus, kada galima bandyti patiems ieškoti išeities, vaizdžiai parodo šis grafikas:

mintys5.jpg 

 

Pagal sinoptikų prognozes, oro rytoj visiems užteks (knyga „Tu vienintelis turi“). Pagal pozityvistus (ir mane), nei Dangus, nei Saulė nei Gyvenimo džiaugsmas nėra privatizuoti – visa tai skirta visiems ir kiekvienam. Vadinasi, ir Tau.

Jei pagal grafiką esi ant 1–7 laiptelių, jei turi ryžto (jo taip pat galime atrasti kartu) ieškoti gyvenimo pilnatvės ir noro susitikti su manimi, pokalbio metu kartu ieškosime, kuo esi apdovanotas, ko neatradai savyje, kodėl Tave slegia liūdesys, nerimas, kaip tai pakeisti į žmogiškąją laimę (Tu turi viską, ką turi laimingiausieji).

Dėl susitikimo laiko suderinimo skambinkite tel. 8 687 75147, rašykite el. p. JeronimasL@gmail.com

Pokalbiai – nemokami, knygos – kaip ir knygyne, o bendravimo džiaugsmas – abiem per pusę.

 

 

 

 

ŠIAME SKYRELYJE BUS SPAUSDINAMOS GYVENIMIŠKOS ISTORIJOS IR MINTYS


Ištrauka iš knygos „Laiškai iš Vasaros 5. Besigydančiųjų nuo depresijos žmonių laiškai. Jų išgyvenimai ir patirtys

Du psichoterapijos skyriaus krantai – gydytojai ir pacientai
Kaip sakoma, gyvename kartą, bet kiekvieną dieną. Kiek­vieną dieną gyvename ir keičiamės: augame-senstame, mokomės-užmirštame. Kiekvieną dieną mąstome, jaučiame ir jaučiamės vis kitaip, o vieną dieną, žiūrėk, kai kam liūdesys, nerimas, baimė, nepasitikėjimas savimi ima ir viršija džiaugsmo, prasmės, tikėjimo savimi lygį, žmogus jaučiasi pasimetęs savo mintyse, jausmuose, jo mąstymas tampa tarsi sustingęs, ir sielą ima temdyti tamsūs depresijos debesys. Visa gyvenimo erdvė ir mintys, jausmai, rodos, keičiasi, kelia nerimą ar net baimę. Tai jau dvasinė nesveikata.
O kas yra dvasinė sveikata? Atsakau: tai mūsų sugebėjimas kiekvieną kartą iš naujo suvokti ir atgaminti vidinio ir išorinio pasaulio įvykius. Tas kiekvieno mūsų subjektyvus savęs ir tikrovės suvokimas ir įvertinimas turi per daug nesiskirti nuo objektyvaus vertinimo ir savivertės kriterijų.
Psichologų, psichoterapeutų pastangos ir yra koncent­ruojamos į objektyvų žmogaus mąstymą, analizę, pozityvų suvokimą, aktyviai dalyvaujant pačiam pacientui, dirbant su psichologu, asmeninių pokalbių su juo ir jo šeimos nariais metu, bendraujant mažose ir didelėse grupėse.
Šiuose mūsų pacientų laiškuose lyg veidrodyje atsispindi mūsų psichoterapijos skyriaus gyvenimas, mūsų pacientų nuostatos ir pajautos, bei kokius pokyčius jaučia pacientas psichoterapinio gydymo procese.
Mūsų pacientai įvairūs, kaip ir pats gyvenimas, o gydytojus, medicinos seseris iš savo ilgametės praktikos aš skirstau į tris grupes: pirmoji grupė – tai tarnautojai nuo Dievo, antroji – padėk, Dieve, o trečioji – neduok, Dieve.
Pirmosios grupės gydytojai, kur jie bedirbtų: klinikose, rajonų, miestų ligoninėse, nuoširdžiai ir profesionaliai teikia pagalbą ir, tikram reikalui esant, duoda nukreipimą į mūsų psichoterapijos skyrių. Po to reikia skambinti telefonu (8 5) 212 0809 ir registruotis į eilę, kurioje dažniausiai tenka laukti 2–3 savaites.
Gydymas dažniausiai būna sėkmingas, jei tik patys pacien­tai nėra iš tos trečiosios žmonių grupės – neduok, Dieve.
Besigydantieji mūsų skyriuje būna apsupti pirmos ir antros grupės pacientų – tai yra nuo Dievo. O mano reikalavimai sau ir kitiems skyriaus psichologams – taip pat priklausyti 1-os ir 2-os grupės kategorijai.
Tik tai garantuoja reikiamą pagalbą ir sielos atgaivą.

Aleksandras Alekseičikas,
psichoterapeutas, psichoterapijos skyriaus vedėjas 

 

 

Ištraukos iš knygos „Ateitis – tai mintis“ 

Pusiau prietaringas
Jis buvo labai labai pusiau prietaringas. Tikėjo vien tik gerais, labai gerais ir stebuklingai gerais ženklais.
Tikėjo ir visur ieškojo tik gera, labai gera ir stebuklingai gera jam lemiančių ženklų.
Ieškojo ir juos pamatydavo, išgirsdavo, kartais net ir užsimerkęs užkliūdavo už jų.
Svarbiausia – tie geri, labai geri ir stebuklingai geri ženk­lai jam turėdavo išsipildymo galią ir jį nuolat lydėjo tik sėkmė, džiugesys, meilė.
Blogis, nelaimės, neviltys jį aplenkdavo iš tolo, nes jis netikėjo jokiais nelemtį, nesėkmę pranašaujančiais ženk­lais, nieko apie juos nežinojo, jų nelaukė, jų nematė. Jie ir pildytis negalėjo. 

 

Atradimas beieškant adatos
Ji pametė adatą šieno kupetoje. Ėmusi jos ieškoti ir išvertusi pusę kupetos, ji atrado, kad ant šieno galima nuostabiai pailsėti, galima puikiai išsimiegoti.

 

Ir mylimas, ir reikalingas
Pasaulio aš niekada nemylėjau ir mylimas jo nebuvau. Tie skausmingi žodžiai ištarti ne šiandienos žmogaus dėl jo sujaukto gyvenimo. Juos ištarė anglų poetas Džordžas Baironas giesmių herojaus Čail Haroldo lūpomis prieš du šimtus metų.
Ne šiandiena kalta dėl Tavo širdies skausmo, ne šiandieną gimė neteisybė, nelygybė, dvasinis šaltumas.
Ne šiandien ir ne vakar atsirado tie paprasti žmonių norai būti suprastiems, įvertintiems, mylimiems. Suprastiems, įvertintiems, mylimiems draugų, artimųjų, tėvų, galų gale, ir viso pasaulio.
Gimdamas žmogus ateina į pasaulį tarsi jo kvietimu ir turėtų būti priimtas kaip laukiamas svečias.
Iš pradžių taip ir būna: pildomi visi vaiko norai ir įgeidžiai. O jei kuris noras ar kaprizas neišpildomas, tai tas mažasis pasaulio svečias išsireikalauja verksmu: leiskite, duokite, myluokite.
Jam leidžiama, duodama, net atimant iš kitų, vyresniųjų brolių ar seserų. Jis supamas ant rankų, myluojamas, bučiuojamas.
Paaugusio šio pasaulio svečio, jau pradedančio jaustis šeimininku, norai didėja, poreikiai plečiasi, tačiau tų kitų pasauliečių dėmesys jam mažėja, silpsta.
Vis dažniau jis nukreipiamas jau naujai atėjusiajam prie pasaulinių vaišių.
Jau jis, tas kitas, sodinamas ant kelių, sūpuojamas, myluojamas.
O tas anksčiau atėjęs pasaulio svečias kaskart palengva stumiamas į šalį, toliau į nuošalę, jam pasiūlomi tik menki vaišių likučiai.
Besirūpinant naujais svečiais, buitiniais ritualais, jis visai užmirštamas, paliekamas vienas su viso to plataus savitarnos stalo – pasaulio – keistomis mįslėmis.
„Buvau, kaip ir visi, pasaulio svečias, tapau gyvenimo meilės benamis. Niekieno nemylimas, niekam nereikalingas, – tai jau tavo paties mintys. Ir tau jos lieka lyg akmenyje įrašyti, nuolat lydintys, nekintantys žodžiai. – Toks gyvenimas", – reziumuoji ir pavydžiu žvilgsniu žvelgi į tuos laiminguosius, visų mylimus ir mylinčius.
Ne. Tu ne benamis. Tu esi ir mylimas, ir reikalingas. Tik gal tos meilės, to norimo reikalingumo dydis nėra toks, kokio laukei, kokį matei savo vaizduotėje.
Nepastebėjus mažo saulės spindulėlio, nesugavus jo žvilgsniu, sielos nedžiugina ir karščiausios saulės šiluma.
Visa, kas maža, yra didelio pradžia.
Pirmas saulės spindulys skelbia ilgą dienos kelią.
Nepastebėjus mažo upeliuko, iš kurio gauna pradžią didelė upė, plukdanti savo vandenis į bekraštę jūrą, nuklystama į šalį. Jūros vaizdas lieka tik mintyse įsivaizduojamas.
Pasiek meilės jūrą, maudykis gyvenimo saulės spinduliuose.
Viskas, kas atsirado, kas gimė: žmogus, gėlė, žemė, dangus – viskas iš Kūrėjo meilės savo kūriniams. Ir tau, ir man. Kiekvienam.
Pasaulis įsimylėjęs Tave.
Jis pasiilgęs Tavo meilės.
Tu ir mylimas, ir reikalingas.

 

Ištraukos iš knygos „Tu toks vienintelis esi“

 

Pa­guosk sa­vo li­ki­mą

Šian­dien Tau ne­pa­pras­tai sun­ku. Tu ne­ga­li at­si­pei­kėti nuo ne­ti­kėto li­ki­mo smūgio, už­klu­pu­sio taip stai­ga ir ne­gai­les­tin­gai. Tu kal­ti­ni sa­vąjį li­ki­mą, grūmo­ji dan­gui ir die­ną nak­tį sa­vęs klau­si: ko­dėl li­ki­mas toks žiau­rus, ko­dėl tą smūgį nu­krei­pė būtent į Ta­ve?

Ar tai li­ki­mo smūgis? Ar ga­li­ma taip pa­va­din­ti ne­sėk­mę, ne­ti­kėtą ne­lai­mę, skaus­mą, ku­rį pa­ty­rei, kai ma­žiau­siai to ti­kėjai­si? Va­din­da­mas sa­vo ne­lai­mę ne­ti­kėta, pats pri­si­pa­žįs­ti, kad anks­čiau li­ki­mas Tau bu­vo pa­lan­kus, kad bu­vai jo glo­bo­ja­mas, pa­ty­rei daug džiaugs­mų ir ma­lo­nu­mų.

Li­ki­mas iki šiol Ta­ve sau­go­jo nuo ne­sėk­mių ir ne­lai­mių. Gal­būt jis ne kar­tą Ta­ve išgel­bėjo nuo dar di­des­nio skaus­mo nei šis, ku­rį da­bar pa­ty­rei. Gal­būt ge­ro­ji, išti­ki­mo­ji pa­ly­do­vė lem­tis, ves­da­ma gy­ve­ni­mo ke­liu, sau­go­jo ta­ve kiek­vie­na­me žings­ny­je, ne­leis­da­ma pa­klys­ti ir gin­da­ma nuo ne­sėk­mių ir pa­vo­jų.

Tik tą lem­tin­gą die­ną išvar­gęs li­ki­mas, no­rėda­mas bent aki­mir­ką pail­sėti, trum­pam nu­su­ko nuo Ta­vęs sa­vo žvilgs­nį ir... ne­lai­mė įvy­ko. Gal­būt pas­ku­ti­nę aki­mir­ką Tu dar su­spėjai išgirs­ti išgąs­tin­gą li­ki­mo šauks­mą, bet jau bu­vo vėlu.

Tai, kas at­si­ti­ko, ne­be­pa­tai­so­ma, ta­čiau li­ki­mas gal­būt vėl sten­gia­si Tau pa­dėti, vėl ski­ria Tau sa­vo glo­bą. Jis sku­ba į pa­gal­bą, bet su­tin­ka pyk­čio ku­pi­ną Ta­vo žvilgs­nį, išgirs­ta už­gau­lin­gus žo­džius. Kar­tais ten­ka nu­si­vil­ti ir pa­čiam li­ki­mui!

Pa­guosk li­ki­mą – šį­kart jums abiems sun­ku. Ištiesk jam ran­kas, pa­kelk žvilgs­nį ir pirštuo­se pa­ju­si vir­pu­lį, del­nuo­se – ši­lu­mą, ran­ko­se – ga­lią, sie­lo­je – leng­vu­mą. At­ga­vęs dva­si­nę pu­siaus­vy­rą ir jėgas, vėl ženk gy­ve­ni­mo ke­liu kar­tu su li­ki­mu, lyg su išti­ki­miau­siu sa­vo drau­gu, pa­si­ruo­šęs kaip duo­na da­lin­tis ir džiaugs­mais, ir sėk­mėmis, ir ne­sėk­mėmis.

 

 

Tai, ką tu­ri lai­min­giau­sie­ji, tu­ri ir Tu

Šįkart pa­žvelk į sa­ve, kaip į ne­pa­žįs­ta­mą, lai­ko ke­ly­je su­tik­tą žmo­gų.

Kiek pa­ėjęs ty­lo­mis, už­kal­bink ben­dra­ke­lei­vį. Pa­klausk, kaip jam se­ka­si? Ko­kie rūpes­čiai jį sle­gia? Pa­si­tei­rauk, kur su­tik­ta­sis ke­liau­ja. Ar­gi Tau ne pa­ke­liui?

Pa­ke­liui ei­nant, ga­li­ma apie daug ką išsi­kal­bėti. Ke­lias il­gas, ga­li­ma ne­sku­bant ap­svars­ty­ti kiek­vie­ną žo­dį, kiek­vie­ną sa­ki­nį. Įdėmiai be­si­klau­sant, at­ski­ros min­tys, lai­ko išblašky­ti gy­ve­ni­mo įvy­kiai su­si­lie­ja į vien­ti­są gi­ją, vin­giuo­jan­čią nuo pat vai­kys­tės iki šio su­si­ti­ki­mo.

Min­ty­se nu­brėžęs sa­vo li­ki­mo krei­vę, ją ta­pa­ti­ni su ben­dra­ke­lei­vio lem­ti­mi. Vis­kas su­tam­pa. Va­di­na­si, jis – Ta­vo ant­ri­nin­kas. Nu­ste­bęs Tu pa­žvel­gi tie­siai jam į akis, lauk­da­mas at­sa­ky­mo, bet jis tik drau­giškai šyp­te­li ir pa­kvie­čia Ta­ve dar kar­tą su­grįž­ti į pra­ei­tį.

Tar­si įga­vęs bur­ti­nin­ko ga­lią, Tu re­gi lem­ties pri­si­lie­ti­mus, ma­žiau­sius li­ki­mo vin­gius, ku­rių svar­bą te­ga­li įver­tin­ti tik da­bar, žvelg­da­mas iš to­lo.

Tu ma­tai, kaip lai­mė, ku­ri skir­ta tik Tau, ne­syk pra­ėjo pro ša­lį. Te­rei­kėjo tuo­met tik būti aky­les­niam, te­rei­kėjo tik išties­ti ran­kas, ne­nu­suk­ti žvilgs­nio į pa­ke­ly­je prieš akis šmėkšte­lėju­sį bliz­gu­tį, ir li­ki­mas būtų Ta­ve ap­do­va­no­jęs vi­so­mis sa­vo do­va­no­mis. Bet Tu, per ne­ap­dai­ru­mą lei­dęs lai­mei pra­ei­ti pro ša­lį, iškly­dai iš sa­vo ke­lio, sie­kei ne sa­vo tiks­lo, kar­tais, būda­mas pats sau prie­šas, lyg no­rėda­mas pats sa­ve pa­da­ry­ti ne­lai­min­gą, bėgai nuo sa­vo lem­ties.

Ke­liau­da­mas pri­si­mi­ni­mų ta­kais, Tu ma­tai, kaip lai­kas tas di­dy­sis tei­sėjas – už­gy­do žaiz­das, išva­duo­ja nuo skaus­mo, pa­da­ro tai, ko tuo­met ne­įsten­gei įveik­ti.

Grįž­da­mas į da­bar­tį, Tu imi ly­gin­ti ki­tų žmo­nių li­ki­mus ir ste­bie­si: ko­kie jie skir­tin­gi! Ko­dėl vie­ni lai­min­gi, o ki­ti – tar­si juo­dais žen­klais pa­žy­mėti? Ko­dėl vie­nus džiu­gi­na ir aud­ros, ku­rias jie pa­si­tin­ka kaip išmėgi­ni­mus, juos tik už­grūdi­nan­čius, tuo tar­pu ki­ti – pa­niu­rę ir švie­čiant sau­lei? Ko­dėl? – gal šim­tąjį kar­tą klau­si sa­vo ant­ri­nin­ką, bet ap­si­dai­ręs jo­kio ben­dra­ke­lei­vio, jo­kio ant­ri­nin­ko ne­pa­ma­tai. Gal­būt jo vi­sai ir ne­bu­vai su­ti­kęs? Gal­būt jo ir nėra?

Ne. Tu jau­ti, kad Ta­vy­je jis pa­li­ko tą ne­pa­pras­tą bur­ti­nin­ko ga­lią, lei­džian­čią ma­ty­ti li­ki­mo ke­lią, ku­ria­me Tu dar su­tik­si sa­vo lai­mę, ku­riuo ei­da­mas, Tu pa­siek­si sa­vo tiks­lą.

Tai, kas skir­ta lai­min­giau­siems, skir­ta ir Tau. Tu tu­ri stip­rias ran­kas, ku­rio­mis ga­li ap­ka­bin­ti my­li­mą, ku­rios Tau pa­de­da įveik­ti sun­ku­mus, nu­ga­lėti prie­šą.

Tu tu­ri akis ir ma­tai že­mę, jūrą ir dan­gų. Tu ga­li ki­to žvilgs­ny­je per­skai­ty­ti tai, kas ne­išsa­ko­ma žo­džiais, akių gel­mėje pa­ma­ty­ti at­si­ve­rian­čią sie­lą.

Tu gir­di vi­so pa­sau­lio gar­sus – miško oši­mą, paukščių čiul­bėji­mą, vai­ko verks­mą, šir­dies pla­ki­mą. Va­di­na­si, Tu tu­ri jaut­rią, ne­pa­kar­to­ja­mą sie­lą!

Tu tu­ri sie­lą – die­višku­mo įro­dy­mą. Tu jau­ti nuo­la­ti­nį die­višku­mo dvelks­mą, lei­džian­tį Tau kur­ti, pa­žin­ti, sva­jo­ti.

Tai, ką tu­ri lai­min­giau­sie­ji, tu­ri ir Tu!

Tu tu­ri vis­ką, ką tu­ri pa­tys lai­min­giau­sie­ji.

Tai, ką ga­li lai­min­giau­sie­ji, ga­li ir Tu.

Lyg už­bur­tas kiek­vie­ną die­ną ieškok, siek sa­vo lai­mės. Jei Tau sun­ku, net  jei Tau la­bai sun­ku, kiek­vie­ną ry­tą, lyg nau­jai gi­męs, lyg išėjęs į nau­ją ke­lią ke­lei­vis, ieškok sa­vo lai­mės. Kiek­vie­na die­na Tau ga­li būti pa­ti lai­min­giau­sia.

 

 

Li­ki­mas būti­nai su­grįš

Tau sun­ku. Var­gi­na kas­dien di­dėjan­ti ne­vil­tis, kad esi nu­sto­jęs li­ki­mo glo­bos. Lyg juo­dai ka­tei per­bėgus ke­lią, ėmė ne­si­sek­ti. Vie­ną ne­sėk­mę ly­di ki­ta, dar di­des­nė, dar skau­des­nė. Tu nu­si­mi­nęs ir išsi­gan­dęs. Re­gis, būtum per­se­kio­ja­mas ne­ma­to­mų tam­siųjų jėgų.

Ne­bėk nuo jų. Kaip jau įsi­ti­ki­nai, vis tiek ne­pa­bėg­si. Ver­čiau pa­ban­dyk išsi­aiškin­ti juo­do­sios lem­ties pyk­čio prie­žas­tį, pa­si­kal­bėk su ta pik­ta­va­le. Juk ne­syk te­ko kal­bėtis su pik­tu, Tau blo­ga lin­kin­čiu žmo­gu­mi. Kar­tais būtent tas po­kal­bis, kad ir koks jis būtų sun­kus ir ne­ma­lo­nus, pa­de­da su­pras­ti  pik­tuo­lio kės­lus ar pa­čią pyk­čio prie­žas­tį. Ne­re­tai būna, kad, iš šir­dies pa­si­kal­bėjus, prie­šas tam­pa drau­gu.

Žvilg­te­lk į sa­vo pra­ei­tį. Jei ne­si nu­si­kal­tėlis, jei ne­si pa­da­ręs pik­to dar­bo, iš keršto ar pa­vy­do ki­tam su­žei­dęs šir­dies – pik­ta­da­rys­tės išsi­gan­dęs kar­tais pa­bėga pats li­ki­mas, – jei ne­si­jau­ti nie­kuo nu­si­kal­tęs prieš sa­vo sąži­nę, tuo­met žvilgs­niu, sie­la, mal­da pa­šauk li­ki­mą. Gal jis pa­si­kly­do, kai Tu iškly­dai į ko­kį skers­gat­vį, ir Ta­vęs ne­be­su­ran­da. Pa­šauk jį. Išgir­dęs Ta­vo šauks­mą, li­ki­mas būti­nai su­grįš.

O kol lem­tis ieškos ke­lio pas Ta­ve, pri­sig­lausk prie ki­to – tik būti­nai ge­ro ir mie­lo – žmo­gaus li­ki­mo. Jo lem­tis pa­glo­bos, pa­sau­gos nuo ne­lai­mių ir Ta­ve. Kiek daug že­mėje mo­ti­nų, au­gi­nan­čių sve­ti­mus vai­kus, ati­duo­dan­čių jiems sa­vo šir­dies mei­lę, be­si­da­li­jan­čių duo­nos kąs­niu. Žmo­gaus lem­tis tu­ri mo­ti­niškų jaus­mų ir pa­glo­bos Ta­ve kaip mo­ti­na, ku­ri rūpi­na­si pri­glaus­tu vai­ku, nie­ka­da jo ne­pa­va­din­da­ma sve­ti­mu.

 

 

 

 

 

 

DALINKIMĖS FORTŪNOS DOVANOMIS

Viskas, kuo mes turtingi, kuo esame apdovanoti, kaip atrandame ir panaudojame tas gautas dovanas, kokių sėkmių sulauksime ateityje, didele dalimi priklauso nuo to, kokios mintys mus ves likimo keliais, nuo paties likimo, nuo atsitiktinumų, trumpai sakant, nuo fortūnos. Žodis fortūna apibendrina visus laimingus atsitiktinumus, kurie reiškiasi per lyg iš Dangaus atėjusias mintis, tarsi atsitiktinai sutiktus žmones, lyg stebuklingai, lyg savaime išspręstas problemas, kurių ilgai buvo neįmanoma išspręsti.

Fortūna žaidžia atsitiktinumais, bet ji pati laukia iš mūsų dėmesingumo, rūpestingumo, o labiausiai ji mėgsta, kai pats žmogus atranda dėsnius, kodėl ir kam ji siunčia savo dovanas. Kadangi fortūna laiminguosius laimina jau daug amžių, tai ne tik astrologai, bet ir mokslininkai, analitikai, psichologai yra atradę, galbūt, tiksliau pasakius, užčiuopę pagrindinius principus, pagal kuriuos siekiantys sau fortūnos globos galėtų ją užsitarnauti.

Vienas iš tokių principų yra žaismingas ryšys, kontaktas su Fortūna (jau iš didžiosios raidės). Nustatyta, kad nors mažytis, bet geras kitam, ypač mažam, žmogui padarytas darbas sudomina Fortūną, ji iškart nukreipia savo žvilgsnį į tą žmogų. O tai jau šansas būti Jos apdovanotoju.

Fortūnistai – žmonės, ieškantys sėkmės, lemties dovanų, gyvenimo aistros – visuomet stengiasi bendrauti su Fortūna. Jie nustatė, kad, sakykim, kažkam palinkėję geros nuotaikos - patys ilgą laiką būna pakylėti, tampa linksmesni. Nesavanaudiškai padėję sergančiam – jie patys tampa sveikesni, stipresni. Kažkam padėję, nors ir simboliškai materialiai – jiems patiems Fortūna materializuojasi didesne ar mažesne materialia sėkme. Ypatinga sėkmė juos lydi tuomet, kai visa tai adresuojama vaikams, jų labui.

Tie visi fortūniški ženklai nuolat lydėjo ir dar tebelydi (tris kartus pabeldžiau į stalą) ir mūsų Leidyklą, kuri nuo 1994 metų leido knygas ir žurnalą „Žvaigždutė" vaikams. Atėjus privatizacijai beveik visos vaikų ir jaunimo leidyklos bankrutavo. Kaip žinote, seniai neliko nei „Genio", nei „Moksleivio", nei „Jaunimo gretų", nei „Švyturio" (nežinantiems priminsiu, kad tie žurnalai anuomet buvo nepaprastai populiarūs, ėjo masiniais tiražais). O „Žvaigždutė" ne tik išliko, bet ji tapo leidykla „Trys žvaigždutės", ėmė leisti keliančias žmonių dvasią grožines ir psichologines knygas (aš išleidau virš 100 savo autorinių knygų, kurių dalis buvo ir yra verčiamos į kitas kalbas), aktyviai rengti energetinius seminarus.

Anuomet Leidyklą nuo epideminio bankroto išgelbėjo mano įsigyta garsioji „Stebuklo" plyta, kurią, jei būčiau pavėlavęs bent valandėlę, jau būtų išvežę, kaip visas Katedros aikštės keičiamas plytas, į sąvartyną. „Apgyvendinus" „Stebuklą" redakcijoje, iškart prasidėjo tikri stebuklai: atėjo įdomūs autoriai, gavome net kelių ministerijų didelius užsakymus parašyti ir išleisti energijos taupymo, eismo saugumo, nusikaltimų prevencijos tematines knygas ir dideliu tiražu. Tikras stebuklas!

Stebuklai tęsiasi iki šiol (vėl tris kartus pabeldžiau į stalą). Jais dalinuosi su visais – autoriais, užsakovais, mūsų knygų skaitytojais, energetinių seminarų klausytojais. Bent moralinio pelno už tai gauname tikrai daug.

Dabar netikėtai (vėl stebuklas!) kilo, gal pačios Fortūnos atsiųsta, mintis Fortūnos dovanomis dalintis su visais, tikinčiais jos globa, laukiančiais jos dovanų. Kaip tai įgyvendinti praktiškai?

Fortūniška mintis man pataria, kad žmonės, kuriems reikalinga Fortūnos parama – prieš priimant svarbų sprendimą, egzaminą, susitikimą, net bylos nagrinėjimą, nesulaukiant reikalingos pagalbos, likiminio žmogaus ir t. t. – gali pervesti į mūsų Leidyklos sąskaitą bent 1 Eur (ar norimą sėkmei sumą). Už tai mes išrašysime sąskaitą-faktūrą pagal jūsų atsiųstus rekvizitus (kurią padėsime ant „Stebuklo" plytos) vaikiškai knygai (knygoms). Knygą (knygas) padovanosime vaikams (jas mes dovanojame jau daug metų, kadangi knygynai „ne savų" leidyklų knygų nebepriima). Atvažiavę į Leidyklą, galėsite pamatyti savo sąskaitą-faktūrą, pastovėti ant „Stebuklo", gauti savo knygą (knygas).

Norint pajusti Fortūnos įtaką ir sulaukti tolimesnės jos globos, po to kai pervesite 1 arba X Eur, reikia akylai stebėti, užfiksuoti Fortūnos paramą (sėkmingas sandėris, laimėtas ginčas, įveiktas liūdesys, sutiktas likiminis žmogus ir t. t.) ir visą mėnesį laukti Fortūnos įtakos. Neužmirškite padėkoti.

Būdamas pats laimingas, tikiu, kad dabar laimingųjų bus dar daugiau.

 

Linkėdamas visiems neišsenkamos Fortūniškos sėkmės –
rašytojas fortūnistas Jeronimas Laucius

 

Mūsų rekvizitai fortūniečiams:
UAB „Trys žvaigždutės", Kalvarijų g. 134-42, LT-08209 Vilnius
Įmonės kodas 122613882
PVM mokėtojo kodas LT226138811
A/s LT28 7044 0600 0104 8455
AB SEB bankas, banko kodas 70440
Tel./faksas (8-5) 276 24 08, (8-5) 276 24 06
Mob. tel. 8 687 75147
el. p. JeronimasL@gmail.com                    

 

 

 

 

STEBUKLINGŲ PLYTELIŲ VIRUSAS PLINTA VILNIAUS ŠALIGATVIAIS
https://www.lrytas.lt/verslas/rinkos-pulsas/2012/11/12/news/stebuklingu-plyteliu-virusas-plinta-vilniaus-saligatviais-5180882/


Sostinės Katedros aikštėje plytelės „Stebuklas" kopijos plinta žaibišku greičiu ir tai piktina originalo kūrėją. Laimingų plytelių jau yra net atokiuose Justiniškių, Fabijoniškių, Pašilaičių rajonuose.
Greitai vilniečiai pasisemti laimės galės bet kurioje gatvėje. Tam nereikės keliauti į Katedros aikštę ir laukti eilėje prie plytelės „Stebuklas".
„Laiminga plytelė", „Stebuklinga plytelė", „Laimės plyta" – mirga užrašai ant šaligatvių. Jų kūrėjai dažniausiai būna neišradingi – žodžius purškia dažais.
Prieš metus laimės plytelė atsirado Upės gatvėje. Neseniai tokią pat kažkas nupiešė Fabijoniškių gatvės pradžioje.
„Man atrodo, kad tų plytelių mieste jau per daug. Jaunimas persistengė jas piešdamas. Plytelės tampa kaip gatvės apšvietimo stulpai. Jos niekuo neišskiria. Anksčiau buvo romantiška nueiti į Katedros aikštę ir tris kartus pasisukti ant „Stebuklo", – sakė Fabijoniškių gatvėje gyvenanti 64 metų Uršulė Paškevičienė.
Laiminga plytelė yra ir Žemynos gatvėje. Čia vaikų išdaiga. Naujuose rajonuose tokių plytelių netrūksta. Jų yra ir Perkūnkiemyje, Justiniškėse.
Kasdien per laimingą plytelę Augustijonų gatvėje žengia Vilniaus jėzuitų gimnazijos moksleiviai. O tokią plytelę Tymo kvartale prie laiptų pastebėjo ir sostinės meras Artūras Zuokas.
„Stebuklo" autoriui menininkui Giteniui Umbrasui mieste atsirandančios laimingos plytelės atrodo kaip pajuokavimai.
„Gal tie, kurie taip pajuokavo, tiki, kad plytelė atneš laimę. Svarbiausia, kad žmonės svajotų. Tačiau persistengti irgi negerai, nereikia, kad tokių plytelių mieste atsirastų šimtai, nes tuomet stebuklas taps nuvalkiotas ir devalvuotas kaip koks rublis", – sakė G. Umbrasas. 

 

„Stebuklas" – ir svetur
Plytelė „Stebuklas" Katedros aikštėje taip pat buvo ne kartą pakeista. Šioje vietoje ji atsirado 1994-aisiais.
PIRMĄJĄ BETONINĘ PLYTELĘ SAUGO RAŠYTOJAS JERONIMAS LAUCIUS. Antrasis „Stebuklas" eksponuojamas vitrinoje Gedimino prospekte, netoli Seimo rūmų.
Trečioji plytelė „Stebuklas" prieš porą metų buvo iškeliavusi į Kinijoje, Šanchajuje, vykusią pasaulinę parodą „Expo 2010", o iš ten pargabenta ji saugoma Vilniaus rotušėje.
Viena šiai parodai pagaminta plytelė su kiniškais hieroglifais liko Šanchajuje. Savo „Stebuklą" turi ir Gruzijos sostinė Tbilisis. Šiame mieste vienas skveras pavadintas Vilniaus vardu, jame 2010-aisiais ir atsirado tokia plytelė.

 

 

 

 

PIRMOJI „STEBUKLO“ PLYTELĖ KATEDROS AIKŠTĖJE RAŠYTOJAS J. LAUCIUS SAUGO LEIDYKLOJE „TRYS ŽVAIGŽDUTĖS“.
DĖL TO LEIDYKLA JAU 30 METŲ IŠLIKO PER VISAS KRIZES, LEIDŽIA KNYGAS, RENGIA ENERGETINIUS SEMINARUS
.
„TRYS ŽVAIGŽDUTĖS“ ŠVIEČIA IR TAVE KVIEČIA

„Stebuklo" plytų dabar, kaip ir Leonardo da Vinci „Mona Liza", yra daug (baldų parduotuvėse „Mona Liza" kainuoja 10 Eur). Bet tikra „Mona Liza" yra tik viena – Luvre, o veiksmingas, tikras „Stebuklas" – tik vienas, pas mus.

plyta_2.jpg

 

 

 

 

 

 

APIE PIRMOSIOS „STEBUKLO“ PLYTELĖS KATEDROS AIKŠTĖJE STEBUKLINGĄ GALIĄ 2002 M. KALBĖJO JAV PREZIDENTAS DŽ. BUŠAS 

laikrast_picture048.jpg 

 

 

 

 

 

 ŠIOS IR KITOS KNYGOS IŠLEISTOS IR „STEBUKLO“ PAGALBA. KODĖL JIS NEGALĖTŲ PADĖTI IR JUMS?

 

knygos.jpg

 

 Po 2008 metų jau rašiau ir leidau psichoterapines ir bibliografines knygas, energetinius vaistažodžius

lauciaus_knygos.jpg

vaistazodziai2.jpgvaistazodziai_gyvenimo2.jpg

 

 

  

 

 

 
 
     
 

UAB „Trys žvaigždutės"
Kalvarijų g. 134-42, LT-08209 Vilnius, tel. 8 687 75147
El.p. JeronimasL@gmail.com